Narakas Juozas



Karo lakūnas. Aviacijos pulkininkas leitenantas.
1899-1989


1899 12 05 Bružių k., Smilgių vls., Panevėžio aps. gimė Narakas Juozas. Baigė Panevėžio realinės m-los 4 klases.

1919 03 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenės Kauno komendantūros bataliono mokomąją kuopą.

1919 12 16 baigus Karo mokyklą (II laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas į 4 pėst. pulką jaun. karininku.

1920 01 06 - 04 23 ir 07 29 -12 01 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais.

1922 03 16 paskirtas kuopos vadu.

1923 10 15 baigė Aukštuosius karininkų DLK Vytauto kursus (III laida).

1923 11 26 perkeltas į Karo aviacijos mokomąją eskadrilę.

1923 12 01 pakeltas į vyr. leitenantus. Baigus aviacijos karininkų kursus paskirtas lakūnu į 1 oro eskadrilę.

1926 tarnaudamas kariuomenėje baigė Ukmergės g-ją, studijavo VDU Technikos f-te.

1926 07 18 suteiktas karo lakūno vardas.

1926 08 03 pakeltas į kapitonus.

1927 03 22 paskirtas 1 oro eskadrilės Aukštojoje Fredoje, Kaune, vadu.

1927 09 20 pasiųstas mokytis į Čekoslovakijos gen. štabo akademiją (Škola Valečna) Prahoje.

1929 11 06 baigus mokslus suteikta aukštojo karo mokslo teisės ir gen. štabo karininko vardas, paskirtas Karo aviacijos štabo v-ku.

1929 11 23 pakeltas į gen. štabo majorus.

1931 12 22 – į gen. štabo plk. leitenantus.

1932 10 13 paskirtas Karo aviacijos v-ko padėjėju.

1934 07 15 už dalyvavimą voldemarininkų maište Karo lauko teismo sprendimu atimta kario vardas, laipsnis, apdovanojimai ir nuteistas mirties bausme sušaudant, vėliau mirties bausmė pakeista 12 metų kalėjimu.

1935 02 16 bausmė sumažinta iki 6 metų.

1936 nuo bausmės atleistas ir paleistas iš kalėjimo.

1937- 40 dirbo Prekybos ir pramonės rūmuose Kaune referentu.

Nuo 1938 žurnalo „Lietuvos sparnai" ats. redaktorius, išrinktas LAK viceprezidentu.

1939 09 21 grąžinta turėtas karinis laipsnis, apdovanojimai ir įskaitytas į aviacijos karininkų atsargą.

1941 02 20 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą bandant nelegaliai pereiti SSRS-Vokietijos sieną vietinių gyventojų-vedlių A. Stankevičiaus ir P. Mazurkevičiaus išduotas, sovietinių pasieniečių prie Kybartų (Marijampolės aps.) suimtas ir įkalintas NKVD kalėjime Nr. 1 Kaune.

Kilus Vokietijos - SSRS karui Birželio sukilimo metu išlaisvintas, prisidėjo prie sukilėlių. Buvo Vietinės apsaugos štabo ginklavimosi skyriaus v-kas.

1941 06 24 Lietuvos laikinosios vyriausybės paskirtas vidaus reikalų viceministru. Vokiečiams uždraudus LLV ir įvedus vokiečių civilinę valdžią

1942 06 09 paskirtas vidaus reikalų generaliniu tarėju.

1943 03 16 dėl nepritarimo nacių vykdomai politikai gestapo suimtas ir kartu su Lietuvos inteligentų grupe išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Rytų frontui artėjant prie Štuthofo

1945 01 25 esesininkų evakuotas į Lemborką.

1945 01 30 visiškai išsekęs esesininkų paliktas pakelyje Žukovo k. pateko į Vakarų sąjungininkų rankas. Po karo emigravo į Švediją.

1947 08 26 Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą Kauno MGB paskelbė jo paiešką.

1955 12 09 paieška nutraukta.

1989 08 06 mirė Geteborge, Švedijoje.

Žmona – Jadvyga Vučinskaitė (1926, vėliau išsiskyrė). sūnus – Algimantas (1927), duktė – Rūta Edita (1930).

Apdovanotas:
Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinu (1930),
Savanorių (1929)
Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais,
Čekoslovakijos Baltojo liūto 4 laipsnio ordinu su kardais (1931).


Literatūra:
„Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953” V tomas.

SUSIJĘ:

• J.Narakas prisimena: KOKIA BUVO MŪSŲ KARO AVIACIJA



Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis