Iš aviacijos istorijos...


KAUNO STEPONO DARIAUS IR STASIO GIRĖNO GIMNAZIJA


Parengė 3d kl. mokiniai :
Austėja Narakaitė ir Andrius Medzevičius

Mokytojas : Sigitas Nefas
Kaunas 2009



PIRMIEJI LĖKTUVŲ SKRYDŽIAI LIETUVOJE IR TECHNINĖ AVIACIJOS PAŽANGA


Laikotarpį nuo 1911 m. tai yra nuo pirmųjų lėktuvų skrydžių iki 1914 m., kai prasidėjo I pasaulinis karas, bei 1919 m. kai prasideda funkcionuoti už aviaciją atsakingos jaunutės Lietuvos institucijos galima vadinti aviacijos priešistore mūsų šalyje. Šiuo laikotarpiu Rusijoje ir Vokietijoje buvo padaryti labai svarbūs žingsniai tolimesniam aviacijos tobulėjimui. Iš pirmo žvilgsnio atsitiktiniai parodomieji skrydžiai susieja Lietuvos aviacijos istoriją su Rusijos ir Vokietijos žymiausiais laimėjimais aviacijos srityje.
1911 metais kaunietis J.Garalevičius pagal poručiko Kulvinskio pateiktus brėžinius pastatė pirmąjį Lietuvoje sklandytuvą, kuris netrukus Petrašiūnuose buvo išbandytas. Pirmuosius skridimus atliko Kulvinskis. Be jo, šiuo sklandytuvu skraidė ir B.Rudnevas, kuris 1911 metų gruodžio 20 dieną tapo pirmąja aviacijos auka Lietuvoje, kai sklandytuvas nukrito. Tais pačiais 1911 m. metais rusų lakūnas Sergejus Utočkinas atsivežė traukiniu į Kauną lėktuvą ir surengė parodomuosius skrydžius. Tai buvo pirmieji lėktuvo skrydžiai Lietuvoje. 1912 metais Oreivystės skyrius, kuris buvo suformuotas saugoti Kauno tvirtovei Panemunėje, tapo aviacijos būriu.
Pavyko sužinoti, kad pirmoji aviacijos auka Lietuvoje B. Rudnevas yra laikomas vienu garsiausiu Rusijos aviatoriumi. Jis 1910 m. nuskrido nenutūpdamas 61 km. iš Peterburgo į Gatčino aerodromą, pirmąjį aerodromą Rusijoje.




Lakūnas Sergejus Isajevičius Utočkinas surengęs pirmuosius parodomuosius skrydžius Lietuvoje (1876-1915/16 )


Sergejus Utočkinas 1908 m. pirmą kartą Odesoje pakilo į orą su oro balionu. Pasiekė 1200 m. aukštį. [«Отчет правления Одесского аэроклуба за І908-І9І2 г.г.» г. Одесса, 1913 г.]
1910 kovo 31 d. jis pakilo į orą lėktuvu ir tapo antruoju Rusijoje lakūnu. (pirmu buvo Michailas Jefimovas ) Pirmas skrydis įvyko Parmano biplanu kuris priklausė baronui Ksidijui. Iš viso Utočkinas atliko apie 150 skrydžių. Daugelis iš jų baigėsi kritimais kurių metu lakūnas ne kartą nukentėjo. Nesėkmės ir traumos pakirto rusų lakūno psichinę sveikatą. Nuo 1913 m. jis nuolat gydėsi įvairiose Peterburgo klinikose. Vėliau pastovaus darbo nebeturėjo, rašė atsiminimus «Синий журнал 1913 г.»,vertėsi iš pinigų žaisdamas bilijardą ir mirė dėl senų traumų pradėjus kraujuoti plaučiams 1916 m. sausyje.




Pirmieji rusų lakūnai (iš kairės):
A.Vasiljevas, S.I. Utočkinas, M.N. Jefimovas. 1910 m.


Vienas iš pirmųjų lakūnų Sergejus Utočkinas galėjo atvežti į Lietuvą lėktuvą su savo draugo Boriso Grigorjevičiaus Luckio (Борис Григорьевич Луцкой) konstrukcijos varikliu. Borisas Luckis buvo užpatentavęs Vokietijoje keletą variklių. Esmingiausias skirtumas buvo tas, kad šiuose varikliuose alkūninis velenas buvo žemiau cilindrų kurie buvo išdėstyti vertikaliai. Vėliau tokia konstrukcija tapo vyraujanti, o 1909 m. lėktuvas su Luckio konstrukcijos Niurnberg firmos varikliu prie Štutgarto pasiekė didžiausią tiems laikams 90 km. val. greitį. Deja lėktuvas iš 30 m. aukščio nukrito, nors lakūnas liko gyvas. Nežinia ar Luckis buvo pirmasis kuris sumanė lėktuve įtaisyti du keturtakčius dvicilindrius variklius Daimler D4F ir įrengė net tris propelerius. Vienas- fliuzeliažo priekyje, du iš šonų pritaisyti prie sparnų. Sparnai ir fliuzeliažas taisyklingų kampuotų formų.




B. G. Luckis su savo konstrukcijos automobiliu ( dukterinė Daimler-kompanija)


Aviacijos istorikai nesutaria tarpusavyje, nes yra dvi labai skirtingos Luckio pirmojo lėktuvo fotonuotraukos kuriose pavaizduoti skirtingi lėktuvai, bet abi pažymėtos užrašu ,,pirmasis Luckio lėktuvas“.




Pirmasis Luckio lėktuvas 1910 m. (žurnalas Flugsport 1910 03 10)




Luckio lėktuvo konkurentas Rumpler «Taubе» (Flugsport, 1911)
(lėktuvas su dviem varikliais ,,Argus,, po 100 a.j.




Unikalus Luckio konstrukcijos variklis


Unikalus Luckio konstrukcijos variklis. Variklis suko priekinį 2,5 m. skersmens propelerį 1300 aps.s. o esant reikalui lakūnas įjungdavo veleną ir atsarginį 3 m. skersmens 800 aps.s. propelerį gale. Variklis turėjo reversą, kad sumažinti greitį nusileidus.






Antrasis Luckio lėktuvas




Antrasis Luckio lėktuvas
(pagal V.B. Šavrovą)


Kaip rašė laikraštis Berliner Zeitung 1912 m. stebint Vokietijos imperatoriui šis dvimotoris lėktuvas prie Berlyno atliko demonstracinius skrydžius ir pasiekė neįtikėtiną tiems laikams greitį 150 km. per. val.




Lakūnas prie Luckio konstrukcijos lėktuvo


Prasidėjus karui su rusais vokiečiai nebepasitikėjo B. Luckiu. Konstruktorius pateko į Špandau kalėjimą Berlyne ir kalėjo iki karo pabaigos. Tolesnis likimas mažai žinomas. Mirė apie 1920 m.
I pasaulinio karo metais rusai paėmė į kariuomenę daugybę Lietuvos vyrų. Tarp tarnaujančių rusų kariuomenėje buvo ir pakliuvusių į aviaciją. Žymiausias iš jų buvo pirmasis lietuvis lakūnas instruktorius Pranas Hiksa, baigęs Gatčinos aviacijos mokyklą, o 1917 m. Didžiosios Britanijos karališkojo oro laivyno mokyklą. Ne mažiau svarbu ir karo metu išmokusio skraidyti Konstantino Fugelevičiaus indėlis į aviacijos vystymą. 1919 m. įsteigta Kauno aviacijos mokykla kuriai ir vadovavo Konstantinas Fugelevičius paruošė 19 lakūnų, kurie tapo jaunos Lietuvos aviacijos branduoliu.
Nepriklausomos Lietuvos aviatoriai nuolat susidurdavo su nepatikima technika, įvairiausiais trūkumais kurie vertė tobulėti patiems ir tobulinti dar primityvią mūsų akimis techniką. Tai buvo daroma Kaune aerodromo pakraštyje stovėjusiame milžiniškame I pas. Karo metais vokiečių pastatytame dirižablio angare.Jei kokių dalių trūkdavo jos buvo pagaminamos. Tokiu būdu nepritekliai veikė taip, kad buvo nueita iki savų konstrukcijų kūrimo iki aukštumų kurias pasiekė Jurgis Dobkevičius ir Antanas Gustaitis.



Tezės:


Pirmieji lėktuvo skrydžiai Lietuvoje 1911 m. yra susiję pirmaisiais ir garsiausiais to meto Rusijos lakūnais ir aviacijos konstruktoriais, todėl jų negalima vertinti kaip banalios Rusijos provincijos pramogos neturinčios išliekamosios vertės.

 Vieno iš su pirmaisiais skrydžiais Lietuvoje susijusio rusų aviakonstruktoriaus ir išradėjo Boriso Grigorjevičiaus Luckio veikla Vokietijoje, tapo reikšminga visam tolimesniam aviacijos techniniam vystymuisi.

 Tik susikūrus nepriklausomai Lietuvai techninei aviacijos pažangai reikšmingiausia buvo 1919m. veikusi Kauno aviacijos mokykla.

 Dažni gedimai, avarijos vertė Lietuvos karo lakūnus ir technikus ieškoti būdų kaip patobulinti lėktuvus, todėl per trumpą laiką buvo žengti labai reikšmingi žingsniai kuriant originalius lietuviškos konstrukcijos lėktuvus be kurių neįsivaizduojama tarpukario aviacijos istorija.

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:


http://www.aviation-history.com/ww1aero.htm
http://www.flightjournal.com
http://www.orencar.ru
E.Jasiūnas Amerikos lietuviai aviacijos pirmeiviai /Plieno sparnai, 1992 Nr 1
G.Ramoška Pirmieji Lietuvos karo aviacijos lėktuvai1919 – 1923 m.
A. Gamziukas, G. Ramoška , Lietuvos karinė aviacija 1919-1940, Kaunas 1999.


Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis