Jurgis Dobkevičius, Jono sūnus, gimė 1900 metų kovo 23 dieną Sankt Peterburge, Rusijoje. Rusų stačiatikių tikybos. Nuo vaikystės susidomėjo aviacija, braižė lėktuvų modelius, leisdavo aitvarus.
1917 metais aukso medaliu baigė Vyborgo komercijos mokyklą. Baigęs mokyklą išlaikė egzaminus ir įstojo į Peterburgo politechnikos institutą vieną geriausių aukštųjų mokyklų Rusijoje. Pasirinko laivų statybos fakultetą. Šiame fakultete veikė oreivystės kursai, iš jų vėliau išaugo pirmoji Rusijoje aukštoji aviacijos mokykla. Tačiau netrukus buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę ir pasiųstas mokytis j Aviacijos mokyklos mechanikų kursus Baku, Azerbaidžane.1919 metais su tėvais atvyko į Lietuvą. Iš pradžių visiškai nemokėjo lietuviškai, tačiau labai greitai kalbą išmoko ir net gerai rašė. Lakūno Leonardo Pesecko prisiminimais, buvo gana uždaro būdo, civilio sukirpimo, visada turintis kokių nors idėjų. 1919 metų rugpjūčio 7-ąją įstojo į Karo aviacijos mokyklą. 1919 metų gruodžio 16 dieną ją baigus suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas į Aviacijos dalį. 1920 metų balandžio 16 dieną paskirtas mokiniu į 1-ąją oro eskadrilę, 1920 metų lapkričio 1 dieną - karo lakūnu. 1920 metų liepą-lapkritį atliko 24 kovinius skrydžius į lenkų frontą. 1920 metų rugsėjo 22 dieną paskirtas pirmos eskadrilės vadu.

Kaip gabus lakūnas čia jis išsiskyrė iš kitų išsilavinimu, sumanumu, drąsiais polėkiais. Buvo pramokęs prancūzų, anglų, vokiečių kalbų ir geriau už kitus susipažinęs su to meto aviacine technika. Skraidyti išmoko greitai. Skraidydavo drąsiai, net rizikingai, pasitikėdamas savo greita orientacija. Kaip karo lakūnas 1920 metų liepos 11 dieną atliko 24 kovinius skrydžius į lenkų frontą turėdamas vienokią ar kitokią kovos užduotį. Tokių skrydžių suskaičiavo daugiau kaip šešis šimtus. Nors į mūšį dažnai tekdavo kilti senais apdaužytais, kulkų išvarpytais lėktuvais, bet ryžtas įveikdavo visas kliūtis.
1920 metų rugsėjo 13 dieną Aviacijos dalies vadas generolas leitenantas Juozas Kraucevičius kreipėsi į Generalinio štabo viršininką su tokiu pareiškimu:

„Lakūnai leitenantas Juozas Kumpis, Jurgis Dobkevičius, taipgi oro žvalgas leitenantas Juozas Prančkevičius nuo pat pradžios paskyrimo manęs Aviacijos vadu atsižymėjo uolumu lavinime savęs aviacijos moksluose, ypatingai pasiekime pilotažo mokslų, stengdamiesi, kaip galima greičiau patekti į skaičių Tėvynės gynėjų ir savo karo tarnyba atnešti mūsų armijai kaip galima daugiau naudos.
Ir iš tikro, kaip tik ištiko reikalas karinės pagalbos mūsų kariuomenei, išvardyti karininkai parodė savo ištvermę darbuose.
Šių metų rugsėjo 3 dieną gautas buvo įsakymas apšaudyti priešininką Suvalkuose ir Augustave iš kulkosvaidžių ir bombomis.
Neatsižvelgiant į tai, kad visi išvardyti lakūnai praeitą dieną atliko svarbią ir ilgą orio žvalgybą, Šiame atsitikime jie, pilnai suprasdami užduoties atsakomingumą, patys pasisiūlė išpildyti šią užduotį ir atliko tą, parodę savo ypatingą drąsą. Nežiūrėdami į sunkias lėkimui atmosferos sąlygas (vėjas, lietus), jie pasiekė nurodytus užduotyje punktus, nusileido iki 400-300 metrų ir apsvaidė priešą bombomis.
Priešas, matydamas kasdieninius mūsų lakūnų apsilankymus, buvo pasirengęs tuokart sutikti žemai nusileidusious aparatus ir smarkiausiai apšaudė iš kulkosvaidžių ir šautuvų. Į aparatus kliuvo daug kulipkų, ne vienoje vietoje jau pramušė orlaivius, žvalgą leitenantą Pranckevičių sužeidė rankon, bet tas viskas nesustabdė narsių lakūnų. Jie leidosi vis žemyn ir vis smarkiau šaudė į priešą iš kulkosvaidžių, mėtė bombas, kol galutinai priešą demoralizavo visose apšaudytose dalyse.
Kada po užduoties išpildymo lakūnai grįžo aerodroman, tai pasirodė, kad aparate leitenanto Kumpio yra 8 skylės, pramuštas fiuzeliažas, sparnau, sumušta kulkosvaidžio buožė. Aparate leitenanto Dobkevičiaus 6 skylės, yra sugadintų svarbiausių aparato dalių.
Į išvardytus lakūnus tokie aparatų sugadinimai padarė įspūdį, patrukiantį prie naujų karžygiškų darbų. Jie tuoj sutaisė savo aparatus ir rytojuje vėl buvo pasirengę lėkti.
Toks nenuilstamas darbštumas, toks puikus karinis pasielgimas priverčia mane prašyti apdovanoti minėtus karininkus sulig užsitarnavimo.
Prašau Tamstos tarpininkavimo dėl lakūnų paaukštinimo leitenantų Juozo Kumpio, Jurgio Dobkevičiaus ir oro žvalgo leitenanto Juozo Pranskevičiaus į vyresniuosius leitenantus už pasižymėjimą mūšyje.“

J. Dobkevičius ir aviacijos viršininkas gen. ltn. J. Kraucevičius
Čekoslovakijoje su gen. Kalaržiku, 1924 m.

Tačiau Kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas nesutiko su tokiu siūlymu, 1920 metų rugsėjo 22 dieną uždedamas rezoliuciją: „Nesutinku, kol nebus išdirbtos karininkų tarnybos ėjimo taisyklės. Galima duoti kryžių, o ne laipsnį.“

1920 metų spalio mėnesį už narsą ir didvyriškumą lenkų fronte apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi.1920 metų gruodžio mėnesį lėktuvu „Fokker D-VII" pirmasis Lietuvoje atliko mirties kilpą, buvo lietuvių aukštojo pilotažo pradininkas. 1921 metų vasario 5-ąją jam pirmajam suteiktas karo lakūno vardas. 1921 metų balandžio 26 dieną bandant ore lėktuvą „Halb. CL-IV“ patyrė avariją. Su lėktuvu „Alb. C-IV“ patyrė antrą avariją.1921 metais savo lėšomis sukonstravo pirmąjį Lietuvoje vienvietį sportinį lėktuvą „Dobi-I", kuris 1922 metų rugpjūtyje buvo sėkmingai išbandytas. 1923 metų balandžio mėnesį pakeltas į vyresniuosius leitenantus.1923 metų liepos mėnesį už narsą oro žygiuose prieš lenkų kariuomenę apdovanotas 2-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi. 1923 metų spalio 20-ąją išbandytas antrasis jo konstrukcijos lėktuvas „Dobi-II“.
1923 metų lapkričio 7 dieną pačiam prašant iš kariuomenės paleistas, Dobkevičius išvyko studijuoti į Aukštąją aviacijos ir lėktuvų konstravimo mokyklą Paryžiuje. Ten gilinosi į eksperimentinės aerodinamikos, bendrosios aeronautikos, aerostatikos ir kitas disciplinas. Profesoriai greitai pastebėjo jo talentą, atkaklų būdą ir darbštumą. 1924 metais jis gavo atostogų. Parvykęs į Kauną, laikinai dirbo aviacijos dirbtuvėse jaunesniuoju inžinieriumi ir ėmė statyti savo sukonstruotą trečią lėktuvą.Dirbo taip energingai ir spėriai, kad rudenį aeroplanas „Dobi III“ buvo baigtas. Tai vienvietis viensparnis įdomios formos naikintuvas. Jam panaudotos BMW 185 AJ galingumo variklis. 1925 metais Paryžiaus mokyklą baigė ir pirmasis Lietuvoje įgijo aviacijos inžinieriaus diplomą. Grįžęs į Lietuvą 1926 metais paskirtas Karo aviacijos dirbtuvių jaunesniuoju inžinieriumi, tobulino savo trečią lėktuvą „Dobi-III“.

1926 metų birželio 8 dieną, atvykęs į Kauno aerodromą, J. Dobkevičius norėjo dar kartą išbandyti „Dobi III“. Užsidėjęs pošalmį ir šyptelėjęs pamojo ranka, užvedė motorą ir pakilo į šviesą rytmečio padangę. Norėdamas išvengti nemalonios staigmenos, lakūnas pasuko į aerodromą. Padėtis buvo kebli, aerodromas vis dar nepritaikytas greitiems lėktuvams. Netikėtai atsitiko nelaimė - lėktuvas „Dobi III" kliudė aukšto ąžuolo šakas. Lėktuvas sušvytavo sparnais ir krito žemėn. Lakūnas, nuvežtas į karo ligoninę, nebeatgavo sąmonės ir tą pačią dieną mirė. Jis teišgyveno tik 26 metus, o nuveikė tiek daug.

Palaidotas Kauno karmelitų (centrinėse) kapinėse, tačiau 1957 metais tarybinei valdžiai jas naikinant, perlaidotas Aukštosios Panemunės kapinėse.

Parengta pagal knygą Vilius Kavaliauskas „Lietuvos karžygiai“ Vyties kryžiaus kavalieriai (1918-1940) 1 tomas, 2008 m. Daigai, Vilnius. 675-678 psl.


J.Dobkevičiaus gyvenimo įvykių chronologija

Paskutinis J.Dobkevičiaus skrydis plk. ltn. Leonardo Pesecko atsiminimuose