Birželio mėn. 13 d. apie 9 val. Šiauliuose, Rėkyvos ežere įvyko karo lėktuvo avarija, kur tragingai žuvo 1-os oro eskadrilės, einąs karo lakūno pareigas, viršila Antanas Kairaitis. Jis, eidamas tarnybos pareigas, išskrido iš Šiaulių aerodromo ties minėtu ežeru kovos lėktuvu, vienviečiu naikintoju, tipo „Šmolik 20".

Jam buvo duotas uždavinys iš kulkosvaidžio apšaudyti judomą taikinį — ežero paviršiuje atsispindėjusi ir greit slenkantį viršuj jo skridusio lėktuvo šešėlį. Bepikiruojant (dideliu greičiu ir beveik stačiu kampu skrendant į žemę) iš maždaug 200 m. aukščio, staiga lėktuvas pasinėrė į vandenį, kartu su savim nusinešdamas ir drąsųjį lakūną.
Reikia pasakyti, kad būnant ore gana sunku yra tiksliai nuspręsti atstumą ligi vandens, nes ant blizgančio paviršiaus, lyg veidrodyje atsispindi visas dangus. O menka klaida, mažas neatsargumas iš lakūno pusės dažniausiai liūdnai baigiasi. Manoma, kad ir šį kartą panašiai įvyko. Lakūnas, suklaidintas atsispindėjusių ežero paviršiuje šešėlių, per arti prileido lėktuvą prie vandens, negalėjo ar nesuspėjo išlyginti ir susitrenkęs į vandenį nuskendo. Nuvykus į katastrofos vietą, rastas sulaužytas lėktuvas, nutraukti diržai ir negyvas lakūnas sulaužytom kojom ir sužalota galva.

Velionis gimęs 1904 m. Kilęs iš neturtingos Šeimos, gyvenančios Paravių dvare, Veliuonos valsč., Kauno apskr. Būtinąją karo tarnybą atlikti buvo pašauktas 1925 m. lapkričio mėn. 1 d. Visiems kariams privalomą naujokų apmokymą baigė 1926 m. vasario 24 d.
Turėdamas gražią rašyseną, 1926 m. gruodžio mėn. 17 d. buvo paskirtas aviacijos parke eiti etatinio raštininko pareigas. Čia pat būdamas išlaiko raštininkams nustatytus egzaminus ir, kaipo sumanus, darbštus ir sąžiningai atliekantis jam pavestas pareigas,
1927m. vasario mėn. 15 d. pakeltas į nerikiuotės jaunesniojo puskarininkio laipsnį, o tų pat metų balandžio mėn. 10 d. jau pakeltas į vyresniuosius puskarininkius. Atsakominga ir reikalaujanti sąžiningumo ir ištvermės karo tarnyba velionies negąsdino. Jis, atlikęs visiems piliečiams privalomą karo tarnybą, pareiškė norą tarnauti toliau ir nuo 1927 m. balandžio mėn. 14 d. paliekamas liktiniu.
Raštinės darbas jo nepatenkino. Pasklydus žiniai, kad organizuojama puskarininkių lakūnų mokykla, atliekamu nuo darbo laiku, grėbiasi knygos ir nenuilstamai ruošiasi prie egzaminų. Nors ir neturėjo pakankamo mokslo cenzo, bet tikras noras ir nenuilstamas darbas visa nugali. 1929 m. sausio mėn. 10 d. priimamas ir pradeda kursą puskarininkių lakūnų mokykloje. Padaręs su instruktorium 72 mokomuosius skridimus, 1929 m. liepos mėn. 4 d. savarankiškai išskrido mokomuoju lėktuvu, tipo „Albatros B. II". Nuo 1929 m. gruodžio mėn. 1 d. perkeltas 1-ojon oro eskadrilėn ir nuo to pat mėnesio 17 d. įskaitytas kareivio lakūno etatinėje vietoje. 1929 m. gruodžio mėn. 20 d. baigia puskarininkių lakūnų mokyklą ir nuo tos pat dienos paskirtas eiti karo lakūno pareigas.
Ištikimas savo garbingoms kario ir lakūno pareigoms, sąžiningas ir darbštus neliko nepastebėtas savo viršininkų. 1930 m. sausio mėn. 15 d. jam suteikiamas viršilos laipsnis.
Paskraidęs kurį laiką paprastesniais lėktuvais š. m. vasario mėn.18 d. savarankiškai išskrenda vienviečiu kovos lėktuvu tipo „Martinsyde F 4", o jau gegužės mėn. 19 d.padaro pirmą savarankišką skridimą vienviečiu naikintuvu ,.Šmolik 20".
Velionis buvo sumanus ir drąsus lakūnas, vienas iš geriausių šaudytojas ir didelis sporto mėgėjas. Ypatingai buvo pamėgęs futbolą ir geriausias, aviacijos futbolistų tarpe, vartininkas. Po dažnai varginančio darbo jis visuomet surasdavo valandėlę sveikam sportui.
Linksmas, visuomet judrus, gyvas ir mandagus su visais jis buvo draugų gerbiamas ir mylimas. Savo rimtumu, sugebėjimu gerai atlikti pareigas ir sąžiningumu jis sugebėjo patraukti ir savo viršininkų simpatijos.
Bet štai nelaimingasis penktadienis, fatališkoji šio mėnesio 13-oji, jo vardinių diena, nutraukia jo gyvenimo siūlą ir kartu su lėktuvu palaidoja Rėkyvos ežero gelmėse.

Ilsėkis ramiai, brangus Antanai, greta anksčiau išsiskyrusių iš mūsų tarpo, o tėvynė ant jūsų karžygių kapo pastatys amžinąjį aukurą, kuris ilgai neužges.

Šaltinis: "Karys" 1930m.Nr. 25/26 (kalba netaisyta)


GRĮŽTI Į A.KAIRAIČIO BIOGRAFIJĄ