Inžinierius Adolfas Bliumentalis


Vytautas Povilas Jurkštas




Kai kalbama apie Lietuvos aviacijos technikos raidos istoriją, visada su pagarba minimas aviacijos inžinieriaus Adolfo Bliumentalio (Adolf Blumenthal) vardas. Šių metų ( kalbama apie 1990 m. adm. pastaba) gruodžio 28 d. sukanka 100 metų nuo šio mūsų krašto oreivybės technikai nusipelniusio žmogaus gimimo. Tenka apgailestauti, kad kol kas stinga A. Bliumentalio biografijos duomenų: nežinoma gimimo vieta, kur jaunystėje gyveno, mokėsi, ėjo aukštuosius technikos mokslus ir t.t.
Du savo gyvenimo dešimtmečius A. Bliumentalis glaudžiai susiejo su lietuviškąja aviacijos technika, jos raida ir tobulėjimu. 1921 m. kovo mėnesį jis įstojo į Lietuvos karo aviacijos, iki 1921 m. birželio 29 d. vadintos Oro laivynu, tarnybą ir buvo paskirtas Aviacijos parko dirbtuvių Kaune vyresniuoju inžinierium. Tai buvo didelė parama Oro laivynui, nes tuo metu Kaune buvo vos keli su aviacijos technika daugiau ar mažiau susipažinę specialistai. A. Bliumentalis buvo pirmas ir pradžioje vienintelis nuolat dirbantis kvalifikuotas aviacijos technikos žinovas. Be to, pasižymėjo kaip nepaprastai stropus, sąžiningas, pareigingas darbuotojas ir sumanus darbo organizatorius, kurio inžinerinės žinios turėjo didžiulę įtaką to meto Aviacijos dirbtuvių veiklai. Mat techninė įranga pradžioje buvo gerokai pasenusi, o lėktuvai ir varikliai reikalavo skubaus ir dažno remonto, perdirbimų ir tobulinimo. A. Bliumentalio darbo pradžia sutapo su atsiradusia būtinybe toliau plėsti ir sistemingai tobulinti Aviacijos dirbtuvių veiklą. Tuokart jos tilpo dviejuose barakuose šalia cepelino (dirižablio) angaro, likusio iš Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių įrengto aerodromo, kurio bendrą plotą sudarė vos 574 kv. metrai. Tokiose dirbtuvėse susigrūdę veikė keturi didesni — dailidžių, šaltkalvių, variklių, surinkimo — ir du mažesni — skardininkų bei kalvių skyriai. Jau kitais 1922 m., įsigijus naujų medžio ir metalo apdorojimo mašinų, dirbtuvės buvo elektrifikuotos ir žymiai praplėstos. Be smulkaus taisymo, nuo 1923 m. pradėtas lėktuvų kapitalinis remontas, imta gaminti propeleriai. Metai po metų Karo aviacijos dirbtuvės tobulėjo, jose buvo atliekami vis sudėtingesni, aukštesnės kvalifikacijos reikalavę darbai, pradėti serijiniu būdu statyti talentingo aviacijos inžinieriaus, vėliau Lietuvos karo aviacijos vado brigados generolo Antano Gustaičio sukurtų įvairių ANBO tipų lėktuvai. Dirbtuvių teritorijoje pagal paskutinį technikos žodį pastatytas lėktuvų surinkimo angaras, kuriame 1939 m. buvo sumontuotas tuo metu moderniausias Lietuvoje lėktuvas ANBO VIII. Šio karo aviacijos padalinio plėtotėje, augime ženkliai reiškėsi ir inž. A. Bliumentalio organizaciniai bei gamybiniai nuopelnai.
Įdomią ir savitą A. Bliumentalio biografijos dalį sudarė jo techninė pedagoginė veikla. Šalia tiesioginio darbo aviacijos dirbtuvėse, jis nuo 1921 m. dėstė kai kurias technologinio pobūdžio disciplinas tų pat metų kovo 15 d. įsteigtuose mokomosios eskadrilės specialiuose kursuose pilotams ir oro žvalgams, kuriuos privalėjo lankyti į aviaciją iš kitų dalinių perkelti karininkai. Baigę šiuos kursus ir išlaikę atitinkamus egzaminus, jie papildė aviacijos kadrinio skraidančio personalo gretas. Kaip žinoma, vėliau mokomosios eskadrilės aviacijos kursai virto Karo aviacijos mokykla.

A. Bliumentalis aviacijos dirbtuvėse dirbo iki paskutiniųjų Lietuvos kariuomenės gyvavimo dienų, t. y. iki 1940 m. sovietinės okupacijos, eidamas karo aviacijos dirbtuvių skyriaus vedėjo, vėliau viršininko pavaduotojo pareigas. Už nuopelnus aviacijos technikos srityje Respublikos prezidento aktu buvo apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu ir Nepriklausomybės medaliu.
Jis gyveno Kauno senamiestyje, Gardino gatvėje, nuosavame name. Inžinierius buvo aukšto ūgio, bet dėl įgimto kojų plokščiapėdiškumo niekada netarnavo kariuomenės rikiuotės daliniuose. Lietuvos karo aviacijos tarnyboje A. Bliumentalis buvo kariuomenės civilinis tarnautojas, bet jo eitos aviacijos dirbtuvių viršininko pavaduotojo pareigos atlyginimų kategorijoje prilygo aukštam pulko vado pavaduotojo postui su visomis jam derančiomis teisėmis ir privilegijomis.
1941—1944 vokiečių okupacijos metais, būdamas žydų tautybės ir tapęs civiliniu belaisviu, dirbo vokiečių Luftvafės užgrobtuose senosiose Kauno aerodromo aviacijos dirbtuvėse.
Tragiškos buvo paskutinės inž. A. Bliumentalio gyvenimo dienos. Apie tai pasakojamos dvi versijos. Pasak vienos, artėjant frontui prie Kauno, 1944 m. jis kartu su šeima žuvęs Vilijampolės gete. Pasak kitos, vokiečiai inžinierių išvežė į Dachau koncentracijos stovyklą, kur jis mirė 1945 m., likus kelioms dienoms iki to, kai Dachau išlaisvino JAV kariuomenė.
Iš jo šeimos liko, atrodo, tik brolis, taip pat inžinierius T. Bliumentalis
(Th. Blumenthal), prieš Antrąjį pasaulinį karą Kaune turėjęs nuosavą santechnikos darbų firmą. Išvengęs mirties nuo okupantų rankų po karo atsidūrė Šveicarijoje, Ženevoje. Deja, su Lietuva jokių ryšių nepalaiko.


Šaltinis: Lietuvos Sparnai 1990 - Nr.4
Parengė: Julius Jurgelėnas




Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis