LVG C.VI



3-ios eskadrilės vyrai prie LVG C.VI 1927m.


LVG C.VI Lietuvos Karinėje Aviacijoje


TARNYBA


Pirmasis Lietuvos karo aviacijos lėktuvas buvo 1919 metų vasario 14 dieną nusileidęs prie Jiezno ir bolševikų paliktas Sopwith "1 1/2 Strutter".
Tačiau tai buvo atsitiktinis trofėjus. 1919 vasario 27 dieną į "Cepelino" angarą Kaune, buvo atgabenti aštuoni Vokietijoje nupirkti nauji žvalgybiniai LVG C.VI tipo lėktuvai. Lėktuvai pirkti per bendrovę "Banga" , ir kartu su atsarginėmis dalimis (trimis šasi komplektais, trimis įrankių dėžėmis, trimis tarpusparnių ramsčių komplektais, aštuoniais ratais, aštuoniais uodegos ramsčiais, aštuoniais propeleriais ir aštuoniomis kulkosvaidžių įrangos dėžėmis) kainavo 280 tūkstančių markių. Pirmąjį skridimą su lietuviškais ženklais LVG C.VI atliko 1919 metų kovo 1 dieną. Kovo trečią jau buvo atliktas pirmas žvalgybinis skrydis Kaunas - Kaišiadorys - Vilnius ir atgal. Skrido pilotas F. Šulcas ir žvalgas K. Fugalevičius. Balandžio ketvirtą tai pačiai įgulai jau teko "pauostyti parako". Žvalgybinio skrydžio tarp Ukmergės ir Jonavos, tarp Ukmergės ir Panevėžio metu bombarduotos, o prie Siesikų, Pagirėliuose ir Pagiriuose iš kulkosvaidžių apšaudytos bolševikų pozicijos. Priešas neliko skolingas. Prie Panevėžio lėktuvas buvo apšaudytas. K. Fugalevičius sužeistas į ranką, o lėktuvui prašautas benzino bakas ir nukirstas benzino vamzdelis. Nusileidę lakūnai sutaisė lėktuvą ir sėkmingai grįžo į Kauną. Gegužės antrą penki lėktuvai dalyvavo Ukmergės išlaisvinime, bombarduodami besitraukiančius bolševikus. Gegužės septintą Šulcas ir Soltanas skrisdami maršrutu Kaunas - Ukmergė - Subačius - Kupiškis - Virbališkis - Vabalninkai - Panevėžys - Kaunas, Virbališkyje bombardavo apkasus ir žemines, o ties Vabalninku - gurguolę. Gegužės dešimtą Kulikovskis ir Knystautas bombardavo Kupiškio ir Panevėžio geležinkelio stotis.
Gegužės septynioliktą dieną Kėdainių lauko aerodrome buvo dislokuoti keturi lėktuvai. Iš jo pakilę lėktuvai gegužės aštuonioliktą Panevėžį atakavo septynis kartus, gegužės devynioliktą Panevėžį ir geležinkelį iki Kupiškio - penkis kartus, o gegužės dvidešimtą, atakavo besitraukiančią iš Panevėžio į Karsakiškį raudonarmiečių vorą, be to už septynių kilometrų nuo Panevėžio subombardavo traukinį, iš kurio Lietuvos kariuomenei be kito grobio atiteko šešiolika kulkosvaidžių.
Per Kupiškio - Utenos operaciją buvo parastas pirmasis lėktuvas. Gegužės 28 dieną, grįžtant iš Utenos, ties Giedraičiais pradėjo gesti variklis. Besileidžiant variklis užsidegė, o nusileidus sudegė ir visas lėktuvas.
Birželio tryliktą Utenoje įsikūrė pirmas orlaivių kovos būrys, kuris birželio 14 - 15 dienomis atakavo bolševikų pozicijas prie Zarasų. Vėliau, frontui pasiekus Dauguvos upę, žvalgė Daugpilio miestą, geležinkelio stotį, Gryvos fortą, ir visą fronto liniją.
Pirmas mūsų lėktuvų susitikimas su priešo naikintuvu įvyko biržerlio devynioliktą, bombarduojant Daugpilio geležinkelio stotį. Bolševikų naikintuvas mūsų lėktuvą puolė šešis kartus, bet mūsiškiai atsišaudydami sėkmingai išsisuko nuo atakų. Oro mūšis truko virš dešimties minučių.
Visuose minėtuose karo veiksmuose buvo naudojami tik LVG C.VI tipo lėktuvai. Kitų, išskyrus "Sopvičių", neturėta.
1919 metų birželio 10 dieną, iš besitraukiančio vokiečių aviacijos dalinio F.A.425, dislokuoto Kauno Aleksoto aerodrome, buvo nupirkti devyni lėktuvai, tarp kurių ir du LVG C.VI.
Kovose su bermontininkais mūsų aviacija nedalyvavo dėl keleto priežasčių. Viena iš jų - samdytų vokiečių lakūnų atleidimas, nes vienas iš jų H.Roteris, pagrobė lėktuvą LVG C.VI, ir juo į Vokietiją išskraidino internuotus turkus. Telegramoje iš Tilžės Roteris pranešė, kad lėktuvas tvarkoje, ir jį galima atsiimti. Vokietukui dar užteko įžūlumo pareikalauti atvežti iki tos dienos priklausančią algą. Po šio įvykio visi vokiečiai buvo atleisti. O mūsų lakūnai dar buvo kaip reikiant "neapsiplunksnavę". Be to lėktuvų veiklą ribojo prasti rudens orai.
Tačiau, kovos su bermontininkais papildė aviacijos parką. Ties Radviliškiu paėmus bermontininkų traukinį, be kitokio turto, atiteko nemažai lėktuvų dalių. Iš jų vėliau buvo surinkta keletas lėktuvų, tarp jų ir LVG C.VI.
1920 metų kovo aštuntą dieną iš Vokietijos į Kauną atvyko ešelonas su lėktuvais, kuriuos kaip kompensaciją Antantės reikalavimu, pristatė vokiečiai. Tarp trylikos lėktuvų buvo ir trys LVG C.VI. Tačiau lėktuvams trūko kai kurių dalių, todėl galėjo būti naudojami tik po nemažo remonto.
Pasirašius Versalio taikos sutartį, Vokietija negalėjo turėti karo aviacijos, o turimus lėktuvus privalėjo sunaikinti. Pasinaudojant susidariusia padėtimi, buvo galima pigiai nusipirkti aviacinės technikos. Taip ir buvo padaryta. Tarp penkiasdešimties neoficialiai įsigytų lėktuvų buvo ir du LVG C.VI.
1920 metų liepos dvyliktą Lietuvai su Sovietų Rusija pasirašius taikos sutartį, kovos prieš bolševikus baigėsi. Tačiau balandžio mėnesį karo veiksmus prieš sovietus pradėjo Lenkija. Lietuvos karo aviacijai atsirado daug žvalgybinio darbo. Čia vėl pagrindinis krūvis teko LVG C.VI.
1920 metų rugpjūčio dvidešimt devintą, šeši lėktuvai jėgos demonstravimo tikslu į Vilnių, kur liepos keturioliktą jau buvo įžengusi Lietuvos kariuomenė, skrido šeši lėktuvai, iš jų trys LVG C.VI.
Lenkijai sulaužius sutartį ir rugpjūčio dvidešimt aštuntą užėmus Augustavą, Lietuvos karo lakūnams buvo duotas įsakymas panaudoti ginklus. Rugpjūčio trisdešimt pirmą, Kumpis su Pranckevičiumi bombardavo ir apšaudė kulkosvaidžiais lenkų pėstininkus, gurguoles ir raitelius. Kare su lenkais, Lietuvos karo aviacija buvo labai aktyvi. Lenkų kariuomenės vadovybė buvo net išleidusi įsakymą, didesnėms kariuomenės grupėms judėti tik naktimis (lėktuvų pavojus).
1920 metų spalio ketvirtą, buvo paruošta pnkių lėktuvų grupė (trys iš jų LVG C.VI) Varėnos geležinkelio stoties bombardavimui. A. Gustaičio valdomas "Albatrosas" dėl perdidelio bombų krūvio, kildamas sudužo aerodrome. Likę lėktuvai bombardavo lenkų ešelonus Varėnos stotyje. Antskrydžio dalyviai buvo smarkiai apšaudyti kulkosvaidžių ugnimi. Vieno LVG pilotas, eskadrilės vadas, Juozas Kumpis buvo mirtinai sužeistas į galvą. Žvalgui Pranckevičiui pavyko nutupdyti lėktuvą, nes jame buvo įrengtas dvigubas valdymas. J. Kumpis mirė Varėnos ligoninėje spalio dešimtą. Jam tuo metu buvo devyniolika...
Per vieną karo su lenkais epizodą, LVG C.VI buvo panaudotas ir kaip naikintuvas. 1920 metų lapkričio šeštą dieną du lenkų lėktuvai skrido bombarduoti Aleksoto aerodromo. Pirmas dirižablio angaro pusėje numetė tris bombas. Lenkų "profesionalumą" gerai parodo tai, kad jie nesugebėjo pataikyti į 240 x 55 metrų dydžio taikinį. Į orą pakilo J.Dobkevičiaus valdomas Fokker D.VII ir LVG C.VI su Šenbergo ir Stašaičio įgula. Pastebėjęs kylančius mūsų lėktuvus lenkas spruko. Kitas lenkų lėktuvas apsisuko net nepriskridęs Aleksoto. Šančių kapinėse buvo rasta bombų, neištrauktais saugilkiais, dėžė. Svetimą daiktą pasisavinti nesąžininga, todėl bombos lenkams buvo grąžintos, ištaisius jų klaidą, tai yra su ištrauktais saugikliais... Transporto paslaugas suteikė ir LVG C VI.
Per nepriklausomybės karus daugiausia pasidarbavo LVG C.VI lėktuvai. Per kovas prieš bolševikus todėl, kad kitokių paprasčiausiai nebuvo (neskaitant "Sopvičiaus"), o per kovas prieš lenkus todėl, kad tai buvo greičiausias (170 km/h) ir daugiausia bombų (120 kg). paimantis lėktuvas.
Nepriklausomybės kovose dalyvavo trylika LVG C.VI lėktuvų (Nr. 9001, 9005, 9006, 9088, 9090, 9092, 7626, 8942, 5001, 5003, 11100, 11102, 12017 ). Kai tuo tarpu ktų tipų Alb C.III - šeši, Halb C.V du, Fok D.VII ir Alb J.II - po vieną.
1921 metų kovo pirmą dieną, suformavus antrąją eskadrilę, jai buvo perduoti visi sunkesnieji lėktuvai, tarp jų ir LVG C.VI. Vadu paskirtas leitenantas Vsevolodas Šenbergas.
1923 metų balandžio pirmą dieną, formuojant trečią eskadrilę, į ją buvo perkelti penki LVG C.VI lėktuvai. Vadu paskirtas leitenantas Antanas Stašaitis. Šioje eskadrilėje LVG C.VI sėkmingai buvo naudojami šešis metus.
Iš viso buvo įsigyta šešiolika LVG C VI tipo lėktuvų. Karo aviacijos dirbtuvėse pagaminti šeši lietuviški LVG C.VI: 1921 metais - vienas, 1927 metais - vienas, 1929 metais - trys ir 1930 metais - vienas lėktuvas.
Iki 1929 metų tai buvo pats geriausias žvalgybinis Lietuvos karo aviacijos lėktuvas. Nuo 1929 metų iki sovietinės okupacijos šio tipo lėktuvai buvo naudojami ryšiams, lavinimuisi ir oro taikinių vilkimui. Per visą lėktuvų naudojimo laiką, neįvyko nei viena mirtina avarija. Vienintelis žuvęs šiuo lėktuvu skrisdamas lakūnas - Juozas Kumpis žuvo karo veiksmų metu, nuo priešo kulkų.


LĖKTUVO KONSTRUKCIJA


Lėktuvas LVG C VI sukonstruotas Franco Šneiderio ir pradėtas gaminti Vokietijoje 1915 metais "Luft-Verkehrs-Gesellschaft" bendrovėje. Tai žvalgybinis, vieno variklio, medinės konstrukcijos dvivietis biplanas.
Sparnai - dviejų lonžeronų,viduje sustandinti sąramomis ir plieninėmis atatampomis. Nerviūros išpjautos iš faneros, kontūras apklijuotas lystelėmis, kurios sujungtos vertikaliomis lystelėmis. Viršutiniame sparne 15 nerviūrų vienoje konsolėje, apatiniame - 14. Tarp nerviūrų, viršutinėje sparno pusėje priklijuota po dvi lysteles, kurios baigiasi truputį už galinio lonžerono. Viršutinio sparno užapvalinta tik priekinė dalis, o apatinis užapvalintas visas. Prie liemens abu sparnai turi iškirpimus nuo antros nerviūros.
Galinė (nuoslydžio) briauna, išskyrus eleroną, pagaminta iš plieninio lyno, kuris dangai įsitempus, įlinksta. Sparnai dengti drobe, kuri dar audimo fabrike, anilino dažais, nudažyta kamufliažu (įvairiaspalviais šešiakampiais). Konsolės tarpusavyje sujungtos dviem poromis medinių statramsčių. Statramsčiai prie sparnų lonžeronų tvirtinami plieninių, gana sudėtingos konstrukcijos apkaustų pagalba. Tarpusavyje ir statramsčiai ir sparnai sustandinti plieninio lyno atatampomis. Lynų įtempimui, apatinėse jų pusėse sumontuoti tenderiai.Apatinis sparnas tvirtinamas prie ketvirto ir penkto liemens rėmų, o viršutinis - prie trečio ir penkto per medinius "N" formos stovus.
Liemuo medinės konstrukcijos, stačiakampio su užapvalintu viršumi pjūvio, pagamintas iš keturių lonžeronų ir penkiolikos rėmų. Nuo liemens priekio iki aštunto rėmo propelerio sukimosi ašies aukštyje, įmontuoti du lonžeronai. Viršutiniai liemens lonžeronai prasideda tik nuo ketvirto rėmo. Nuo pirmo iki ketvirto rėmo tęsiasi variklo gultas, kurį sudaro išilginių sienelių ir rėmų kombinacija. Lakūnų kabinos atviros, įrengtos viena už kitos. Piloto kabina - tarp ketvirto ir šešto, o žvalgo - tarp šešto ir aštunto rėmų. Lėktuvo valdymas - plieniniais lynais, tik iš piloto kabinos, bet galėjo būti įrengtas sudvigubintas valdymas ir žvalgo kabinoje. Liemuo dengtas fanera, tik priekinė dalis, virš papildomo lonžerono - skarda.
Kilis - medinės konstrukcijos, pagamintas kartu su liemeniu, dengtas fanera. Posūkio vairas - medinės konstrukcijos, kompensuotas, dengtas drobe. Stabilizatorius - medinis, laisvai nešantis, dengtas drobe. Aukštumos vairas - medinis, kompensuotas, ištisinis, dengtas drobe.
Važiuoklę sudaro du ant bendros ašies užmauti 810 x 125 mm ratai ir amortizuojantis uodegos ramstis. Ratų stipinai dengti drobe. Važiuoklės stovai - mediniai, apatinėje dalyje sujungti plieniniais apkaustais, o viršuje pritvirtinti prie trečio ir penkto liemens rėmų ir sustandinti pieninio lyno atatampomis.
Skysčiu aušinamas šešių cilindrų, 220 AJ galingumo "Mercedes Benz" variklis suko dviejų menčių medinį propelerį. Radiatorius sumontuotas tarpusparnyje, oro srautas per jį valdomas žaliuzėmis. Pagrindinis degalų bakas pagamintas iš žalvario skardo ir įmontuotas po piloto sėdyne. Papildomas degalų bakas taip pat žalvario skardos, įmontuotas tarpusparnyje, šalia radiatoriaus. Tepalo bakas - liemens priekinėje dalyje.
Lėktuvas buvo ginkluotas sinchronizuotu piloto 7,92 mm kalibro kulkosvaidžiu ir to paties kalibro ant ratilo sumontuotu žvalgo kulkosvaidžiu.
Galėjo paimti 120 kg. bombų.


Lėktuvo duomenys:


Sparnų ilgis 13,03 m.
Liemens ilgis 7,49 m.
Sparnų plotas 34,6 kv. m.
Tuščio lėktuvo svoris 948 kg.
Maksimalus svoris 1309 kg
Aukščio lubos 6500 m.
Skrydžio nuotolis 400 km.


Šaltinių sąrašas:

Leonardas Peseckas "Karo lakūno pasakojimai"
Gytis Ramoška "Pirmieji karo aviacijos lėktuvai"
Gytis Ramoška "Lėktuvai, pagaminti Kaune"
Gytis Ramoška "Lietuvos karo aviacija Nepriklausomybės karuose"


Juozas Pleita

GRĮŽTI Į PAGRINDINĮ LVG C.VI PUSLAPĮ

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis