a.a. Kar.asp.inž. Klygis Alfonsas



1905†1935


A. a. inž. asp. Alfonsas Klygis gimė 1905 m. sausio mėn. 1 d. Vladikaukazo geležinkelio stotyje, Beslave. Tėvas kilęs iš ūkininkų šeimos (Rokiškio apsk.. Obelaičių vls.). Pradžios mokslą A. Klygis baigė Vladikaukazo bažnytinėje (Romos kat.) pradžios mokykloje. Aukštesniuosius mokslus (iki 5 klasės) — Vladikaukazo klasinėje gimnazijoje, vėliau bolševikams gimnaziją uždarius, dar dvi klases baigė realinėje mokykloje. Dažnai su tėvais atostogoms grįždavo į Lietuvą, o Rusijoje pasibaigus pilietiniu karui 1921 m. gruodžio mėn. grįžo gyventi į Lietuvą visam laikui.
Kaune Alfonsas Klygis gavo tarnybą ir tęsė mokslus. 1926 m. baigė „Pavasario" gimnaziją suaugusiems ir įstoja Vytauto Didžiojo Universitetą, technikos fakultetą, elektrotechnikos skyrių. Studijuodamas vertėsi labai sunkiu, nuolat turėjo padėti tėvams ir broliams: stipendijos neužtekdavo ir būtiniausioms reikmėms, todėl vasaros atostogų metu uždarbiaudavo papildomai. Prieš pat mokslo pabaigą A. Klygis pusantrų metų tarnavo Petrašiūnų elektros stotyje vyriausiu elektromonteriu. 1934 m. birželio 13 d. sunkiomis sąlygomis baigė universitetą ir įgijo diplomuoto technologijų inžinieriaus vardą. Studentaudamas velionis buvo korporacijos „Neo Lithuanija" narys. Domėjosi aviacija, vasaros metu praktikos darbus stengėsi atlikti aviacijos dirbtuvėse. 1934 m. rudenį įstojo į Karo mokyklą kariūnu-aspirantu. Karo mokykloje, vėliau karo aviacijos mokykloje, visą laiką buvo drausmingas, rūpestingas ir darbštus. Už tai jį mylėjo viršininkai. Buvo gero būdo, visada nuoširdus. 1935 m. vasario 16 d. apdovanotas D. L. K. Gedimino ordino III laipsnio medaliu. Karo mokykloje ėjo kuopos viršilos pareigas. Domėjosi ir sekė aviacijos technikos pažangą, studijavo aviacijos literatūrą užsienio kalbomis, rašė aviacijos variklių konspektus. 1935 birželio 6 d. atvyko į karo aviaciją, kur iš pradžių praktikavosi dirbtuvėse, o vėliau mokėsi skraidyti. Pirmą kartą savarankiškai išskrido1935 liepos 18 d. pilotuodamas Anbo V. Su instruktoriumi atliko 120 skrydžių, ore išbuvo 15 valandų. Visą laiką skraidė šaltai, atsargiai.


Kar. Aspirantas inž. Alfonsas Klygis pasiruošęs skrydžiu.


1935 rugpjūčio 28 d. iš Kauno aerodromo pakilo ANBO III (Borto nr.41) pilotuojamas lakūno mokinio Alfonso Klygio su žvalgu lakūnu mokiniu Kostu Butavičiumi. Skrydžio tikslas buvo treniruotis ir lavinti įgūdžius abiejų lakūnų mokinių. Apie 10 val. netoli Kauno aerodromo, ties Janučių vienkiemiais, Garliavos vls. darant posūkį mokinys lakūnas Klygis nesuvaldė lėktuvo, šis pateko į suktuką ir nepavykus lėktuvo išvesti iš jo, rėžėsi į žemę. Atvykę į nelaimės vietą abu lakūnus rado gyvus, jiems buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba ir skubiai nugabenti į Karo ligoninę. 19 val. 10 min. kariūnas aspirantas inž. A. Klygis Karo ligoninėje nuo patirtų sužalojimų mirė, lakūnas žvalgas Kostas Butavičius sunkiai sužeistas, sulaužyta koja, tačiau išgyveno. Skrydžio metu oras buvo vėjuotas ir apniukęs, arba lakūnų terminologija tariant — duobėtas. Spėjama, jog posūkio metu lėktuvas pateko į oro duobę ir todėl tapo nevaldomas, o lakūnas mokinys Alfonsas Klygis turėdamas per mažai skraidymo patirties nesugebėjo lėktuvo suvaldyti.

1935 rugpjūčio 30 d. tragiškai žuvęs kariūnas aspirantas inž. A. Klygis buvo iškilmingai palaidotas Kauno kapinėse 9 val. ryte buvo aukojamos gedulingos pamaldos Kauno Įgulos bažnyčioje. Po pietų iš karo aviacijos angarų, kur velionis buvo pašarvotas, namiškių, draugų, P.L.P. karo mokyklos viršininko, karininkų ir kariūnų, karo aviacijos viršininko, karininkų ir kareivių, neolituanų filisterių, Lietuvos aero klubo ir inžinierių sąjungos narių – tūkstantinės minios buvo palydėtas į amžino poilsio vietą. Prie kapo atsisveikinimo žodžius pasakė karo kapelionas, karo mokyklos ir karo aviacijos viršininkai, neolituanų filisterių atstovas. Kalbėjusieji prisiminė velionį kaip drąsų, drausmingą, energingą, Tėvynę mylėjusį karį, darbštų lietuvį patriotą. Leidžiant karstą į duobę, nuskambėjo šūvių saliutai velionei garbei.

Apdovanotas:
DLK Gedimino ordino trečio laipsnio medaliu (1935).

Literatūra:
S. Lukšys, R. Mintautas, J. Monkevičius „Palūžę sparnai“
Žurnalas „Kariūnas“ 1935 m. Nr. 20.
Savaitraštis „Karys“ 1935 m. Nr. 36
Dienraštis „Lietuvos Aidas“ 1935 rugpjūčio 29 ir 31d. numeriai.

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis