Minint pirmąsias Dariaus ir Girėno skrydžio metines Lietuvos karo lakūnų 1934 m. birželio - liepos mėnesiais atliktas skridimas aplink Europą yra tikrai pats sėkmingiausias ir žymiausias Nepriklausomos Lietuvos karo aviacijos žygis. Daugiau panašių žygių mūsų karo lakūnams nebuvo lemta atlikti dėl prasidėjusio II-ojo pasaulinio karo ir pusę amžiaus trukusios okupacijos. Gerai paruošta mūsų karo aviacija be mūšio sunaikinta aerodromuose.

Skridimo sumanytojas, organizatorius ir vadovas buvo 1919 m. mokinys - lakūnas, Nepriklausomybės kovų dalyvis, 1934 m. -pulkininkas leitenantas Antanas Gustaitis. Prieš pat skridimą jis tapo Karo aviacijos viršininku, buvo skridimo metu naudotų lėktuvų ANBO-IV konstruktoriumi ir serijinės gamybos organizatoriumi. Kiti skridimo dalyviai - jaunesnės kartos karo lakūnai.

Tuo metu ANBO-IV Lietuvos aviacijoje buvo greičiausias ir efektingiausiai skrendantis lėktuvas. Ypač gražus buvo jo startas ir kilimas stačiu kampu aukštyn. Lėktuvas naudotas žvalgybai ir kaip artimo nuotolio bombonešis. Turėjo 580 AG anglišką Bristol "Pegasus" variklį, pasiekdavo 290 km/h greitį. Viso Kaune, aviacijos dirbtuvėse pagaminta 15 šio tipo lėktuvų (prototipas išbandytas 1932 m). Skridimui parinkti pirmosios serijos ANBO-IVL, pažymėti 61, 62 ir 63 numeriais.

Skrido tokios įgulos:
l-as lėktuvas, pilotas plk.ltn. Antanas Gustaitis (1898.04.27 -1941.10.16), žvalgas kpt. Juozas Namikas (1904.10.17 - 1940.11.30);
ll-as lėktuvas: pilotas kpt. Jonas Liorentas (1901.08.11 -1991.07.08), žvalgas kpt. Romualdas Marcinkus (1907.07.22-1944.03.29);
III-as lėktuvas, pilotas Itn. Jonas Mikėnas (1899.09.17 -1988.04.07), mechanikas Kazys Rimkevičius.

Šiuo skridimu ne tik paminėtos pirmosios Dariaus ir Girėno skrydžio metinės, bet ir visam pasauliui pademonstruotas Lietuvoje sukurtas, ištobulintas ir pagamintas lėktuvo modelis bei lakūnų meistriškumas. Skridimo metu aplankytos dvylikos Europos valstybių sostinės: Stokholmas, Kopenhaga, Amsterdamas, Briuselis, Londonas, Paryžius, Roma, Viena, Praha, Budapeštas, Bukareštas ir Maskva, nuskrista apie 9000 kilometrų. Dar 1000 km skridimo dalyviai nuskrido itališku daugiaviečiu lėktuvu "Caproni", vykdami iš Romos į Milaną ir atgal. Tad visa kelionė oru sudarė apie 10000 km.

Skridimo metu naudotos elementarios avigacijos priemonės: žemėlapiai, kompasai, žiroskopiniai prietaisai, derivometrai, chronometrai. Radijo švyturiais nesinaudota, nes lėktuvuose nebuvo radioaparatūros - skrendant su šia aparatūra reikėtų gauti iš praskrendamų valstybių specialų leidimą. Naudoti kūginės ir cilindrinės (Merkatoriaus) projekcijų žemėlapiai. Merkatoriaus žemėlapiuose lengviau ir tiksliau nustatomas kurso kampas.

Lėktuvai iš Kauno aerodromo į Stokholmą startavo 1934 06.25 d. 10 val. ryto. Skrido virš Palangos, Gotlando salos. 750 km kelionė truko 3 val. 20min., vidutiniu 214 km/h greičiu. Stokholme svečiavosi dvi dienas, aplankė jūrų aviacijos bazę, muziejus. Gustaitis, Liorentas ir Namikas apdovanoti Švedijos ordinais.
Danijos sostinėje svečiavosi trumpai, nes tą pačią dieną turėjo atvykti į Amsterdamą. Olandijon skrido per audringą Šiaurės jūrą. Lėktuvai bei lakūnai buvo tiesiog išmaudyti šaltame lietuje. Vanduo pliaupė upeliais per akinius ir žemėlapius. Nors lėktuvai ir nebuvo pritaikyti nusileisti į vandenį, bet teko pasirinkti maršrutą virš jūros, nes neturėta leidimo sklisti virš Vokietijos.

Eskadrilė egzaminą sėkmingai išlaikė ir 06.27 d. nusileido Amsterdame. Čia lakūnus pasitiko ir nusivežė pavaišinti į prabangų restoraną geras Gustaičio pažįstamas, lėktuvų konstruktorius ir gamintojas A.Fokeris.
Briuselyje lakūnai praleido parą. Nepaisant gerai išvystytos pramonės, belgai savo lėktuvų negamino, tad jie su susidomėjimu apžiūrinėjo ir stebėjosi mūsiškiais. Mūsų lakūnai apžiūrėjo miestą, aviacijos mokyklą.

Birželio 29 d. išskrido į Londoną, kur svečiavosi beveik keturias paras. Tomis dienomis kaip tik vyko 15-asis britų aviacijos paradas. Pirmąją dieną po atidarymo iškilmių pademonstruoti aviacijos kautynių, bombardavimo, priešlėktuvinės gynybos veiksmai. Jie buvo labai tikroviški, pavaizduojant lėktuvų kritimus ir pastatų griuvimus. Apžiūrėję aviacijos parodą bei Londono muziejus, 07.03 d. mūsų lakūnai išskrido į Paryžių.

Prancūzijos sostinėje viešnagė truko tris dienas. Lakūnai dalyvavo eilėje priėmimų, kurių metu prancūzams įteikė "Plieno sparnų" ženklus bei patys apdovanoti prancūzų garbės ženklais. Aplankytas naujų lėktuvų bandymų centras, "Hispano Suiza" aviacinių variklių gamykla, teatrai.
Liepos 6-ąįą trumpam nusileidusi Marselyje eskadrilė išskrido į Romą.
Maršrutas buvo labai įvairus - kalvotoji Prancūzijos dalis, Provanso laukai, Viduržemio jūra, Apeninų kalnai. Tą dieną įveikti 1400 km "karštame klimate".

Italijoje svečiuotasi beveik penkias dienas. Aplankyta aviacijos ministerija, Dangaus kalno (Montecello) aerodromas. Lėktuvu "Caproni" nuskridę į Milaną, apžiūrėjo aviacijos muziejų, lankėsi vietinio aeroklubo šventėje. Romoje buvojo aviacinių fotoaparatų gamykloje, Italijos fašistų parodoje, apžiūrėjo istorinius amžinojo miesto paminklus, Venecijos rūmuose buvo priimti paties B.Musolinio, kurį Gustaitis pasveikino gražia italų kalba ir įteikė Lietuvos vaizdų albumą.

Liepos 11 d., lydimi italų eskadrilės, mūsų lakūnai išskrido į Vieną. Pakeliui teko perskristi Alpes, todėl lėktuvai pakilo į 4000 m aukštį Vienoje apžiūrėtos vietinės įžymybės. tarp jų - buvusių Austrijos valdovų Habsburgų rezidencija Schonbrun pilis.
Iš Vienos skrista į Prahą, kur apžiūrėtas miestas, aplankytos lėktuvų ir variklių gamyklos "Avia", "Valter", įvyko susitikimai su įvairių kraštų karo atašė. Skrendant į Budapeštą, iki Vengrijos sienos mūsų lėktuvus lydėjo 12 Čekoslovakijos lėktuvų.

Pakeliui teko perskristi Karpatus, kur pasitiko juodi debesys su žaibais. Buvo kaip tik liepos 13-oji, diena, kurią dar Kaune siūlė išbraukti iš maršruto. Ir ši atkarpa įveikta sėkmingai, Vengrijos lygumose audrų jau nebuvo. Nors Budapešte svečiuotis nebuvo numatyta, po iškilmingo priėmimo teko aplankyti miesto įžymybes ir į Bukareštą skristi tik sekančią dieną. Vėl teko perskristi Karpatų kalnus, kurių aukštis siekė 2500 m.

Bukarešto aerodrome leistasi tik pasipildyti kuro, bet paaiškėjo, kad čia nėra skridimo metu naudoto Shell benzino, o pilti neišbandytą rumunišką lakūnai nenorėjo, tad teko laukti, kol arkliais atvežė tinkamo.

Į Ukrainą rumunai leido skristi tik per Kišiniovą, nors anksčiau planuota skristi į Odesą virš Juodosios jūros. Skridimą į Kijevą teko koreguoti: iš Maskvos gautas nurodymas skristi pro Uman ir Belaja Cerkov. Kijeve mūsų lakūnams suruoštas priėmimas, kitą dieną apžiūrėtas miestas, Pečiorskaja lavra vienuolynas, muziejus. Prieš išskrendant į Maskvą sovietų karinių oro pajėgų viršininkas įteikė stambesnio mastelio žemėlapius, nes turėti seni vokiški 1:800000 mastelio skrendant nedideliame aukštyje netiko.

Dėl storų debesų klodų į Maskvą skrista 4000 m aukštyje. Nuskridę 780 km, nusileido Maskvos centriniame aerodrome. Po iškilmingų pietų mūsų lakūnai žiūrėjo operetę "Cholopka". Kitą dieną aplankė automobilių fabriką, apžiūrėjo lėktuvų gamyklą nr.22, kurioje pastatytas to meto didžiausias lėktuvas ANT-20 "Maksim Gorkij".

Liepos 18 d. Tušino aerodrome stebėjo parašiutininkų pasirodymą, lankėsi sklandymo mokykloje. Liepos 19-ąją išskrido iš Maskvos ir 18 val., sėkmingai įveikę numatytą maršrutą, nusileido Kaune.

Užsienio spauda gerai įvertino lietuviškų lėktuvų skridimo savybes, didelį patikimumą bei aukštą lakūnų meistriškumą. Daugelio šalių specialistai stebėjosi, kad jauna, nedidelė valstybė pajėgi pati kurti ir statyti tokio lygio lėktuvus, paruošti aukštos klasės lakūnus.