Kad ir būdamas labai užimtas tiesiogiai vadovaudamas karo aviacijai ir kurdamas naujus lėktuvus, Antanas Gustaitis nuolat rūpinosi Lietuvos aeroklubo veikla. Savo konstrukcijos lėktuvais jis ne kartą lankėsi ir LAK renginiuose. Tarp jų -1935 metais Nidoje, minint Lietuvos sklandymo mokyklos antrąsias metines. O 1937 metais į Nidą atskrido savo nauju lėktuvu. Apie šį įvykį žemiau spausdiname ištrauką iš tuometinio sklandymo mokyklos mokinio Vytauto RUDZINSKO prisiminimų apybraižos „Rytų vėjas“.



„... Vakare, prieš vėliavos nuleidimą mums pranešė, kad rytoj 12 valandą į sklandymo mokyklą atskrenda Karo aviacijos viršininkas pulkininkas Antanas Gustaitis. Todėl skraidymų nebus, nes reikia aptvarkyti aplinką ir paruošti tūpimui aikštelę.
Nuo pat ryto visi ėmėsi darbo. Šalia mokyklos tarp angaro ir miško buvo nedidelė numatyta lėktuvams tūpti pieva. Mes pašalinom vieną - kitą kelmą, rovėme ne vietoje užaugusius krūmus, užlyginome duobes. Darbo daug, ko nespėjome padaryti per dieną, baigėme ankstų rytą.
„Aerodromas“ paruoštas. Vakarų vėjo kryptis gana palanki - pučia išilgai aikštelės. Tik pati aikštelė labai nepalankioj vietoj - iš vienos pusės kopos, iš kitos miškas. Taigi tūpimui sąlygos nėra palankios. Artėja sutarta valanda. Aikštelės pakraštyje užkurtame laužą, pridedame lapų, kad būtų kuo daugiau dūmų irtuo būdu pagal juos lakūnas tiksliai matys vėjo kryptį.
Lygiai 12 valanda. Štai jau matom ir aukštai burzgiantį ANBO-IV. Išsirikiuojam. Lėktuvo gausmas nutyla ir jis staigiai žemėja. Vėl sukaukia variklis, lėktuvas užkelia nosį ir taip žvalgydamas vietovę apsuka kelis ratus. Bando tūpti... bet ir vėl sustaugęs šauna aukštyn... paskridęs tolyn dingsta mums iš akiračio.
- Vargu ar pulkininkas nutūps? -burbteli kažkas iš mokinių.
- Katras „specialistas“ čia šneka? - sako atsisukęs viršininkas.
Visi sustingstam. Staiga pamatom vėl grįžtantį lėktuvą. Šį kartą labai žemai. Kopų viršūnes praskrenda vos jų „neglostydamas“. Slysdamas ant sparno numeta aukščio perteklių, išsilygina, švelniai paliečia minkštą žemę ir gražiai riedėdamas sustoja. Iki angaro dar lieka virš 100 metrų.
Lėktuvui sustojus kartu su lėktuvo konstruktoriumi išlipa ir jo bendrakeleivis - gusarų pulkininkas. Jiems priartėjus choru sušunkam:
„Sveikinam Gerbiamą aviacijos viršininką!“ Po to rankų paspaudimais sveikinamės individualiai. A. Gustaitis trumpai mus supažindino su lėktuvu.
- Čia jūs matote šių dienų tolimos žvalgybos karo lėktuvą. Reikiant jis gali būti panaudotas ir kaip lengvasis bombonešis.
Toliau konstruktorius pateikė jo techninius duomenis, supažindino su kabinų prietaisais ir rankenėlėmis. O jų labai daug...
- Taigi palieku lėktuvą jūsų apsaugai iki rytojaus. Lipkit į vidų: sėdėkit kiek patinka. Tik nelieskite štai šitos rankenos. Tai suspausto oro čiaupas, o suspaustas oras reikalingas variklio paleidimui ir atlieka starterio funkcijas, - baigė A. Gustaitis.
Karo aviacijos vadas mums pasirodė nuoširdus ir labai paprastas.
Svečiai, lydimi mūsų mokyklos vadovybės, išėjo į Nidos miestelį, kur ir nakvojo. Bendrai tvarkai palaikyti su mumis liko vienas instruktorius. Įsakyta nepalikti lėktuvo be priežiūros. Budėti prie jo visą naktį ne mažiau kaip 5 žmonėms. Į lėktuvo kabinas paeiliui sėdome po kelis kartus. Stebėjome bortinių lentų prietaisus, judinome vairolazdes. Na, o temstant, kai prietaisų rodyklės ėmė švytėti fosforo skleidžiama šviesa, visus apėmė noras dar kartą pasėdėti kabinose. Atrodo, tą naktį nemiegojo nė vienas sklandytojas ir priežiūroje buvęs instruktorius.
Sekančią dieną svečiai iš Nidos sugrįžo tik po vidurdienio. Padedam ruošti lėktuvą. Užkėlę jo uodegą ant sklandytuvams j startą gabenti skirto vežimėlio, lėktuvą atbulą nutempėm į aikštelės pakraštį.
- Užteks, nesivarginkit, pakilimui vietos pakaks, - sako pulkininkas.
Viršininkai įsitaisė kabinose. Užvedę variklį, kurį laiką jį pašilde pamosavo rankomis. Pilnu galingumu staugiant varikliui lėktuvas pajudėjo ir didindamas greitį veržėsi į priekį. Kiek prabėgęs lėktuvas atplyšo nuo žemės ir, atrodo, pakibo ant propelerio. Po akimirkos jis kiaurai prasmeigė priekyje nedideliame aukštyje buvusį debesėlį. Paskridęs į priekį apsisuko ir vėl nužemėjęs virš mūsų apsuko kelis ratus. Pagal priimtą tradiciją atsisveikindamas mums pamosavo sparnais ir nuskrido link marių.
Štai, pagalvojau, ką reiškia aukšta lakūno kvalifikacija ir geras lėktuvas...“