Cepelinai Lietuvoje


Vytautas Doniela

Lietuviškos filatelijos retenybėmis reikia laikyti iš Lietuvos siųstus ir 1932-1937 metų laikotarpyje vokiečių dirižabliais arba "cepelinais" skraidintus vokus bei atvirukus. Tačiau beveik nežinoma, kad vienu metu cepelinai stovėjo ir pačioje Lietuvoje. Tai buvo pirmo pasaulinio karo metu, 1916-1917 metais.
1914 metų rudenį prasidėjus kovoms, vokiečių karinė vadovybė žvalgybos, žinių perdavimo, o vėliau ir bombardavimo tikslams įjungė keletą civilinių cepelinų ir gamyklose užsakė keliasdešimt naujų. Rytų fronto šiaurinei daliai iš pradžių teko 3 cepelinai, bet vėliau šis skaičius augo. Kiek žinoma, Lietuvos teritorijoje lankėsi ar stovėjo šie kariniai cepelinai:

ZIV: senas nedidelis. 1914 m. rugpjūtį jis atliko žvalgybą sumušant rusų armiją prie Mozūrų ežerų, o vėliau sekė rusų dalinių judėjimą šiaurinėje Rytprūsių dalyje ir pietų Žemaitijoje.

LZ 34: vidutinio dydžio cepelinas. Stovėjo Rytprūsiuose, 1915 m. gegužę bombardavo Gardiną ir Kauną. Netrukus leisdamasis sudegė.

"SACHSEN" ("Saksonija"): garsusis prieškarinis cepelinas, vežiojęs turistus. Stovėjo Rytprūsiuose, 1915 m. rugpjūtį bombardavo Vilniaus geležinkelio stotį, numesdamas 800 kg bombų.

L5: turbūt dar Rytprūsių pajūryje stovėjęs karo laivyno cepelinas. Po Mintaujos bombardavimo 1915 m. rugpjūčio 7 d. avariškai nusileido prie Plungės ir vėliau buvo išardytas.

LZ XII: vidutinio dydžio cepelinas. Pradžioje skraidė Lenkijos šiaurėje, bet 1915 m. rudenį kirsdavo Lietuvos teritoriją. Bombardavo Lydos ir Vilejkos geležinkelio stotis, numesdamas net 4000 kg bombų.

S.L. VII: ne "Zeppelin", bet Schutte-Lanz tipo dirižablis. 1916 m. rudenį stovėjo Vainodėje Latvijoje, bet įgulos paštas būdavo atiduodamas vokiečių lauko pašto skyriui Mažeikiuose, Fp. Nr. 223.

1916 m. vasarį Kaune buvo pastatytas cepelinams tinkamas angaras, kuriame pirmiausia įsikūrė cepelinas LZ 86. Oras buvo skrydžiams nepalankus iki balandžio pradžios, bet per sekančias kelias savaites šis cepelinas atliko 4 užduotis. Numesdamas apie 8000 kg bombų, jis bombardavo Minsko ir Režicos geležinkelio stotis, geležinkelio liniją į šiaurę nuo Daugpilio ir geležinkelio liniją tarp Minsko ir Molodečno. 1916 metų vidurį cepelinas buvo grąžintas j Vokietiją remontui, o po to perkeltas į Rumunijos frontą. Po įvairių užduočių sudegė 1916 m. rugsėjo 5 d. Kaune pastatytas angaras išsilaikė iki 1924 m.

Vietoj LZ 86, 1916 m. lapkritį į Kauną iš Vakarų fronto buvo atgabentas LZ 98. Netrukus jis buvo perkeltas į Šiaulius, kur tam tikslui buvo pastatytas angaras, panaudojant medžiagą nugriauto panašaus pastato Varšuvoje. Po keletos mėnesių LZ 98 buvo perduotas vokiečių karo laivynui, bet dėl defektų buvo išardytas tų pačių metų liepos mėnesį. Atrodo, kad šis cepelinas didesnės veiklos neišvystė.

1917 m. pradžioje rytų fronto šiaurinei daliai buvo paskirti dar 3 cepelinai: LZ 111, LZ 114 ir LZ 120. Kadangi netrukus jie buvo perleisti karo laivynui, tikėtina, kad jie Lietuvoje iš viso nebuvo.

Karinius cepelinus aptarnavo specialūs daliniai, vadinami Luftschifftrupps. Lietuvoje tokių dalinių buvo mažiausiai trys: Nr. 3 - Šiauliuose 1917 m. pirmoje pusėje, Nr. 9 - 1915 m. pabaigoje ir 1916 m. pradžioje Šiauliuose, Nr. 10 - Kaune nuo 1916 m. pradžios iki 1917 m. vidurio ir Nr. 23 - 1918 m. pradžioje, vietovė neišaiškinta.

Specialūs daliniai taip pat buvo suformuoti angarų statybai Kaune ir Šiauliuose.
Reikia pridurti, kad be cepelinų vokiečių kariuomenė žvalgybos bei artilerijos tikslams naudojo lynais pritvirtintus stabilius balionus. Toksai balionas vadinosi Feldluftschiff, ir šį žodį nereikia sumaišyti su "Luftschiff", kuris reiškia skraidantį dirižablį arba cepeliną. Stabilų balioną aptarnaująs dalinys vadinosi "Feldluftschifferabteilung", o baliono dujų kolonos ekipažas - "Ballonzug".
Tokių balionų ir juos aptarnaujančių dalinių buvo ir Lietuvoje.

Fotoalbumas : Iš Lietuvos siųsti, oro keliu dirižabliais gabenti vokai ir atvirutės


Parengta pagal Paštas ir Filatelija Lietuvoje 1993 nr. 3
Parengė N.Korbutas

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis