Pabėgimas pas priešą


V. Peseckas

Lietuvos karo aviacijos veteranas pulkininkas leitenantas Leonardas Peseckas prisimena:



Kitas, nors ne visiškai panašus pabėgimas (lyginant su Rotterio ir turkų pabėgimu su LVG C.VI - N.K. pastaba) įvyko 1921 metais, kai du laisvai samdomi lakūnai, su mūsų lėktuvais pabėgo pas priešą - lenkus.




Su tokiu ALB.C III pabėgo Mickevičius*
Paspauskite paveikslėlį norėdami jį padidinti




Su šituo Alb. C. XV. pabėgo Komandelis
Paspauskite paveikslėlį norėdami jį padidinti

Tada labai trūko skraidančio personalo o savų neturėdami, buvome priversti samdyti svetimtaučius, bei visokių plunksnų praėjūnus. Vokiečiai lakūnai, kad ir geri instruktoriai, po turkų pabėgimo, buvo atleisti. Po to, kurį laiką skraidė anglai, bet ir jie greitai, pasiėmę geras algas, išvyko. Dabar atėjo įvairūs asmenys, pasivadinę lakūnais, su išsiuvinėtais sparnais ant krūtinės, ant rankovių, įvairių medalių spalvuotos juostelės ilgiausios... Asai, numušę fronte dešimtis priešo lėktuvų. Tikime, kas gi juos patikrins, patys silpnai skraidome. Samdome. Vienas toks Martinaitis, pasivadinęs save „jūrų skraidytoju", kapitono laipsniu išbuvo tarnyboje beveik metus laiko, o pasirodo, pasirašyti vos sugebėjo. Kitas „lakiotojas", net per visą krūtinę su medalių dviguba juostele. Kartą Stasys Tumas jį, kietai prispaudęs prie sienos, paklausė, kokiam medaliui priklauso šita spalva juostelėje. „Lakiotojas" nebeišlaikė, šypsodamas prisipažino, jog nupirkęs krautuvėlėje prie Soboro, kur visokių spalvuotų juostelių didelis pasirinkimas. Taigi atžygiuodavo tokie smarkiai dekoruoti „lakiotojai" į aerodromą, išveždavome paruoštą skridimui lėktuvą ir, nekvėpuodami, laukdavome kada pakils asas į orą. 0 jiems tai oras negeras, tai vėjas bloga kryptimi, tai variklis šlubuoja. Taip ir nematėme iš jų daug skraidančių. Beveik visi jie lietuviškai nekalbėjo, netikėjo Lietuvos ateitimi. Žinoma, jie ilgai nesilaikydavo, būdavo metami lauk, o kartais dar ir kalėjimo gaudavo. Laikui bėgant, stiprėjo ir mūsų jaunų lakūnų sparnai, bet vis dar negalėjome apsieiti be neaiškaus elemento.
Buvo toks Mickevičius ir Komandelis, abu laisvai samdomi. Antipatiški tipai. Mickevičius lenkiškos orientacijos, o Komandelis - vokietis. Kaip lakūnai - šiaip sau, skraidė tik tai senais Albatroso tipo aparatais. Komandelis tvirtindavo, kad pirmam kare yra numušęs šešis lėktuvus, bet į greitą kovos mašiną L.V.G. nelipdavo.
Rugpjūčio mėn. 27 d. pakilo aerodrominio skridimo Mickevičius su Alb. III * *pasilavinti. Tuo pat metu pasikėlė su Alb. XV ir Komandelis, užpakalyje turėjęs jauną mechaniką Juškevičių. Paėmę ketvirtą šimtų metrų aukštį jie apsuko kelis ratus virš aerodromo ir greičiausiai pagal sutartą ženklą, nuplasnojo geležinkeliu Kaišiadorių link. Tai pamatęs eskadrilės vadas Dobkevičius tuoj suprato kame reikalas ir bandė išvežti naikintuvą Fokerį - vytis, bet abu bėgliai dingo horizonte. Jie nusileido Vilniuje, o lenkai paskelbė būk tai numušė skraidančius virš jų teritorijos. Pravesta kvota parodė, kad abu lakūnai lankėsi ir tarėsi su buvusiais Kaune Tautų S-gos kontrolės komisijos nariais, lenkais karininkais. Mechaniką Juškevičių ištampę po kalėjimus, išvargusį grąžino atgal."

Šaltinis: Plieno Sparnai 1971 2-3

* paveikslėlyje pavaizduotas Alb.C.III su pirmaisiais Karo aviacijos ženklais naudotais 1919 03 01 - 1920 11 17.
** turimas omenyje Alb C.III

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis