A.Slapšio atvirukų rinkinys




TARPUKARIO LIETUVOS KARO LAKŪNAI
atvirukų rinkinys


ARTŪRAS SLAPŠYS, ALVYDAS TAMOŠIŪNAS

Apipavidalintojas: Albertas Broga
Metai: 2019
Formatas: 193x170 mm

2018 m. minėjome daug svarbių Lietuvai sukakčių – per jas galima geriau suvokti valstybingumo atkūrimo raidą. 1918 m. lapkričio 11 d. buvo sudaryta pirmoji Lietuvos vyriausybė. Praėjus vos dviem savaitėms, lapkričio 23 d., išleistas pirmasis įsakymas kurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Tačiau jau 1918 m. gruodį į Lietuvą įsiveržia bolševikai. Lietuviai, padedami vokiečių savanorių, 1919 m. pradžioje surėmė ginklus su įsibrovėliais – prasidėjo nepriklausomybės kovos. Tų metų liepą, rugpjūtį, rugsėjį Lietuvos teritorijoje vienu metu buvo net trys priešininkų kariuomenės – bolševikai, lenkai ir bermontininkai.

Visi mūsų šalies priešai daugiau ar mažiau naudojo karo aviaciją. Lietuvos kariuomenei atsirado neišvengiama būtinybė kurti savo karines oro pajėgas. Dar 1919 m. vasario 5 d. Lietuvos kariuomenė atėmė iš bolševikų pirmąjį lėktuvą. O po kelių savaičių Vokietijoje buvo nupirkti ir į Lietuvą atgabenti aštuoni žvalgybiniai lėktuvai „LVG C.VI“, birželį – dar penki. 1919 m. sausio 30 d. įkuriama Lietuvos kariuomenės Inžinerijos kuopa, kuriai priklausė ir aviacijos būrys. 1919 metų kovo 12 d. Karo aviacija tapo savarankišku kariniu vienetu – ši data laikytina Lietuvos kariuomenės Karo aviacijos įkūrimu, pradžių pradžia.

Nors pirmas lėktuvas su lietuviškais atpažinimo ženklais pakilo dar 1919 m. kovo 1 d., tačiau intensyviai naudoti Karo aviaciją pradedama būtent Nepriklausomybės kovose. Mūsų lėktuvai atakuodavo priešo pozicijas bombomis ir kulkosvaidžių ugnimi, rinko žvalgybinę informaciją. Iš pradžių pirmuosius lietuvius – būsimus karo lakūnus – mokė samdyti užsienio instruktoriai. Kiek vėliau lietuviai jau patys buvo pakankamai pasiruošę treniruoti ir mokyti kitus savo tautiečius. 1919 m. lapkričio 21 ir 22 d. prie Radviliškio laimėjus kautynes su bermontininkais Lietuvos kariuomenei atiteko didelis karo grobis, tarp kurio buvo ir 30 lėktuvų, daug jiems reikalingų dalių ir amunicijos.

1919 m. gruodžio 16 d. pirmoji laida – Lietuvos karo lakūnai ir oro žvalgai baigė Karo aviacijos mokyklą, pradėtos kurti eskadrilės: mokomoji ir 1-oji eskadrilės, vėliau metai po metų suformuotos dar septynios. Lėktuvai buvo ne tik perkami užsienyje, bet ir statomi mūsų konstruktorių – Jurgio Dobkevičiaus ir Antano Gustaičio. Greitai Kauno aerodromas pasidarė per ankštas, tad naujam aerodromui buvo pasirinkti prie Šiaulių buvę Zoknių dvaro laukai. Lietuvos karo aviacija labai sparčiai plėtojo inžinerinę mintį ir darė didelę techninę pažangą, kuri leido lietuvių lėktuvams niekuo neatsilikti nuo moderniausių to meto užsienio kariuomenių lėktuvų. Buvo įkurtas dar vienas nuolatinis aerodromas Pajuostyje, o vasaromis naudoti aerodromai Palangoje ir Gaižiūnuose. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad aviacija Lietuvoje žengė pirmuosius žingsnius. O tai reiškia ir patirties stoką, ir nevisiškai perimtas technologijas, skrydžių praktikos trūkumą ir kitus dalykus. Tarpukaryje įvairiomis aplinkybėmis per aviakatastrofas žuvo apie 50 karo lakūnų. Nepaisant to tarnyba tarpukario Lietuvos kariuomenės Karo aviacijoje buvo viena labiausiai siekiamų, tad norinčių tapti karo lakūnais ar bent jau oro žvalgais buvo apstu.

1940 m. birželio 15 d. sovietų įvykdyta Lietuvos okupacija sunaikino turėtą 120 lėktuvų parką. Tik dalį jo sovietai nesėkmingai bandė panaudoti savo reikmėms. Karo aviacijos personalas, kurį iki okupacijos sudarė beveik 1500 žmonių, geriausiu atveju buvo paleistas į atsargą, tačiau nemažai jo represuota ir ištremta į Sibirą. Tik 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo pradėta atkurti ir šalies kariuomenė. 1992 m. sausio 2 d. įkuriama Aviacijos tarnyba – ši data laikoma Karinių oro pajėgų atkūrimo diena. Beje, jaunieji Lietuvos karo lakūnai dar turėjo galimybę tiesiogiai pabendrauti su tarpukario karo lakūnais.
Šiame atvirukų rinkinyje sudėti dailininko Artūro Slapšio nutapyti tarpukario Lietuvos karo lakūnai:


Antanas KAIRAITIS
Juozas KRAUCEVIČIUS
Juozas KUMPIS
Jurgis DOBKEVIČIUS
Antanas STAŠAITIS
Antanas GUSTAITIS
Feliksas VAITKUS
Steponas DARIUS ir Stasys GIRĖNAS
Leonardas PESECKAS
Jonas LIORENTAS
Romualdas MARCINKUS
Pranas GUDYNAS
Pranas HIKSA












ĮSIGYTI GALIMA ČIA

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis