Junkers F-13 „Annelise"





Sunkiomis besikuriančiai Lietuvos aviacijai dienomis, 1919 metų rudenį, trumpam aprimus kovoms su bolševikais, Kauno aerodrome toliau intensyviai vyko mūsų pirmųjų lakūnų apmokymas. Kaune įsikūrusi aviacijos dalis spalio 16 dieną gavo pranešimą, kad Rokiškio apylinkėse ties Obeliais pievoje nusileido svetimos šalies lėktuvas. Tame rajone veikiantys ginkluoti mūsų žvalgybininkai oro erdvės pažeidėjus sulaikė ir išsiaiškino, kad tai vokiečių keleivinis lėktuvas, skridęs iš Tarybų Rusijos į Vokietiją. Lėktuvas buvo priverstas nusileisti dėl karbiuratoriaus defekto. Be lėktuvo vado, lėktuvu skrido dar trys keleiviai, du buvo turkų tautybės. Nė vienas jų neturėjo dokumento, leidžiančio keliauti per Lietuvos teritoriją.
Tuo metu iš pirmojo Lietuvos karo aviacijos dalinio vado Petro Petronio perėmęs jo pareigas aviacijai vadovavo karininkas Vincas Gavelis. Jis davė nurodymą lakūnui Pranui Hiksai parskraidinti lėktuvą į Kauną. P. Hiksa buvo vienintelis kvalifikuotas lietuvis lakūnas, baigęs aviacijos mokyklą Anglijoje. Ruošiantis kelionei virš Kauno aerodromo pasigirdo negirdėtas lėktuvo variklio gausmas ir aerodromo vejoje nusileido metalu blizgantis žemasparnis. Tai buvo naujausias vokiečių keleivinis lėktuvas Junkers F-13 „Annelise". Šalia jauno, aukštaūgio vokiečių lakūno sėdėjo mūsų žvalgybininkas Dunajevas.
Pasirodo, kai žvalgybininkai sulaikytus keleivius su sargyba išvežė į Kauną, lakūnas sutvarkė lėktuvo karbiuratorių ir lydimas žvalgybininko Dunajevo išskrido oro keliu. Aišku, toks skridimas buvo labai rizikingas, nes pirmą kartą į orą pakilusį žvalgybininką buvo galima nuskraidinti kur tik nori... ore susiorientuoti ne taip paprasta.
Aerodrome buvusieji stebėjosi nematytu metalinės konstrukcijos lėktuvu ir kartu su vokiečių lakūnu nusifotografavo.
Lietuvos vyriausybė, ištyrusi skridusiųjų asmenybes nustatė, kad sulaikytieji turkai yra stambūs politiniai veikėjai. Vienas jų — Paša Enver — buvęs karo ministras, o iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos ir absoliutus Turkijos diktatorius. Kartu su juo buvo adjutantas Paša Kernal (Paša — seniau Turkijoje vartotas ministrų ir generolų titulas). Turkai Lietuvoje buvo internuoti, o lėktuvo pilotas ir keleivis paleisti ir Vokietiją.
Nelegaliai į Lietuvos oro erdvę įskridęs lėktuvas taip pat buvo internuotas ir perduotas Karo aviacijos žiniai. Vokiečių vadovybė visomis priemonėmis norėjo atgauti lėktuvą, nes Junkers F-13 „Annelise" buvo pagaminti tik trys egzemplioriai, o jo konstrukcijoje panaudota daug naujų technologinių sprendimų. Todėl, matyt, ne be reikalo esančiu lėktuvu labai domėjosi ir užsienio karinių misijų atstovai Kaune. Už lėktuvą vokiečiai žadėjo net eskadrilę Fokker D VII naikintuvų. Bijant, kad lėktuvas nebūtų pavogtas, jis buvo atidžiai saugomas Karo aviacijos angare.
1920 metais Lietuvos Karo aviacijos vadui generolui leitenantui Juozui Kraucevičiui skrendant lėktuvu Junkers F-13 „Annelise" ore sugedo variklis. Priverstinai tupiant duobėtame lauke nulūžo lėktuvo važiuoklė, sulaužytas propeleris ir apgadinta liemens konstrukcija. Lėktuvas po to nebuvo atstatytas.
Įdomi yra lėktuvo Junkers F-13 „Annelise" sukūrimo istorija. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui Versalio sutartimi Vokietijai buvo uždrausta karinės technikos gamyba. Konstruktoriai su galingu gamybiniu potencialu ėmėsi civilinės technikos kūrimo. Aviacinis koncernas, vadovaujamas konstruktoriaus Hugo Junkers, turėjęs didelę patirtį metalinės konstrukcijos lėktuvų gamyboje, pradėjo kurti komercinius pašto ir keleivinius lėktuvus. Vadovaujant konstruktoriui Otto Reuter 1919 metais sukurtas ir išbandytas komercinis lėktuvas Junkers J 13. Jame įtaisius keleivinius krėslus bandymams buvo pateikti trys nauji lėktuvai Junkers F-13 „Annelise". Šio tipo lėktuvu pirmais skridimas atliktas 1919 metų birželio 25 dieną. Baigus bandymus lėktuvus imta eksploatuoti. Specialiai paruoštu lėktuvu Junkers F-13 „Annelise", kuriuo skrido aštuoni žmonės, 1919 m. rugsėjo 13 dieną pasiektas 6750 metrų aukštis. Tačiau šis pasiekimas rekordu patvirtintas nebuvo, nes Vokietija dar nepriklausė aviacinius rekordus registruojančiai Tarptautinei aeronautikos federacjai. Taigi vienas iš trijų lėktuvų Junkers F-13 „Annelise" savo „gyvenimą" baigė Lietuvoje. Truputį patobulinti, toliau vadinti tik Junkers F-13, keleiviniai lėktuvai pradėti gaminti didelėmis serijomis ir plačiai paplito po visą pasaulį. Kai kuriose šalyse gaminti pagal licenciją.
Lėktuve Junkers F-13 panaudota daug originalių konstrukcinių elementų. Liemuo dengtas gofruota skarda, ir todėl buvo dar standesnis. Sparnuose panaudota daugialonžeroninė (devynių lonžeronų) nešanti sistema. Lėktuvo ekipažą sudarė lakūnas ir mechanikas. Jų krėslai įmontuoti už variklio kabinos priekyje, vienas šalia kito. Keleivių salone buvo du foteliai ir dvivietė sofa. Visos sėdimos vietos su saugos diržais, įėjimas į kabiną nuo sparno per dureles abiejuose šonuose. Kabina apšildoma.
Važiuoklės ratai — su guminiais amortizatoriais. Uodegos ramstis taip pat amortizuojantis. Lėktuvo važiuoklės ratus, jei reikėjo, buvo galima pakeisti plūdėmis arba slidėmis.
Lėktuve Junkers F-13 „Annelise" buvo įtaisytas 185 AJ šešių cilindrų skysčiu aušinamas variklis BMW-IIIa. Propeleris medinis, dviejų menčių. Kituose, vėliau gaminamuose Junkers F-13, naudoti įvairūs varikliai.
Lėktuvai Junkers F-13 pasižymėjo ypatingu ilgaamžiškumu ir kai kuriose pasaulio šalyse buvo naudojami iki 1945 metų.
Antrojo pasaulinio karo metais Sibire, Jakutijos Aerofloto valdyboje, lėktuvą Junkers F-13 aptarnavo ir juo skraidė mūsų konstruktorius Balys Karvelis.

LĖKTUVO JUNKERS F-13 „ANNELISE"
TECHNINIAI DUOMENYS



17,82 mSparnų ilgis
9,60 mLėktuvo ilgis
4,10 m Lėktuvo aukštis
34,50 m2Nešančių plokštumų plotas
1075 kgTuščio lėktuvo svoris
725 kgNaudingas krūvis
1800 kgSkridimo svoris
13,24 kg/m2 Įkrovimas
170 km/val.Didžiausias skridimo greitis
140 km/val.Kelionės greitis
4600 mAukščio lubos
1200 kmSkridimo nuotolis
3 m.Propelerio diametras


Šaltinis: LIETUVOS SPARNAI 1994 Nr.1

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis