a.a. av. kpt. Jonas Nastaras


1895 † 1929

Jonas Nastaras gimė 1895 04 01 Prišginų k., Meškuičių vls., Šiaulių aps. Tėvas buvo pasiturintis ūkininkas. Baigęs Šiaulių g-ją studijavo Tomsko u-to Medicinos f-te (Rusija), baigė du kursus. 1917 01 18 savanoriu įstojo į Rusijos kariuomenę. 1917 09 26 suteiktas praporščiko laipsnis. 1918 pakeltas į paporučikius. Revoliucijos metu buvo įkalintas ir tik 1921m. pabaigoje pavyko ištrūkti. Grįžęs į Lietuvą 1922 01 30 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į mokomąją ats. bateriją jaun. karininku. 1922 06 01 suteiktas leitenanto laipsnis. 1922 09 25 perkeltas į Karo aviaciją. 1923 pradžioje baigė aviacijos teorijos kursus. 1923 10 03 pirmą kartą savarankiškai skrido. 1923 12 01 pakeltas į vyr. leitenantus. 1924 07 14 paskirtas mokomosios oro eskadrilės viršininku. 1924 10 08 baigus aukštojo pilotažo kursus perkeltas į 3 aviacijos eskadrilę Zokniuose, prie Šiaulių.

Kaip ir kiekvieną aviatorių, taip ir kpt. Nastarą aviacijos tarnyboje lydėjo avarijos. 1926 Aviacijos šventės patyrė avariją. Pakilus į oro, jo pilotuojamam lėktuvui atitrūko propeleris ir pusė alkūninio veleno, ištryškusi karšto vandens srovė pilotui apdegino veidą, tačiau ne paisant to velionis kpt. J. Nastaras sugebėjo suvaldyti lėktuvą, neleido jam patekti į suktuką ir nors kliudęs medį nusileido be didesnių sužalojimų.

Vyr. ltn. J. Nastaras po avarijos laiko atitrūkusį lėktuvo propelerį
su dalimi alkūninio veleno.

1926 09 01 buvo suteiktas karo lakūno vardas, o 1926 02 16 pakeltas į kapitonus. Viršininkai pastebėjo neeilinius jauno lakūno sugebėjimus tiek skraidyme, tiek gebėjime vadovauti, todėl jam buvo patikėtos atsakingos pareigos – 1928 10 28 kpt. Jonas Nastaras paskiriamas 3 eskadrilės vadu. 1928 11 18 prie Lekėčių, Šakių aps. patyrė antrąją avariją, kurios metu susilaužė porą krūtinės kaulų. Štai kaip atsimena kpt. Joną Nastarą jo tarnybos draugai:

„Kas nežinojo kapitono Nastaro – augaloto, tvirto, linksmo būdo, drąsaus aviatoriaus? Jis buvo tikras karininkas, tikras aviatorius. Visuomet buvo kupinas noro skristi ir skristi. Leiskite jį skristi į dausas, į erdves, nors vėtros siaustų, jis pilnas drąsos, pasiryžimo, nepaisydamas blogiausių sąlygų ir pavojaus, visuomet linksmas skrisdavo.

Tos visos šiurpulingos avarijos, fiziniai skausmai, neatbaidė kpt. Nastaro. Pasveikus ir grįžus į eskadrilę, pirmi jo žodžiai būdavo: „ponas vade, kada leisi mani skristi?“

Ir vėl su ta pačia linksma šypsena, storoku garsiu balsu ,,kontakt“, užsivedęs motorą, skrisdavo.

Mylėjo kapitoną Nastarą visi aviatoriai. Mylėjo, gerbė ir jis visus, jis buvo atviras, draugiškas, sąžiningas ir su visais vienodas.
Aviacijos tarnybą mylėjo ir ją ėjo visai atsidavęs jai“


1929 birželio 20 d. lavinamajam skrydžiu pakilo Ansaldo A-120 tipo lėktuvas pilotuojamas kpt. Nastaro, žvalgo kabinoje sėdėjo kpt. J.Garolis. 1929 m. Lietuvos Karo aviacija iš Italijos įsigijo 20 vienetų šios modifikacijos lėktuvų. Lėktuvus Italijoje išbandė ir priėmė kpt. Jeronimas Garolis, todėl šiam buvo patikėta supažindinti lietuvių lakūnus su naujuoju lėktuvu, jo veikimo principais bei skraidymo subtilybėmis. Kpt. Nastaras tokio tipo lėktuvu jau skrido trečiąjį kartą ir todėl visas valdymas buvo patikėtas jam. Be kpt. Nastaro ir kpt. Garolio netoliese kitu du lėktuvai treniravosi oro kovos taktiką. 17 val. 35 min.baigęs kovą vienas iš dviejų lėktuvų prisiartino labai arti prie kpt. J.Nastaro pilotuojamo lėktuvo, šis padare staigų posūkį, po kurio lėktuvas pateko į suktuką, lakūnui nepavykus išvesti iš suktuko, lėktuvas pradėjo kristi maždaug iš 600 metru aukščio, pradžioje sukdamasis, o vėliau tiesiog žemyn.

Lėktuvo nebuvo įmanoma nutupdyti sklendžiant, nes buvo per didelis greitis ir per mažai aukščio. Lėktuvui esant apie 100-150 metrų aukštyje kpt. J.Garolis iššoko su parašiutu ir laimingai nusileido ant žemės, tai pirmasis Lietuvos Karo Aviacijos lakūnas išsigelbėjęs su parašiutu. Kpt. Garoliu nusileidus lėktuvas jau buvo nukritęs kartu su jame likusiu kpt. Nastaru. Lakūnas žuvo vietoje. Kodėl kpt. J.Nastaras nepasinaudojo parašiutu nėra žinoma. Katastrofos vietoje sudužusios orlaivio dalys atrodė lyg sudraskyto drabužio skiautės, motoras įlindęs į žemę beveik metrą gylio.

Velionio palaikai nugabentas į karo ligoninę. Vėliau pagal tradicijas buvo pašarvoti angare, tarp lėktuvų, kurias pats skraidė kpt. Jonas Nastaras.

1929 birželio 22 d. 9 val. Įgulos bažnyčioje buvo aukojamos pamaldos už žuvusįjį aviacijos kpt.J. Nastarą, o 17 val. vyriausybės nariai, aviacijos karininkai ir gausinga minia palydėjo velionio karstą į Kauno kapines, aviatorių kampelį (kapines naikintas, palaikai perkelti į Aukštosios Panemunės kapinės). Paskutines atsisveikinimo kalbas prie kapo duobės pasakė kariuomenės vyr. kapelionas Mironas, Jo Ekscelencija ministras pirmininkas ir krašto apsaugo ministras prof. A. Voldemaras ir aviacijos viršininkas gen. štabo plk. ltn. S. Pundzevičius, apibūdindami veliones asmenį, jo žygius ir nuopelnus mūsų tėvynei.

Sudiev, narsuoli lakūne!



Apdovanotas:
DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu,
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).

Literatūra:
„Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ V tomas.
S. Lukšys, R. Mintautas, J. Monkevičius „Palūžę sparnai“
Savaitraštis „Karys“ 1929 m. nr. 25.
Dienraštis „Lietuvos Aidas“ 1929 birželio 21d. numeris.




Povilo Nakrošio gyvenimo įvykių chronologija



Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis