Antanas Smetona





Lietuvos Respublikos Prezidentas
1874-1944


Antanas Smetona gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnio k., Taujėnų vlsč., Ukmergės aps.

1888 m. baigė Taujėnų pradžios mokyklą.

1893 m. baigė Palangos progimnaziją.

1893-1896 m. mokėsi Mintaujos (Jelgavos) gimnazijoje, iš kurios pašalintas už atsisakymą prieš pamokas kalbėti maldą rusiškai.

1897 m. baigė Peterburgo 9-ąją gimnaziją.

1902 m. baigė teisės studijas Peterburgo universitete. Studijų metais aktyviai dalyvavo studentų draugijų veikloje, buvo suimtas ir kalintas už dalyvavimą protestuose dėl studentų teisių varžymo ir lietuviškų knygelių laikymą.

1902-1915 m. dirbo „Žemės" banke Vilniuje. Buvo vienas iš veikliausių lietuviškų organizacijų veikėjų.

1902-1906 m. - vienas iš Lietuvos demokratų partijos vadovų.

1905 m. pirmininkavo Didžiojo Vilniaus lietuvių seimo posėdžiams.

1907-1914 m. - vienas iš laikraščio „Viltis" leidėjų.

1914 m. redagavo žurnalą „Vairas", tapo lietuvių draugijos nuo karo nukentėjusiems šelpti vicepirmininku, vadovavo Lietuvoje likusiai draugijos daliai.

1917 m. tapo laikraščio „Lietuvos aidas" leidėju redaktoriumi, vadovavo lietuvių konferencijos sušaukimo organizaciniam komitetui. Pirmininkavo konferencijoje išrinktai Lietuvos Tarybai.

1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais 19 Lietuvos Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą, išrinktas Lietuvos Tarybos pirmininku, prezidiumo nariu.

1919 m. balandžio 4 d. išrinktas valstybės Prezidentu, vadovavo Lietuvos Respublikai iki 1920 m. birželio 19 d.

1920-1921 m. - Lietuvos delegacijos Lietuvos ir Latvijos valstybinei sienai nustatyti pirmininkas.

1923 m. vasario - balandžio mėn. Lietuvos Vyriausybės įgaliotinis Klaipėdos kraštui.

1920-1926 m. dalyvavo Tautos pažangos partijos, Lietuvių Tautininkų sąjungos veikloje, spausdino straipsnius savo redaguojamuose leidiniuose „Lietuvos balsas", „Krašto balsas", „Vairas", „Tautos vairas", „Lietuvis".

1923-1926 m. Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete dėstė etiką, senovės filosofiją, skaitė keletą epizodinių kursų, paskelbė straipsnių mokslinėje periodikoje, vertė senovės filosofų kūrinius.

1924 m. pradėjo tarnauti Tarptautinio banko vicepirmininku.

1926 m. gruodžio 9 d., po valstybės perversmo, išrinktas Respublikos Prezidentu, kartu tapo ir Vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu. Vykdydamas Tautininkų sąjungos programines nuostatas, kad Lietuvai reikalinga nedidelė, reguliari, gerai ginkluota kariuomenė, jis ypatingą dėmesį rodė karininkijai, rūpinosi karių aprūpinimu.

1926 m. griežtai kritikavo kairiųjų Vyriausybę už karinio biudžeto staigų mažinimą. Vieni iš svarbiausių perversmo, grąžinusio A. Smetoną į Prezidento pareigas, organizatoriai ir vykdytojai buvo aviacijos karininkai.

1928 m. A. Smetona buvo išrinktas Lietuvos aeroklubo garbės pirmininku. Įdomus faktas, kad 1932 m. jis pats skrido plk. ltn. Antano Gustaičio pilotuojamu lėktuvu ANBO-IV, nuolat dalyvaudavo aviacijos šventėse, lankydavosi aviacijos karininkų ramovėje.

1940 m. birželio 15 d., Sovietinės okupacijos pradžioje, pavedęs prezidento pareigas eiti Ministrui Pirmininkui Antanui Merkiui, pasitraukė iš Lietuvos.

1940-1944 m. gyveno Vokietijoje, Šveicarijoje, Brazilijoje, JAV.

Žuvo 1944 m. sausio 9 d. gaisre Klivlende (JAV). Palaidotas Klivlende, Kalvarijos kapinėse. Vėliau palaikai perkelti į Nolvudo mauzoliejų.

APDOVANOTAS:

Vyties kryžiaus I rūšies 3, 2, 1 laipsnių ordinais (1927 07 14),
Vytauto Didžiojo ordinu su grandine (1930 12 30),
DLK Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu (1928 03 20),
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (1928),
Lietuvos karo aviacijos garbės ženklu „Plieno Sparnai" (1936 05 24),
Saulių žvaigždės ordinu,
Klaipėdos išvadavimo Sidabro medaliu (1936),
Lietuvos skautų sąjungos Gedimino Vilko ordinu (1933),
Leopoldo 1-ojo laipsnio ordinu (Belgija, 1931),
Baltojo Liūto ordino Aukso grandine (Čekoslovakija, 1932),
Baltosios žvaigždės ordino Aukso grandine (Estija, 1938),
Erelio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (Estija, 1931),
Šventųjų Morico ir Lazerio 1-ojo laipsnio ordinu (Italija, 1927),
Trijų žvaigždžių ordino Aukso grandine (Latvija, 1938),
Pabaltijo ugniagesių draugijų sąjungos žvaigžde (Latvija, 1937),
Garbės legiono 1-ojo laipsnio ordinu (Prancūzija, 1938),
Baltosios rožės ordino grandine (Suomija, 1932),
Pijaus IX 1-ojo laipsnio ordinu (Šventasis Sostas, 1927).

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis