Juozas Šarauskas




Gen. štabo pulkininkas
1894-1941


Plk. Juozas Šarauskas gimė 1894 m. sausio 20 d. Komariškių vienkiemyje, Baisogalos vlsč., Kėdainių aps. Baigęs Baisogalos pradžios mokyklą, keturias Šiaulių gimnazijos klases bei Kijevo matininkų ir hidrotechnikų kursus, 1914 m. rudenį mobilizuotas į Rusijos armiją. Dalyvavo kovose su vokiečiais Vilniaus, Gardino bei Suvalkų gubernijose.

1915 m. netoli Punios buvo sužeistas. Pasveikęs baigė Maskvos praporščikų mokyklą ir vėl pateko į frontą Galicijoje.

1917 m. Voroneže kartu su kalbininku J. Jablonskiu nustatė lietuviškus karinius terminus ir agitavo lietuviškos kilmės karius vykti į Smolenske ir Vitebske besikuriančius lietuviškus dalinius, vėliau ir pats įstojo į Atskirąjį lietuvių batalioną Vitebske.

1918 m. kovo 26 d. Atskirasis lietuvių batalionas buvo likviduotas, o kariai paleisti į atsargą. 1918 m. rugsėjo mėnesį J. Šarauskas grįžo į Lietuvą, o gruodžio 28 d. kartu su trimis broliais įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Jau po trijų dienų jis krašto apsaugos ministro įsakymu paskiriamas Kėdainių srities apsaugos viršininku ir pradeda telkti savanorius.

1919 m. vasario 7-10 d. J. Šarausko vadovaujamas būrys kovėsi su bolševikais Kėdainių-Šėtos ruože. 1919 m. vasario 20 d. J. Šarauskas paskiriamas Kėdainių srities komendantu ir organizuoja naujokų šaukimą.

1920 m. kovo 27 d. jam suteikiamas kapitono laipsnis. Tų pačių metų rudenį jis skiriamas 12-ojo Kauno pėstininkų pulko 2-ojo bataliono vadu.

1922 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus. Greitai J. Šarauskas paskiriamas Kariuomenės štabo Operacijų skyriaus viršininko antruoju pavaduotoju, vėliau - pirmuoju, ėjo viršininko pareigas.

1923 m. sausio mėn. Juozapaičio slapyvardžiu dalyvavo Klaipėdos sukilime, buvo štabo viršininko padėjėjas. Tais pačiais metais suteiktas majoro laipsnis.

Nuo 1924 m. įsijungia į Šaulių sąjungos veiklą.

1925 m. dirbo geodezininku Topografijos skyriuje ir ypatingų reikalų karininku Susisiekimo skyriuje, įstojo į Lietuvos universiteto Teisių fakultetą, deja, sušlubavusi sveikata neleido toliau mokytis.

1926 m. paskiriamas Operacijų skyriaus Bendrosios dalies vedėju, su Šaulių sąjungos vadais Suomijoje keitėsi patirtimi su šios šalies šauliais.

1928 m. trumpai dirbo Operacijų skyriuje, o vėliau - Karo mokslų valdyboje. Tais pačiais metais tapo Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos nariu, pakeliamas pulkininku leitenantu.

1929 m. paskiriamas Kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriaus viršininku. Šias pareigas ėjo iki pat sovietų okupacijos. 1929 m. J. Šarauskas išrenkamas Lietuvos skautams remti draugijos (LSRD) Centro valdybos vicepirmininku.

1930 m. spalio 1 d. paskelbus Skautų sąjungos įstatymą, paskiriamas vyriausiuoju skautininku. Juo išbuvo iki Skautų sąjungos uždarymo (1940 m. liepos 18 d.).

1932 m. Švietimo ministerijos aktu paskirtas nuolatiniu Kūno kultūros rūmų tarybos nariu.

1933 m. dalyvavo pasauliniame skautų suvažiavime Džamboryje ir tarptautinėje skautų vadų konferencijoje Vengrijoje.

1934 m. gruodžio 15 d. įsakymu plk. J. Šarauskas paskirtas Vytauto Didžiojo karo muziejaus kolegijos nariu.

1935 m. Lietuvos skautų sąjungos vadovas A. Smetona paskyrė naują LŠS tarybą. Brolijos vadu paskirtas J. Šarauskas.

1936 m. dalyvavo tarptautinėje skautų vadų konferencijoje Stokholme, perrenkamas skautų brolijos vadu. Tais pačiais Ministrų kabineto nutarimu paskiriamas Krašto apsaugos ministerijos atstovu Vytauto Didžiojo universitete. Po sovietinės okupacijos plk. J. Šarauskas paskiriamas Karo muziejaus viršininku, tuo pačiu metu dirba štabo Spaudos ir švietimo skyriaus viršininku.

1941 m. balandžio 26 d. plk. J. Šarauskas enkavedistų buvo areštuotas ir įkalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, IV mirtininkų skyriuje. Birželio 22-23 d. mirtininkai išvežami į Minską. Vokiečiams subombardavus dalį kalėjimo, kaliniai birželio 25 d. išvaryti pėsčiomis į Rytus. Birželio 26 d. išsekę kaliniai pasiekė Červenės kalėjimą. Birželio 26-27 d. naktį kalinius išvedė iš kalėjimo. Nors J. Šarauskas jautėsi gerai, tačiau išgirdęs šūvius staiga nusilpo. Draugai bandė vesti už parankių, bet tai pastebėjo sargybiniai ir įsakė paleisti. Pulkininkas susmuko. Tuomet priėjęs enkavedistas dviem pistoleto šūviais jį nušovė.

Apdovanojimai:

Vyčio kryžiaus II rūšies 3-iojo laipsnio ordinas,
Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio ordinas,
DLK Gedimino 3-iojo laipsnio ordinas,
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis,
Lietuvos nepriklausomybės medalis,
Lietuvos šaulių sąjungos „Šaulių žvaigždė",
Lietuvos skautų sąjungos „Lelijos" ordinas",
Lietuvos skautų sąjungos „Gedimino Vilko" ordinas,
Garbės ženklas „Plieno Sparnai" (1938 12 30),
Latvijos nepriklausomybės medalis,
Latvijos Trijų Žvaigždžių 3-iojo laipsnio ordinas,
Latvijos skautų „Baltosios lelijos" ordinas,
Latvijos skautų „Pilkojo Vilko" ordinas,
Estijos skautų garbės ženklas.

Turintys pastabų, pataisymų, komentarų ar papildomos informacijos - susisiekite el. paštu
n.korbutas@gmail.com

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
P.Hiksa
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis
V.Rauba
J.Kumpis