Aleksoto kalno istorija



Kauno J. Dobkevičiaus vidurinė mokykla

2009 Kaunas

Darbą parengė:

12kl. mok. Andrius Dobrovolskis
11kl. mok Martynas Lendraitis
Darbo vadovas: Aldona Kairienė


KAUNO ALEKSOTO KALNO ISTORIJA



Aleksoto kalnas yra aplaistytas lakūnų krauju. Lakūnų žūtys buvo įvairios. Kaune 1919 m. gimusi mūsų karo aviacija pirmiausia turėjo tik vokiškų trofėjinių lėktuvų. Visi jie buvo dviviečiai, varomi vandeniu aušinamais 160 – 200 AG varikliais. Halb- IV – buvo mažų matmenų, greitas , tačiau neatlaidus net mažiausioms lakūnų klaidoms, todėl nusinešė ne vieną Lietuvos lakūnų gyvybę. Žinoma, kai kurių avarijų priežastys ir buvo patys lėktuvai. Tačiau nereikia pamiršti, jog patys lakūnai neturėjo patirties. Nebuvo griežtos suremontuotų lėktuvų bandymų tvarkos. Už visa tai teko mokėti lakūnų krauju. Tik nuo 1930 m. prasidėjo nauja Lietuvos karo aviacijos era. Buvo pradėta gaminti A. Gustaičio konstrukcijos lėktuvai ANBO: ANBO – III, ANBO – V, ANBO – VI, ANBO – 51, ANBO – 41, ANBO – VIII. Lietuvos karo lakūnai dar skraidė prancūziškais ir angliškais naikintuvais.
Būtų naivu manyti, kad aviacijoje galima apsieiti be katastrofų. Jų neišvengiama ir dabar.
1919 – 1940 metais lėktuvų avarijose žuvo 37 lakūnai: 1 oro šaulys, 22 pilotai, 6 žvalgai, 6 mokiniai lakūnai, 2 aviacijos inžinieriai.Kaune žuvę yra šie: F. Šulcas, V. Rauba, A. Kaputauskas, J. Kaciušis, E. Vacetas, K. Zakšauskas, P. Stelmokas, B. Kraucevičius, K. Maila, J. Dobkevičius, V. Mačiokas, J. Nastaras, J. Stankūnas, A. Stukas, L. Meškėnas, P. Kvietinskas, A. Klygis, P. Nakrošis, K. Smetona.
1920 m. žuvo aviacijos leitenantas V. Rauba,
1921 m. - eskadrilės vadas A. Kaputauskas, inžinierius E. Vacetas,
1922 metais – lakūnas viršila J. Kačiušis, leitenantas K. Zakšauskas,
1923 metais – leitenantas P. Stelmokas,
1924 metais – viršila B. Kraucevičius, leitenantas K. Maila,
1926 06 08 žuvo 26 metų lakūnas J. Dobkevičius,
1927 metais vyresnysis leitenantas V. Mačiokas,
1928 metais – pulkininkas M. Mažonas ir vyresnysis leitenantas J. Tumelis.
Daugumos žuvimo aplinkybės yra panašios. Jie žuvo pasiskraidymo metu. Dauguma jų atgulė Kauno Karmalitų kapinėse, kur stovėjo įspūdingų propelerių kryžių eilė. Pokario metais kapinės buvo sunaikintos. Iš jų lakūnų palaikai buvo perkelti į A. Panemunės kapines - J. Kačiušis, K. Zakšauskas, K. Maila, J. Dobkevičius, M. Mažonas, J. Tumelis, J. Nastaras, J. Stankūnas, į Eigulių kapines - V. Rauba, P. Stelmokas, į Senavos – V. Mačiokas, P. Kvietinskas. Kur buvo perkelti B. Kraucevičiaus, A. Kaputausko, E. Vacetos, F. Šulco, A. Stuko, A. Klygio, P. Nakrošiaus palaikai nėra žinoma.


FRICAS ŠULCAS

(?-1919 10 28)




Karo lakūnas puskarininkis Fricas Šulcas -Vokietijos pilietis. Jis gimė Klaipėdos krašte, Konatūdos kaime. F. Šulcas dalyvavo pirmajame pasauliniame kare. Pasibaigus karui, Kaune liko būrelis bedarbių lakūnų, priklaususių Flieger Abteilung Nr. 425 būriui. Lietuvos kariuomenės vadovybė pasamdė lakūnus darbams, o Šulcą paskyrė dirbti instruktoriumi pirmiesiems lakūnams mokyti. Į Lietuvos kariuomėnę jis įstojo 1919 02 24. Lietuvos karinė vadovybė jam suteikė karininko laipsnį. Kaip karo lakūnas jis pasižymėjo kovose rytų fronte ties Panevėžiu, Daugpiliu ir kitur. 1919 09 28. gavo įsakymą skristi į frontą ties Daugpiliu. Buvo rengiamasi užpulti už Daugpilio kabojusi bolševikų aerostatą. Apie 6 val. ryto jis lėktuvu HALB. CL-IV pakylo į orą, kad išbandytų priekinius kulkosvaidžius. Su juo skrido ir aviacijos mokyklos mokinys Julius Šalkauskas. Nedideliame aukštyje, darant staigų posūkį, lėktuvas įėjo į suktuką ir sudužo. Pilotas F. Šulcas žuvo, o mokinys J. Šalkauskas liko gyvas. Tai pirmas lakūnas žuvęs Lietuvos karo aviacijoje. Puskarininkis F. Šulcas buvo palaidotas Kauno centrinėse kapinėse, tačiau 1958 m. jas naikinant kapas neišliko.


ALEKSANDRAS KAPUTAUSKAS

(? – 1921 06 15)




1 – osios eskadrilės karo lakūnas Aleksandras Kaputauskas gimė Vilniaus krašte. Skraidyti lėktuvu išmoko Rusijoje. Buvo rusų armijos štabo kapitonas. ir skraidė lėktuvu. lėktuvu „Ilja Muromecas“. 1921 02 18 įstojo į Lietuvos karo aviaciją . Mokomojoje oro eskadrilėje dėstė aukštojo pilotažo pagrindus. Savo malonumui lėktuvu HALB CL-IV darydavo mirties kilpas, kurių nedrįsdavo daryti net vokiečių lakūnai, tarnaujantys Lietuvos aviacijoje. Po kilpų lėktuvo sparnai deformuodavosi ir išlinkdavo. A. Kaputauskas angare turėjo pagaminęs specialius medinius ožiukus ir ant jų uždėdavo apverstą lėktuvą. Savo svorio veikiamas, lėktuvas po kurio laiko atgaudavo įprastas formas. Tarnavo 1-ojoje eskadrilėje.1921 06 15 A. Kaputauskas su lėktuvu HALB CL- IV išskrido išbandyti ką tik suremontuoto lėktuvo. Padarė 1-ąją mirties kilpą. Nors karo lakūnas žinojo, kad šio tipo lėktuvai kilpoms daryti yra per silpni, tačiau, nežiūrėdamas į tai, mėgino daryti 2 – ąją kilpą. Darant antrą kilpą viršutiniame figūros taške lėktuvas lūžo, aukštyn ratais lėktuvas akimirksniu išsiskyrė ore į atskiras dalis. Plevėsuodamos ir sukdamosi jos krito žemėn iš 1500 m. aukščio. Iš subyrėjusio lėktuvo iškrito vienas, paskui antras lakūnas. Lėktuvo dalys krisdamos išsisklaidė 100 kvadratinių metrų plote.Lakūno A. Kaputausko ir su juo skridusio žvalgo E. Vaceto lavonai nukrito į sudegusio angaro geležinių fermų likučius. Jis buvo palaidotas Kauno miesto kapinėse.


EDUARDAS VACETAS

(?- 1921 06 15)




Aviacijos parko jaunesnysis inžinierius Eduardas Vacetas yra kilęs iš Liepojos. Įstojo laisvai samdomu specialistu į Lietuvos aviaciją 1920 04 13. Lakūno E. Kaputausko pilotuojamu lėktuvu HALB CL- IV 1921 06 15 skrido pažiūrėti, kaip veikia suremontuoto lėktuvo motoras ir gerai nureguliuotas lėktuvas. Darant 2 – ąją mirties kilpą, lūžo lėktuvo sparnai, E. Vacetas iškrito iš lėktuvo žemėn ir žuvo. Jaunesnysis inžinierius E. Vacetas buvo palaidotas Kauno miesto kapinėse.



JONAS KAČIUŠIS

(1894 12 11 - 1922 04 29)




Mokomosios oro eskadrilės lakūnas viršila Jonas Kačiušis gimė 1894 12 11 Raseinių apskrities Velpėsių kaime. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo rusų kariuomenėje kaip rusų tarnybos puskarininkis, o vėliau aviacijoje. 1917 metais mokėsi Gatčinos lakūnų mokykloje.1919 07 07 buvo pašauktas į besikuriančią Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į aviaciją. Čia pradėjo mokytis skraidyti ir 1921 07 09 išskrido savarankiškai. 1922 04 29 lėktuvu ALB.C- III išskrido lavintis. Ore užsidegė variklis, kai lėktuvas skrido virš Žagariškių kaimo, J. Kačiušis nukrito ir sudegė. Lakūnas viršila J. Kačiušis buvo palaidotas Kauno miesto kapinėse, vėliau perlaidotas A. Panemunės kapinėse.


JONAS NASTARAS

(1895 04 01 - 1929 06 20)




3 – iosios oro eskadrilės karo lakūnas kapitonas, Gedimino ordino 4 – tojo laipsnio kavalierius Jonas Nastaras gimė 1895 04 01 Meškučių valsčiuje Prižginių kaime. Baigęs mokslus Lietuvoje, mokėsi Tomsko universiteto Medicinos fakultete. Tarnavo rusų kariuomenėje. 1917 08 26 gavo praporščiko laipsnį. Į Lietuvos kariuomenę įstojo 1922 01 30 ir netrukus buvo perkeltas į aviaciją. Savarankiškai skraidyti pradėjo 1923 10 03. Lavintis skraidyti su lėktuvu A 120 pakilo 1929 06 20. Staiga besukant lėktuvas papuolė į suktuką ir neišlygintas trenkėsi į žemę. Su juo skridęs karo lakūnas Garolis paskutiniu momentu iššoko su parašiutu ir išliko gyvas, o J. Nastaras žuvo vietoje. J. Nastaras buvo palaidotas Kauno miesto kapinėse, perlaidotas A. Panemunės į kapines.


VYTAUTAS RAUBA

(1899 09 09 – 1920 05 12)




Aviacinės dalies lakūnas leitenantas Vytautas Rauba gimė 1899 09 09 Šakių apskrities Slavikų valsčiaus Pusdešrių kaime. Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Rusijos gilumą. Jis baigė šešias klases Voroneže Yčo lietuvių gimnazijoje. Kartu su juo mokėsi busimieji lakūnai: J. Kumpis, J. Garolis, J. Šabanavičius, J. Pranckevičius, A. Gustaitis. Pasibaigus karui jis grįžo į Lietuvą ir 1919 m. sausio 28 dieną savanoriu įstojo į kariuomenę, 1-ajį raitelių pulką Kaune. Vėliau įstojo į aviaciją. Tų pačių metų pabaigoje baigė karo aviacijos mokyklą ir gavo leitenanto laipsnį.Pasižymėjo moksle nepaprastais gabumais , ypač matematikai. Jis buvo gražiai nuaugęs, labai drąsus vaikinas,vienas iš gabiausių ir labai drąsus lakūnas.Vienas iš pirmųjų 1919 08 28 skrido savarankiškai. Jo instruktorius buvo samdytas vokiečių lakūnas H. Roteris. 1920 05 12 lėktuvu HALB. CL.- IV išskrido lavintis. Po kelių staigių posūkių žalsvas lėktuvas staiga kilstelėjo uodegą, nuleido nosį ir sukdamasis pradėjo kristi. Buvo per mažas aukštis ir jaunas pilotas nesuspėjo suvaldyti lėktuvo. Neaukštai būdamas, staigiai besisukinėdamas perėjo į suktuką, nukrito ir užsimušė. Su juo kartu skridęs žvalgas leitenantas Firantas išliko gyvas. Leitenantas V. Rauba 1958 m. perlaidotas į Kauno Eigulių kapines.


JURGIS DOBKEVIČIUS

(1900 03 23 - 1926 06 08)




J. Dobkevičius – inžinierius, konstruktorius, trijų DOBI lėktuvų kūrėjas, gabiausias karo lakūnas gimė 1900 03 23 Sankt Peterburge. Baigė Sankt Peterburge politechnikumą aukso medaliu. Po to mokėsi dar trijose mokslo įstaigose: 1918 m. baigė aviacijos mechanikų mokyklą Baku, 1919 08 08 baigė Kaune karo aviacijos mokyklą. ir gavo leitenanto laipsnį. 1920 m. baigė Lekole Superieure d‘ Aeronautique( aukštąją aeronautikos mokyklą) Paryžiuje ir buvo paskirtas Kaune aviacijos dirbtuvių jaunesniuoju inžinieriumi.Jis pirmasis Lietuvoje įgavo karo lakūno vardą. 1920 m. paskirtas oro eskadrilės vadu. Buvo labai gabus aviacijos srityje. Sukonstravo tris įvairių tipų lėktuvus: 1922 m. DOBI – I( sportinį), DOBI – II ( žvalgybinį), 1924 m. DOBI – III( naikintuvą). Visi jie buvo pastatyti Kauno aviacijos gamykloje. 1926 06 08, leisdamasis į aerodromą, J. Dobkevičiaus valdomas lėktuvas užkliudė šlaito ąžuolą ir sudužo, o pilotas nuo sužeidimų mirė ligoninėje. Lakūnas žuvo bandydamas savo konstrukcijos lėktuvą DOBI – III . Palaidotas Kauno miesto kapinėse, perlaidotas į A. Panemunės kapines.


VINCAS MAČIOKAS

( 1900 03 17 – 1927 07 16)




1 –osios oro eskadrilės vyresnysis leitenantas Vincas Mačiokas gimė 1900 03 17 Marijampolės apskrities Pilviškių valsčiaus Gaidelių kaime. Mokėsi Pilviškiuose, Marijampolėje, Kauno „ Aušros“ gimnazijoje 1920 metais baigė karo mokyklą. Jam buvo sureiktas karo leitenanto laipsnis. Dalyvavo kautynėse su lenkais. 1924 metais buvo priimtas į aviacijos karininkų kursus, o taip pat įstojo į Lietuvos karo aviaciją. 1927 07 16 lėktuvu LETOV Š – 20 išskrido lavintis, varikliui gerai neįšilus, pakilus į 50 – 100 metrų aukštį, variklis pradėjo blogai veikti ir nukrito į šalia aerodromo esančius forto pylimus. Lėktuvas sudužo ir lakūnas žuvo. Jis buvo 1 –osios oro eskadrilės vyresnysis leitenantas, buvo apdovanotas 4 – ojo laipsnio Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. Jis buvo palaidotas Kauno miesto kapinėse, perlaidotas į Seniavos kapines.


KAZYS ZAKŠAUSKAS

(1900 12 20 - 1922 04 29)




Žvalgas leitenantas Kazys Zakšauskas gimė 1900 12 20 Kretingos apskrityje Kartenos kaime. Jis baigė Telšių gimnazijos 6 klases. Į Lietuvos kariuomenę įstojo 1920 09 15. Buvo paskirtas į karo aviacijos mokyklą. 1921 12 18 buvo paskirtas į aviaciją , jam buvo suteiktas leitenanto vardas. 1922 04 29 lėktuvu ALB.C- III kaip žvalgas išskrido kartu su J. Kačiušiu lavintis. Ore užsidegė variklis, kai lėktuvas skrido virš Žagariškių kaimo, K. Zakšauskas nukrito ir žuvo. Leitenantas K. Zakšauskas buvo palaidotas Kauno miesto kapinėse, vėliau perlaidotas į A. Panemunės kapines.


PRANAS STELMOKAS

(1900 12 13 - 1923 06 20)




2 – osios oro eskadrilės lakūnas leitenantas Pranas Stelmokas gimė 1900 12 13 Šakių apskrities Meištų kaime, vargingų valstiečių šeimoje. Mokėsi Naujamiesčio pradžios mokykloje. Vėliau Voroneže įstojo į ‚ Saulės“ mokytojų kursus. 1919 07 31 įstojo į kariuomenę savanoriu ir tų pačių metų pabaigoje jam buvo suteiktas leitenanto laipsnis. 1920 m. baigė Rygos tankų kursus. Baigė aviacijos mokyklą. Į aviaciją įstojo 1921 01 14.Savanoriškai lėktuvu išskrido 1922 07 12. 1923 06 20 Kauno aerodrome lėktuvu ANSALDO SVA- 10 išskrido lavintis. Kylant sustojo motoras. Leitenantui P. Stelmokui staigiai besukant atgal į aerodromą, lėktuvas papuolė į suktuką ir smarkiai trenkėsi į žemę. Lėktuvas sudužo, lakūnas žuvo, o su juo skridęs kareivis – mechanikas Kačanauskas išliko gyvas. Leitenantas P. Stelmokas buvo palaidotas Kauno miesto kapinėse, vėliau perlaidotas į Eigulių kapines.


BORISAS KRAUCEVIČIUS

(1901 04 12 - 1924 07 31)



1 – osios eskadrilės karo lakūnas viršila Borisas Kraucevičius gimė 1901 04 12 Kauno apskrityje Seredžiaus miestelyje. 1909 metais įstojo į Vilniaus realinę mokyklą. 1915 metais išvyko į Mogiliovą, kur 1917 metais baigė realinę mokyklą. 1920 metais įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1920 metais buvo paskirtas į aviaciją.1921 metais tapo aviacijos kursų klausytoju. 1922 07 11 skrido savarankiškai. 1924 07 31 viršila B. Kraucevičius su žvalgu K. Maila lėktuvu HALB CV – IV grįžo iš skrydžio ir rengėsi tūpti. Lėktuvas įėjo į suktuką, neteko greičio ir nukrito netoli Žagariškio kaimo( dabar aerodromo teritorija), lėktuvas sudužo, įgula žuvo. Viršila B. Kraucevičius buvo palaidotas Kauno miesto kapinėse.



KAZYS MAILA

(1901 11 02 - 1924 08 01)




Leitenantas Kazys Maila gimė 1901 11 02 Šakių apskrities Barzdų valsčiaus Mergbūdžio kaime.1913 metais įstojo į Marijampolės gimnaziją. 1917 m. baigė Šakių Žiburio gimnazijos 5 klases. 1922 09 17 įstojo į Lietuvos kariuomenę.1923 10 15 baigė karo mokyklą. Jis paskirtas į karo aviaciją ir suteiktas leitenanto laipsnis. 1924 m. baigė aviacijos kursus ir pasirinko žvalgo specialybę. 1924 07 31 nukrito kartu su lėktuvu HALB C – IV, kurį pilotavo viršila B. Kraucevičius. K. Maila mirė ligoninėje 1924 08 01. Jis buvo palaidotas Kauno miesto kapinėse, perlaidotas į A. Panemunės kapines.



JONAS TUMELIS

(1901 12 25 - 1928 07 18)




Žvalgas, vyresnysis leitenantas Jonas Tumelis gimė 1901 12 25 Seinių apskrityje Alksnėnų kaime.Baigė Klaipėdos lietuvių gimnaziją. 1920 11 15 įstojo į kariuomenę. 1921 12 18 gavo leitenanto laipsnį. Į aviaciją atvyko 1926 09 30. Baigė aviacijos kursus
pasiekęs pačius aukščiausius rezultatus tarp kariūnų.Pasirinko žvalgo specialybę. 1928 07 18 išskrido su lėktuvu S.V.A. lavintis skraidyti rikiuotėje su puskarininkio M. Mažonu. Išsiskiriant iš rikiuotės susidūrė su kitu lėktuvu ir buvo išmestas iš savo sėdynės.Tik valandai praslinkus buvo rastas lauke per pus sulindęs į žemę. J. Tumelis buvo palaidotas Kauno miesto kapinėse, perlaidotas A. Panemunės į kapines.



MIKAS MAŽONAS

(1905 08 03 - 1928 07 18)





2 – osios oro eskadrilės lakūnas puskarininkis Mikas Mažonas gimė 1905 08 03 Raseiniuose. Jis baigė keturias klases Raseinių gimnazijoje. 1925 m. pašauktas į karo tarnybą, buvo paskirtas į aviaciją. 1927 m. baigė aviacijos kursus. 1927 08 02 išskrido savarankiškai.1928 07 18 išskrido su lėktuvu S.V.A. lavintis skraidyti rikiuotėje. Išsiskiriant iš rikiuotės susidūrė su kitu lėktuvu, kuriuo skrido kapitonas Stanaitis ir vyresnysis leitenantas Koputovas. Puskarininkio M. Mažono lėktuvas išsiskyrė ore ir nukrito. Buvo palaidotas Kauno miesto kapinėse, perlaidotas A. Panemunės į kapines.


KAZYS SMETONA

(1915 08 03 - 1938 04 27)




Kazys Smetona gimė 1915 04 27. Ukmergės apskrities Taujienų valsčiaus Užulienio kaime. Pradžios mokslus įgyjo Lėno bažnytkaimyje. Vėliau mokėsi Marijampolės marijonų mokykloje ir Kauno aukštesnėje technikos mokykloje.1935 m. įstojo į karo aviacijos mokyklos puskarininkių klasę. Sėkmingai baigęs teorinį kursą ir praktinius užsiėmimus, stažavosi Kauno naikintuvų eskadrilėje. 1938 04 27 devintą valandą 30 minučių K. Smetona, atlikdamas pratimus lėktuvu FIAT CR – 20 dėl neaiškių priežasčių pateko į suktuką, nukrito netoli Kauno aerodromo, prie trečio forto ir užsimušė.Jis palaidotas tėviškėje, Užulienio kapinėse.



Tezės


KAUNO ALEKSOTO KALNO ISTORIJA



Darbe pateikta medžiaga apie lakūnus žuvusius Kaune ant Aleksoto kalno remiantis Pyragiaus leidiniu „ Mūsų sparnai“, leidiniu „Nutrūkę skrydžiai“, internetiniu puslapiu www.plienosparnai.lt Lakūnų žūtys buvo įvairios: netobuli ir pasenę vokiški, prancūziški ir angliški lėktuvai, lakūnai neturėjo patirties, nebuvo griežtos suremontuotų lėktuvų bandymų tvarkos..
Aviacijoje istorijoje visais laikais būta katastrofų. Jų neišvengiama ir dabar. 1919 – 1940 metais lėktuvų avarijose žuvo 37 lakūnai: 1 oro šaulys, 22 pilotai, 6 žvalgai, 6 mokiniai lakūnai, 2 aviacijos inžinieriai. Kaune, įvairiose Aleksoto kalno vietose žuvusių yra 19 lakūnų : F. Šulcas, V. Rauba, A. Kaputauskas, J. Kaciušis, E. Vacetas, K. Zakšauskas, P. Stelmokas, B. Kraucevičius, K. Maila, J. Dobkevičius, V. Mačiokas, J. Nastaras, J. Stankūnas, A. Stukas, L. Meškėnas, P. Kvietinskas, A. Klygis, P. Nakrošis, K. Smetona. 1920 m. žuvo aviacijos leitenantas V. Rauba, 1921 m. - eskadrilės vadas A. Kaputauskas, inžinierius E. Vacetas, 1922 metais – lakūnas viršila J. Kačiušis, leitenantas K. Zakšauskas, 1923 metais – leitenantas P. Stelmokas, 1924 metais – viršila B. Kraucevičius, leitenantas K. Maila, 1926 06 08 žuvo 26 metų lakūnas J. Dobkevičius, 1927 metais - vyresnysis leitenantas V. Mačiokas, 1928 metais – pulkininkas M. Mažonas ir vyresnysis leitenantas J. Tumelis. Žuvimo aplinkybės yra panašios. Jie žuvo pasiskraidymo metu. Dauguma jų atgulė Kauno Karmalitų kapinėse, kur stovėjo įspūdingų propelerių kryžių eilė. Pokario metais kapinės buvo sunaikintos. Iš jų lakūnų palaikai buvo perkelti į A. Panemunės kapines - J. Kačiušio, K. Zakšausko, K. Mailos, J. Dobkevičiaus, M. Mažono, J. Tumelio, J. Nastaro, J. Stankūno, į Eigulių kapines - V. Raubos, P. Stelmoko, į Senavos – V. Mačioko, P. Kvietinsko. Kur buvo perkelti palaikai B. Kraucevičiaus, A. Kaputausko, E. Vacetos, F. Šulco, A. Stuko, A. Klygio, P. Nakrošiaus nėra žinoma.



ALEKSOTAS HILL HISTORY IN KAUNAS



The paper about the pilots perished on Aleksotas hill in Kaunas is based on Pyragius issue ,,Our wings“, journal ,,Ceased operations“ and the web www.plienosparnai.lt The deaths of the pilots were diffirens: the deficient and absoliute German, French and English aeroplains, the lack of the experience and no rigorous testing procedure of repaired aircraft.
There have always been disasters in aviation history. 37 pilots were killed in aircraft crashes in 1919 – 1940. 19 pilots were killed in different places on Aleksotas hill in Kaunas: F. Šulcas, V. Rauba, A. Kaputauskas, J. Dobkevičius, V. Mačiokas, J. Nastaras, J. Stankūnas, A. Stukas, L. Mėškėnas, P. Kvietinskas, A. Klygis, P. Nakrošis, K.Smetona. Aviation lieutenant V. Rauba was killed in 1920, squadron commander A. Kaputauskas in 1921, engineer E. Vacetas, Sergeant J. Kačiušis in 1922, lieutenant K. Zakšauskas, lieutenant P. Stelmokas in 1923, senior lieutenant B. Kraucevičius in 1924, colonel K. Maila, 26 year old pilot J. Dobkevičius in 1926 06 08, senior lieutenant V. Mačiokas in 1927, colonel M. Mažonas and senior lieutenant J. Tumelis in 1927. The circumstances are similar. They were killed during their flights.most of them were buried in Kaunas Karmalitai cemetery. The cementery was destroyed during the post-war years. The pilots remains were moved A. Panemune cementery: J. Kačiušis, K. Zakšauskas, K. Maila, J. Dobkevičius, M. Mažonas, J. Tumelis, J. Nastaro, J. Stankūno. Eiguliai cemetery V. Rauba, P. Stelmokas, in Senava – V. Mačioko, P. Kvietinsko. None knowns where the corpses of the pilots B. Kraucevičius, A. Kaputauskas, E. Vacetas, F. Šulcas, A. Stukas, A. Klygis, P. Nakrošiaus were moved.

LITERATŪRA

1. J.Pyragius „ Mūsų sparnai“, Kaunas, 1929
2. „Nutrūkę skrydžiai“, Kaunas, 1970
3. Internetinis puslapis www.plienosparnai.lt.


Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis