a.a. av. ltn. Vytautas Rauba



1899 † 1920


Vytautas Rauba gimė 1899 09 09 Pusdešrių k., Slavikų vls, Šakių aps. I pasaulininio karo metu mokėsi M. Yčo g-joje, evakuotoje į Voronežą. 1918 grįžo į Lietuvą. 1919 0128 įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 1 raitelių pulką Kaune. 1919 02 11 įstojo į aviacijos būrį. 1919 03 12 užregistruotas Karo aviacijos mokyklos mokiniu, paskirtas mokyklos ginklų prižiūrėtoju. 1919 07 21 paskiriamas į instruktoriaus H. Rotterio grupę mokytis skraidyti. 1919 08 28 po mokomųjų skrydžių su instruktoriumi vienas pirmųjų išskrido savarankiškai. 1919 12 16 baigus Karo aviacijos mokyklą (I laida, Karo mokyklos II laida) suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis, paskirtas į Inžinerijos dalį. Sukūrė Karo aviacijos mokyklos baigimo I laidos ženklą, kurio 34 vienetai pagaminti Vokietijoje. Atliko 150 skrydžių, ore išbuvo 24 val. Pasižymėjo kaip ypatingai gabus lakūnas, greitai tobulėjantis, kupinas užsispyrimo ir nenumaldomo noro skristi.



Bendražygiai lakūno V. Raubos katastrofos vietoje prie sudužusio lėktuvo Halb CL.IV. Iš kairės: V. Jablonskis, P. Soltanas, E. Šalkauskas, J. Šalkauskas, instr. P. Hiksa, J. Zauka, A. Gustaitis, instr. O. Rahn, J. Kumpis, A. Soldatenkovas, J. Dobkevičius, V. Šenbergas. Kauno aerodromas 1920 m. gegužės 12 d.

1920 m. gegužės 12d. po pietų pakilo lėktuvas Halb. CL – IV borto Nr: 6589 pilotuojamas ltn. V. Raubos kartu su žvalgu ltn. V. Firantu. Skrydžio tikslas buvo treniruotis imituojant oro kautynes. Tą nelaimingą skrydį taip savo atsiminimuose aprašė plk. ltn. L. Peseckas:

„Kitą dieną ėjau aerodromo pakraščiu geležinkelio bėgiais link cepelino angaro. Ką tik buvo pakilęs Vytautas Rauba su Halb. CI.IV. Tai lavinimosi skridimas. Jis imitavo šaudymą priekiniais piloto kulkosvaidžiais. „Halb" buvo laikomas atakos lėktuvu, gana šmaikštus posūkiuose ir tų metų technikos požiūriu - greitas. Rauba buvo skraidęs labai nedaug - visai neseniai išleistas savarankiškai - patyrimas prie lėktuvo vairo nedidelis. Tačiau karo lakūnų stoka privertė skubinti su mokymo programa, privertė rizikuoti kilnojant iš vieno lėktuvo į kitą neturinčius pakankamai patyrimo pilotus. Taip buvo ir su Vytautu Rauba. Įsišėlęs ore, jis nepastebėdavo, kad daro klaidas - po smigimo žemyn (šaudo į žemę!), „Halb" staigiai kildavo ir kartu darydavo posūkį į dešinę arba į kairę (kad paspruktų nuo priešo šaudymo iš žemės).
- Vytai, ką darai... - šaukiau aš jam sustojęs ir suakmenėjęs, žinodamas, kad Rauba neišgirs. - Vytuk, nedaryk taip... Vytai, ar pašėlai?!...
O „Halb" vis smigdavo staigiai, staigiai kildavo ir sukosi velniškai staigiais posūkiais. Mačiau, kad ten sėdi dviese - prie pat sparno Rauba, o žvalgo sėdynėje dar vienas...
-Vytai, Vytai!., -jaudinausi ir mačiau, kad Rauba ligi tol visų laikomas labai drąsiu lakūnu, šiandien jau peržengė visas ribas. Jį valdė vien tik azartas. Atsargumas liko antraeilis.
Ir štai „Halb" ūmai vikstelėjo striuką uodegą rainas sparnas plačiu mostu pjovė oro bedugnę ir... žemyn. Baisusis suktukas. Ir visai arti žemės... Po kelių sekundžių - šiurpus trenksmas. Žemė. Smūgis.
Atbėgome prie lūžgalių krūvos. Vytautas Rauba, atsimušęs visu kūnu į motorą, beveik jau nerodė gyvybės žymių, o žvalgas ltn. Viktoras Firantas neturėjo kruvinų žaizdų, smarkiai sutrenktas, tačiau su sąmone... Sanitarinio automobilio nebuvo. Atūžė ltn. Šenbergas su senovišku kariuomenės limuzinu, plačiu žemu gaubtu, brezentiniu stogu. Čia pat visi susijaudinę nusprendė, kad nėra ko laukti sanitarinio (kada gi jis atvažiuos?!), o vežti Raubą su tuo mūsų „trandaletu". Kažkas pasiūlė, jog jį reikia nesodinti, bet paguldyti, nes gali būti lūžę kaulai, pažeistas stuburas. Raubą paguldėme ant automašinos plokščio variklio gaubto. Mašina pajudėjo... Tik truputį pavažiavus, ratams truktelėjus per duobutę, Rauba nukrito į žolę. Bet tai negyvam lakūnui jau buvo vis vien...“


Ltn. Vytauto Raubos laidotuvės. Karstas, išneštas iš Kauno įgulos bažnyčios, statomas ant aeroplano, kad vežtų į kapus. Momentas, kada virš žmonių galvų lekia žuvusiojo draugai


1920 m. gegužės 13 d. nuo patirtų sužalojimų per katastrofą mirė. Kūnas buvo pašarvotas lėktuvų angare, o į kapus karstas buvo vežamas ant lėktuvo Halb. liemens, kurį stūmė 6 kariai, iš šonų kareiviai nešė iš ąžuolų lapų nupintas girliandas. Virš Kauno skraidė lėktuvai, taip atiduodami paskutinę pagarbą savo kritusiam ginklo broliui. Ltn. Rauba buvo palaidotas Kauno mieto kapinėse, aviatorių kampelyje, kuriame išdygo naujas Propelerių kryžius.... 1958 naikinant senąsias Kauno m. kapines palaikai perkelti į Eigulių kapines. Jo vardu pavadinta gatvė Aleksote Kaune. 2000 m. lapkričio 17 d. Aleksoto aerodrome atidarytame Lietuvos karo aviacijos memoriale atidengta atminimo lenta (archit. Algimantas Mikėnas).


Ltn. V. Raubos kapas. Ant propelerių kryžiaus užkabinta motoro likučiai su velionio fotografija viduryje.


Literatūra:
L. Peseckas „Karo lakūno pasakojimai“
„Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953” III; VI tomai.
S. Lukšys, R. Mintautas, J. Monkevičius „Palužę sparnai“
Mėnesinis laikraštis „Atspindžiai“ 1920 m. 1 numeris.


GRĮŽTI Į PAGRINDINĮ V.RAUBA PUSLAPĮ

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis