Jonas Martynas Laurinaitis

1894 – 1966

1894 02 01 Aleknaičių k., Joniškio vls., Šiaulių aps. gimė Jonas Martynas Laurinaitis.

Tėvai: Marcijonas Laurinaitis ir Barbora Pociūtė.

1915 baigė Veiverių pedagoginius kursus.

1915 02 pašauktas į Rusijos kariuomenę.

1916 baigė Maskvos karo m-lą. Tarnavo 185 pėst. Baškadyklaro pulke, 1 kulkosv. pulke Oranienbaume. Dalyvavo I pasauk karo kovose Galicijos fronte, buvo sužeistas. Vėliau baigė Oranienbaumo karininkų šaudybos m-lą.

1917 dalyvavo Petrogrado lietuvių karių suvažiavime, išrinktas Lietuvių karių sąjungos centro komiteto pirmininku. Jo dėka gautas leidimas steigti Smolensko lietuvių batalioną.

1918 išrinktas Vyr. lietuvių tarybos Voroneže (Rusija) karinės komisijos pirmininku.

1918 12 01 grįžus į Lietuvą paskirtas Apsaugos m-jos Rikiuotės skyriaus literatūros komisijos p-ku,

1918 12 komisija išleido pirmąjį karinį leidinį lietuvių kalba „Pėstininkų rikiuotės komandos ir terminai“.

1919 03 11 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 2 pėst. pulką.

1919 07 15 perkeltas į Aviacijos dalį.

1919 11 18 suteiktas kapitono laipsnis.

1920 01 15 perkeltas į 7 pėst. pulką.

1920 03 01 perkeltas į Gen. kariuomenės štabą.

1920 03 25 - 1921 09 29 redagavo „Kariškių žodį“, jo pastangomis 1921 10 11 pavadintą „Kariu“.

1920 baigė Aukštuosius lietuvių kalbos kursus Kaune.

1922 09 01 pakeltas į majorus.

1925 06 30 paleistas į atsargą.

1929 06 12 vėl priimtas į karinę tarnybą, paskirtas Vyr. kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriaus spaudos dalies vedėju.

1929 11 23 pakeltas į administracijos (A) plk. leitenantus. Dirbo KAM Terminologijos komisijos pirmininku, karo žodyno terminų tvarkytoju. Išleido knygas „Lietuvos kariuomenėje“, „Mūsų kariškoji spauda“ (abi 1928).

1940 12 11 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę iš kariuomenės atleistas.

1941 – 1944 dirbo vyr. asistentu Lietuvių kalbos in-te Vilniuje, rengė terminologijos žodyną.

1944 pasitraukė į Vokietiją.

1945 Eichštato-Rebdorfo stovyklos LB pirmininkas, vėliau redagavo stovyklos laikraštį „Dienos žinios“.

1949 emigravo į JAV. „Lietuvių kalbos vadovo" (1950) bendraautoris.

1966 09 25 mirė Čikagoje.

Vedęs, žmona Elena Maželytė (1898, susituokė 1921 m. Kaune), vaikai: sūnūs – Saulius Paulius (1922-2018), Jonas Modestas (1928), duktė – Liucija (1925).

Apdovanotas:
DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1932),
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928),
Latvijos Trijų žvaigždžių 3 laipsnio ordinu (1933);
Rusijos kariuomenėje – Šv. Stanislavo 3 laipsnio ir Šv. Vladimiro 4 laipsnio ordinais su kardais.

Literatūra:
„Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ V tomas.
Papildyta svetainės administracijos.

• Plačiau apie Karo aviacijos mokyklą.

KITA