Kovas (Kopukovas) Jurgis




Karo lakūnas. Aviacijos majoras.
1903 – 1941


1903 04 19 Mauručių k., Veiverių vls., Marijampolės aps. gimė Kovas (Kopukovas) Jurgis. Baigė g-jos 4 klases Voronže ir dr. Tumėno brandos kursus.

1922 10 05 priimtas į Karo mokyklą.

1924 09 28 ją baigus (VI laida) suteiktas kavalerijos leitenanto laipsnis ir paskirtas 1 husarų pulko 2 eskadrono būrio vadu.

1926 01 01 perkeltas į Karo aviaciją.

1926 06 baigė aviacijos kursus, paskirtas 2 oro eskadrilės oro žvalgu, vėliau lakūnu mokiniu.

1928 02 16 pakeltas į vyr. leitenantus.

1930 11 23 – į kapitonus.

1928 07 18 ore susidūrus lėktuvams sunkiai sužeistas.

1932 12 30 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Technikos skyrių (IV laida).

1933 01 31 perkeltas į aerodromo komendantūrą, paskirtas meteorologijos stoties vedėju, kartu einant ir lakūno pareigas.

1936 12 01 paskirtas 6 eskadrilės karo lakūnu.

1938 04 01 – 2 eskadrilės vado pavaduotoju.

1938 08 06 perkeltas į Pajuostę, Panevėžio aps., ėjo 6 eskadrilės vado ir aerodromo komendanto pareigas. Jurgis Kovas Karo aviacijoje skraidė 551 val. 20 min.

1940 07 12 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą paskirtas Karo aviacijos 1 tolimosios žvalgybos eskadrilės grupės vadu.

1940 07 19 pakeltas į majorus, kartu paskirtas civilinės aviacijos inspektoriumi.

1940 10 04 likviduojant Lietuvos kariuomenę paskirtas RA 29 ŠTK atskirosios aviacijos eskadrilės, dislokuotos Pivonijoje prie Ukmergės vadu.

1941 06 23 kilus Vokietijos – SSRS karui eskadrilė perskrido į Pabradę.

1941 06 24 ryte eskadrilės vadovybei priėmus sprendimą skristi į Gomelį (pirmoji grandis – mjr. J. Kovas su eskadrilės vado pavaduotoju ltn. Jarčiuk, politinis vadovas Zaika su ltn. J. Kalasiūnu ir kpt. V. Žukas su Itn. A. Kostkum) pakilo skrydžiui į Rytus. Įskridus į Baltarusijos teritoriją lėktuvas numuštas sovietinės priešlėktuvinės gynybos. Tiksli žuvimo vieta nežinoma.

Pirmoji žmona – Elena Speckytė (1907–2001), sūnus – Jurgis Vytautas (1931); antroji žmona – Aldona Krėvė-Mickevičiūtė (susituokė 1936).


Apdovanotas:
DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938),
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928),
„Plieno sparnų“ garbės ženklu (1935),
Latvijos aviacijos pulko garbės ženklu (1937).


Literatūra ir šaltiniai:
„Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ IV tomas.
LCVA, f. 1323, ap. b. 601, l. 11.

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis