LIETUVOS AERO KLUBAS 1927-1940


TRUMPA LAK ISTORIJA


IŠTAKOS


Žinios apie bandymus sukurti Lietuvoje skraidantį aparatą siekia XIX a. vidurį. 1851 metais Kaune išleistoje knygelėje "Parolot žmudzina" iš Žemaitijos kilęs civilinio teismo vertėjas Aleksandras Griškevičius (1809-1863 m.) paskelbė garo varikliu varomo lėktuvo, kuriam pakilti padeda dujų pripildyta oro pūslė, projektą.
1911 metais Kaune J. Garalevičius ir A. Kulvinskis pastatė pirmąjį Lietuvoje sklandytuvą.
1919 m. sausio 30 d. suformuojamas pirmasis Lietuvos karo aviacijos dalinys. Tų pačių metų pabaigoje parengiami pirmieji lietuviai lakū nai. 1920 m. gruodžio 11 d. Jurgis Dobkevičius (1900-1926 m.) lėktuvu Foker D-VII pirmasis atliko mirties kilpą. Šis talentingas konstruktorius suprojektavo ir 1922 metais išbandė pirmąjį lietuviškos konstrukcijos sportinį lėktuvą DOBI-I ( "Hacke" firmos variklio galingumas 30 AG, sparnų plotas 7,5 m², max skridimo greitis - 175 km/h). 1925 m. liepos 14 d. išbandytas A. Gustaičio konstrukcijos sportinis lėktuvas ANBO-I ( "Anzani" firmos variklio galingumas - 30 AG, max greitis -143 km/h) .

ORGANIZACINĖ VEIKLA


Po Pirmojo pasaulinio karo įvairiose valstybėse sparčiai vystėsi civilinė aviacija, buvo steigiami aeroklubai. Taip surado pritaikymą atitarnavę kariniai lėktuvai, instruktoriais tapo buvę karo lakūnai. Prasidėjo pirmųjų rekordų šturmas. Šis sąjūdis neaplenkė ir Lietuvos. Pažangioji visuomenės dalis suprato, kad, sukūrus civilinę (sportinę) aviaciją, į ją atsivers kelias plačiajai visuomenei. Kadangi vyriausybė atsisakė steigti sportinės aviacijos organizaciją, ji buvo sukurta visuomeniniais pagrindais. Vienas aktyviausių šios organizacijos kūrimo iniciatorių buvo lakūnas Steponas Darius.
1927 m. gegužės 1 d. Kaune įkurtas Lietuvos aeroklubas ( LAK) . Jo pirmąją valdybą sudarė: gen. S. Žukasukas ( pirmininkas), gen. V. Nagevičius, pulk. I. Pundzevičius, K, Petrauskas, prof. Z. Žemaitis, Ramonas, B. Blavesčiūnas, J. Narakas, V. Jablonskis, J. Pyragius, A. Mačiuika, T. Daukantas, prof. A. Janulaitis, inž. V. Žemkalnis, L. Peseckas.
Pagrindinis LAK uždavinys buvo populiarinti aviacines žinias. Klubo lėšas sudarė pajamos iš aviacijos švenčių, loterijų, mokestis už skraidymo mokslą, nario mokestis bei visuomenės aukos. LAK leido originalias bei verstines aviacinės tematikos knygas, o 1935-1941* metais žurnalą "Lietuvos sparnai" (vėliau - "Liaudies sparnai").
Klubo veikla žymiai suaktyvėjo, 1928 m. jo pirmininku išrinkus žinomą matematiką prof. Zigmą Žemaitį (1884-1969 m.).
1931 metais LAK įstojo į Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją /FAI/, aktyviai dalyvavo jos veikloje. 1935 m. birželio 28-29 d. įvyko pirmoji Baltijos Šalių ( Suomija, Estija, Latvija, Lietuva - SELL) aeroklubų atstovų konferencija. Labai populiarios buvo aeroklubo organizuojamos įvairiose Lietuvos vietovėse aviacijos šventės. Per 1929-1940 metus surengtos 44 šventės, jose dalyvavo 3 5000 žmonių ir paskraidinta 2500 keleivių, 1938 metų liepą Kaune Tautinės olimpiados metu surengtos pirmosios stambios orinio sporto šakų varžybos. 1939 m. rugpjūčio 14-19 d. įvyko SELL šalių varžybos. Stebėtojais jose dalyvavo Vokietijos ir Lenkijos atstovai. Aviamodeliuotojai rungtyniavo sklandytuvų, modelių su gumos ir vidaus degimo varikliais klasių aviamodeliais. Lakūnai rungėsi perskridimo Talinas - Ryga - Joniškis - Palanga - Kaunas ( nusileidžiant Rygoje ir Palangoje) tikslumo bei aukštojo pilotažo varžybose. Sklandytojai rungtyniavo skridimo į tolį, aukščio ir išsilaikymo ore rungtyse. Pergalę iškovojo Lietuvos komanda, surinkusi 360 taškų. Estijos komanda surinko 286 taškus, Suomija - 157, Latvija - 113.
Aeroklubas kėlė transporto aviacijos sukūrimo būtinumą. 1938 metais Anglijoje įsigyti du septynviečiai keleiviniai lėktuvai "Percival Q6" ("Stepas Darius'' ir "Stasys Girėnas"), skraidę maršrutu Kaunas - Palanga. Juos pilotavo LAK parengti civiliniai lakūnai.
1940 metais Lietuvai įstojus į TSRS sudėtį, aeroklubas perėjo sąjunginės OSOAVIACHIM organizacijos žinion. Jos viršininku Tarybų Lietuvoje paskirtas žinomas sklandytojas K. Ovsianikovas. Aeroklubo veiklą nutraukė hitlerinė okupacija.

LĖKTUVŲ SPORTAS


1929 metais LAK įsigijo pirmąjį lėktuvą "Albatros" B-II. 1930 metų vasarą juo parengti pirmieji civiliniai lakūnai V. Civinskas, I. Narbutas, L. Perednius, T. Zauka. 1931-aisiais klubas įsigijo A. Gustaičio konstrukcijos mokomąjį lėktuvą ANBO-II. Nuo tada lakūnai pradėjo mokytis elementarių aukštojo pilotažo figūrų - daryti suktuką, kilpą, pervirtimą, skristi žemyn galva. Iš viso per 1930-1939 metus kursus baigė 58
civiliniai lakūnai.
1935-aisiais, įsigijus aukštajam pilotažui skirtų lėktuvų, įsteigta sportinė eskadrilė. į ją priimta 12 lakūnų, turinčių ne mažesnį kaip 20 val.
skraidymų stažą.
Išpopuliarėti aviacijos sportui Lietuvoje daug padėjo rekordiniai skridimai. 1933 m. liepos 15-17 d. S. Darius ir S. Girėnas lėktuvu "Lituanika" (perdirbtas " Bellanca CH 300 Pacemaker") perskrido Atlanto vandenyną. 1934 m. birželio 25- liepos 19 d. ANBO-IV grandis (A. Gustaitis - J. Namikas, J. Liorentas - R.Marcinkus, I. Mikėnas - A. Rimkevičius) 10000 km maršrutu Kaunas - Stokholmas - Kopenhaga - Amsterdamas - Briuselis - Londonas - Paryžius - Marselis - Roma - Udinė - Viena -Praha - Budapeštas - Bukareštas - Kijevas - Maskva - Velikije Luki - Kaunas apskrido Europą. 1935 metų rugsėjo mėn. lakūnas J. Garolis su autožiru C-30P, J. Krygeris ir T. Gaižauskas su sportiniu lėktuvu DH-60T "Džipsi Moth", vilkdami sklandytuvą "Nida", pilotuojamą J. Pyragiaus, atliko skridimą maršrutu Kaunas - Ryga - Talinas - Helsinkis -Kaunas. 1935 m. rugsėjo 21-22 d. F. Vaitkus lėktuvu '"Lituanika-II" ( "Lockheed Wega") perskrido šiaurės Atlantą.



SKLANDYMAS


Sklandymas - daug mažesnių eksploatacinių išlaidų nei motorinė aviacija reikalaujanti sporto šaka. Todėl jau 1931 metais į Rasytės (Vokietija) sklandymo mokyklą pasiųsti du kursantai. Ją baigęs G. Heidrikis tapo pirmuoju sklandymo instruktoriumi. Aviacijos parko viršininko A. Gustaičio iniciatyva, A. Skurauskui ir V. Milevičiui prižiūrint, aviacijos dirbtuvėse pagal vokiečių brėžinius 1931 metų lapkritį pastatytas ir išbandytas mokomasis sklandytuvas " Zögling RR-23" (sudaužytas per parodomuosius skraidymus) . Toks sklandytuvas tuo pačiu laiku pastatytas ir Klaipėdoje, bet taip pat sudaužytas.
1931 metais Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje susibūrę aviacijos entuziastai įkūrė sklandymo būrelį. Vadovaujami B. Oškinio, perdirbusio ir patobulinusio sklandytuvo "Zögling" brėžinius, jie pastatė aparatą "Technikas-1", kuris savo pirmąjį skridimą atliko 1932 m. rugpjūčio 14 d., o sekančią dieną Kaune, Petrašiūnuose, atidaryta pirmoji Lietuvoje sklandymo mokykla. Neužilgo jos parkas pasipildė suremontuotu A. Skurausko ir V. Milevičiaus " Zöglingu" bei dviem naujais Mainelio pagamintais " Zöglingais" ("Gandrais"). Pirmoji skraidymų vieta tiko tik pradiniam sklandytojų apmokymui. Joje atlikta 410 skridimų, paruošti 5 " A" pilotai ( B. Oškinis, A. Paknys, L. Kinaitis, V. Butkevičius, G. Miliūnas) . 1933 m. rugsėjo 3 d. atidaryta Nidos sklandymo mokykla. Jos angarą suprojektavo B. Oškinis, o pastatė patys sklandytojai. Nidoje paruošti 282 "A", 147 " B", 79 " C" pilotai. Pasiekti ir pirmieji rekordai. Pats reikšmingiausias pasiektas 1938 m. birželio 23 d. - A. Gysas su sklandytuvu "Žaibas" (Falke) išsilaikė ore 26 val. 3 min. (trečias rezultatas pasaulyje) . Nidoje skraidyta pačių pasigamintais sklandytuvais (daugiausia B. Oškinio ir A. Paknio konstrukcijų). Čia stažavosi sklandytojai iš Čekoslovakijos, Suomijos, Latvijos. Nidos sklandymo mokykla veikė iki 1939 m, kovo 23 d. Jos darbas nutrūko hitlerininkams okupavus Klaipėdos kraštą. 1937 m. liepą B. Oškinis ir J. Pyragius su sklandytuvais "Rūta" BRO-4 ir "Biržietis" dalyvavo tarptautinėse varžybose Elmyroje (JAV) . Grąžinus Lietuvai Vilniaus kraštą, sklandymo mokyklą nutarta perkelti į Aukštagiryje veikusią vietos sklandymo mokyklą. Jos viršininku paskirtas Balys Karvelis - sklandytojas, lakūnas ir konstruktorius (Aukštagiryje jis išbandė savos konstrukcijos rekordinį, sklandytuvą BK-2, kurio sklendimo skaičius - 33). 1940 m. liepos 16-17 d. čia pergabenta LAK technika. Atkūrus tarybų valdžią Lietuvoje, mokslas sklandymo mokykloje tapo nemokamu, prieinamu plačiosioms masėms. Pirmuosius kursus Aukštagiryje baigė 44 žmonės. Gauta tarybinių sklandytuvų G-9. Karo metu mokykla buvo sunaikinta.



AVIAMODELIZMAS


1935 m. birželio 2 d. Kauno aerodrome buvo skraidinami aviamodeliai ir balionėliai. Aviamodelizmu plačiau susidomėta po to, kai 1934 metais LAK išleido E. Rozenbergo knygą "Aviamodeliai"*, pradėjo leisti žurnalą "Lietuvos sparnai". 1934 m. Manaituose (prie Šeduvos) Petro Motiekaičio ir Alfonso Pranskėčio iniciatyva įkurtas pirmasis aviamodeliuotojų būrelis, 1935 m. sausio 3 d. surengęs pirmąsias varžybas. Kauno aviamodeliuotojų branduolį sudarė 1935-aisiais "Aušros" berniukų gimnazijoje susikūręs būrelis. 1935 m. birželio 2 d. Kaune surengtos pirmosios oficialios aviamodeliuotojų varžybos. 1936 metais LAK Kaune surengė aviamodelių parodą. Jos metu vykusiose varžybose nugalėjo P. Motiekaitis (scheminis lėktuvo su gumos varikliu modelis skradė 1 min. 20 s) . 1936 m. gruodyje LAK kursus baigė pirmoji aviamodeliuotojų laida. 1938-aisiais pradėti gaminti modeliai su benzininiais varikliais. 1939 metais SELL varžybose Lietuvos avia modeliuotojai užėmė trečiąją vietą (nugalėjo Estija) . Tais pačiais metais Lietuvos komanda dalyvavo Skandinavijos ir Pabaltijo šalių varžybose Suomijoje.
Atkūrus tarybų valdžią Lietuvoje, aeroklubas pradėjo rengti trumpalaikius aviamodeliuotojų kursus didesniuose miestuose. Aukštagirio mokykloje surengti aviamodeliuotojų būrelių vadovų kursai bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams. 1940 metų rugsėjyje Kaune įvyko pirmosios asmeninės Tarybų Lietuvos aviamodeliuotojų varžybos. Nugalėtojais tapo V. Paleckis ir V. Šakalys. Spaudoje aviamodelizmą propagavo instruktoriai V. Šakalys, V. Tamulevičius, V. Biberšteinas.

PARAŠIUTŲ SPORTAS


1928 m. sausio 26 d. pirmąjį Šuolį firmos "Salvator" parašiutu Kauno aerodrome atliko aviacijos kpt. Vladas Morkus, o Jeronimas Garolis 1929 m. birželio 20 d. pirmasis Lietuvoje išsigelbėjo parašiutu iš patekusio į suktuką žvalgybinio lėktuvo A-120.
1934 m. rugpjūčio 26 d. figūrinio skridimo metu, lūžus ANBO-II sparnui, Jurgis Steiktinas pirmasis iš aeroklubo išsigelbėjo nusileisdamas parašiutu. Iki 1940 metų parašiutu išsigelbėjo 14 lakūnų.
Nuo 1936-ųjų šuolius su parašiutu aviacijos šventėse demonstruodavo aeroklubo lakūnai ir sklandytojai. 1936 m. birželio 17 d. Tauragėje su parašiutu " Salvator" šuolį, atliko Antanina Liorentaitė, o tų pačių metų rugpjūčio 16 d. Palangoje parašiutais "Irving" - Viktoras Ašmenskas ir Vladas Butkevičius. Minint LAK dešimtmetį, 1937 m. gegužės 16 d. Kaune masinį šuolį iš penkių lėktuvų pademonstravo V. Ašmenskas, J. Balčiūnas, B. Civinskaitė, A. Gysas, R. Heinrikas, A. Liorentaitė, P. Marčiulionis, J. Martinkaitis, K. Vasiliauskas, P. Žaltauskas, Buvo naudojami "Salvator" (Italija), "Irving" (JAV) ir PAK (Suomija) firrnų parašiutai. Pradžioje šokinėta be atsarginių parašiutų, apsaugos prietaisų. Nebuvo instruktorių, todėl sudėti parašiutus mokytasi žiūrint į nuotraukas instrukcijose. Iki 1940 metų daugiausia šuolių atliko karo lakūnai R. Marcinkus, K. Martinkus, V. Adomavičius.

*Iš tikrųjų 1935-1940 m.
*Tikras pavadinimas "Aviomodeliai"


A. GAMZIUKAS

Konferencijos ''Aviacijos istorijos problemos Lietuvoje'' pranešimų tezės. - Kaunas, - 1986m.
''Sparnai'' 1987m. nr.2



GRĮŽTI Į LAK PAGRINDINĮ

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis