Karo lakūnas. Aviacijos leitenantas.

1912 - 1947

1912 07 17 Jokūbaičių k., Jurbarko vls., Raseinių aps. gimė Kasperas (Kasperavičius) Juozas. Baigė Jurbarko g-ją.

1933 09 18 priimtas į Karo mokyklos 2 aspirantų kuopą.

1934 pervestas į XVII laidos II kursą.

1935 09 15 baigus Karo mokyklą (XVII laida) suteiktas artilerijos jaun. leitenanto laipsnis, paskirtas į Priešlėktuvinės apsaugos rinktinę.

1936 05 10 paskirtas 2 zenitinės baterijos vadovavimo būrio vadu.

1937 10 07 pakeltas į leitenantus.

1937 12 31 baigė Karo aviacijos mokyklą, suteiktas II eilės karo lakūno vardas, paskirtas į 6 eskadrilę Pajuostėje, Panevėžio aps.

Iki 1940 06 15 Juozas Kasperas Karo aviacijoje skraidė 336 val. 20 min.

1940 10 11 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę paskirtas RA 29 ŠTK atskirosios aviaeskadrilės vyresn. lakūnu žvalgu.

Kilus Vokietijos – SSRS karui su RA nesitraukė, o grįžo atgal į Lietuvą, kur pateko į vokiečių nelaisvę, kalintas karo belaisvių stovykloje Kėdainiuose, vėliau – Rytprūsiuose ir Austrijoje.

1941 10 grįžęs įsidarbino Subačiaus mstl. (Panevėžio aps.) kooperatyvo pirmininku.

1944 su šeima persikėlė į tėviškę, kur su broliu Antanu suimtas. Vežant į Raseinių saugumą brolis nušautas, jis sužeistas, gydytas ir saugotas Biliūnų ligoninėje.

1945 07 09 išlaisvintas J. Čeponio vadovaujamų partizanų, pasveikęs įstojo į Pavidaujo partizanų būrį, vėliau tapo Lydžio rinktinės štabo operatyvinio skyriaus v-ku.

1946 09 12 įkūrus jungtinę Kęstučio partizanų apygardą išrinktas jos vadu (slap. Angis, Šilas, Visvydas).

1947 04 12 išdavus apygardos štabo buvimo vietą Juknos sodyboje, prie Batakių mstl., ir apsupus NKVD kariuomenei kartu su savo adjutantu A. Biliūnu (slap. Džiugas) žuvo (susisprogdino).

1949 02 16 suteiktas Laisvės kovotojo karžygio vardas (po mirties).

1997 11 22 pripažintas kariu savanoriu.

1998 05 19 Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).

Žmona – Marijona Birutė Razminaitė (1921–1997, susituokė 1939), duktė – VidaTereikienė (1940).

Apdovanotas:
Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu (1934),
Laisvės kovų kryžiumi su kardais (1949, po mirties),
Politinių kalinių sąjungos „Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi“ (1995, po mirties),
Vyčio kryžiaus 1 laipsnio ordinu (1997, po mirties).