Antaną Gustaitį prisimena...


Gyd kap. V. Tupčiauskas - Tauras


KAIP GEN. A. GUSTAIČIO DĖKA PATEKAU KARO AVIACIJON



Pradėjus studijuoti mediciną, man buvo paskirta Sveikatos ministerijos stipendija. Rodos, jau trečiame kurse man buvo pasiūlyta ir paskirta Krašto apsaugos ministerijos stipendija. Baigus medicinos studijas, atlikau raitelių stažą gusarų pulko mokomajame eskadrone ir san. karininko apmokymą Karo mokykloje. Po to ilgiau dirbau karo ligoninės chirurginiame skyriuje. Darbas patiko.
Netrukus gavau įsakymą vykti pastoviam darbui į Karo technikos dalinius eiti jaun. gyd. pareigas. Šiuo paskyrimu nebuvau patenkintas. Tuo metu prof. Landau, Vytauto Didžiojo universiteto histologijos ir embriologijos katedros vedėjas, norėdamas išeiti pensijon, mane, kaip buvusį Švietimo ministerijos stipendininką, pakvietė ruoštis tos katedros profesūrai. Kai sutikau, tuoj universiteto medicinos fakultetas išrinko mane minėtos katedros asistentu.
Dalykai susikomplikavo, nes Krašto apsaugos ministerija nesutiko mane iš kariuomenės išleisti, motyvuojant, kad gen. A. Gustaitis, karo aviacijos viršininkas, pirmoje eilėje pageidavo vieną iš jaunesnių gydytojų komandiruoti Vakarų Europon aviacinės medicinos reikalu. Gen. gyd. V. Nagevičius, vyr. karo san. viršininkas, pasikvietęs mane dalinai išbarė, kad noriu iš kariuomenės pasitraukti ir dirbti V.D.universitete. Tačiau jis pranešė man, kad gen. Gustaitis galvoja mane siųsti Vakarų Europon susipažinti su karo aviacijos medicinos pažanga. Pasiteiravo, kokie mano reikalai su lotynų kalba. Atsakiau,kad gimnazijoje mokiausi šešerius metus. Gen. Nagevičius nudžiugęs atsakė, kad nebus jokios problemos. Kai sutikau vykti aviacinės medicinos studijoms, man buvo parūpintas italų kalbos mokytojas (rodos, p. Barčius), kuris per tris mėnesius paruošė mane studijoms Italijoje. Prieš išvykstant į Italiją, buvau pakviestas pas gen. Gustaitį pasikalbėjimui. Jis pasidžiaugė, kad aš sutikau vykti aviacinės medicinos studijoms ir taip greitai pramokau italų kalbą. Pabrėžė, kad, vystantis aviacijos progresui, lygiagrečiai seka ir aviacinės medicinos pažanga. Todėl šiais laikais turi ypatingos reikšmės lakūnų atranka, jos tyrimų metodai ir aparatūra. Per šią komandiruotę svarbu įgyti ne tik teorines,bet ir praktines žinias, jas pritaikant mūsų aviacijai. Gen. A. Gustaitis pabrėžė, kad, jo manymu, Prancūzijoj aviacija daugiau pažengusi nei Italijoje, todėl, baigus studijas Italijoje, reikėtų dar nuvykti Prancūzijon ir ten patirti aviacijos mediciną.
Gen. A. Gustaitis norėjo praktiškai mane supažindinti su aukštuoju pilotažu, todėl maj. Garolį įpareigojo, kad atlikčiau aukšto pilotažo pratimus. Maj. Garolis sutiko mane su grupe lakūnų, kurie buvo smalsūs patirti, kaip būsimas aviacijos gydytojas jausis po skridimo. Majoras mane padrąsino sakydamas, kad nebijoti ir viskas bus gerai. Kai pakilom į atitinkamą aukštį, prasidėjo staigūs lėktuvo smigimai žemyn ir kilimai aukštyn, mirties kilpų ir kitų akrobatikos skridimų vykdymas. Kai dangaus horizontai su žeme galinėjosi, atsirado šioks toks galvos svaigimo ir blogumo jausmas. Lėktuvui nusileidus ir kojomis pasiekus žemę, veikiai tie neigiami skridimo reiškiniai pranyko. Lakūnai apsupę mane teiravosi, kaip vyko oro krikštas. Sakiau, kad gerai, nors jaučiau, kad truputį meluoju. Tai taip įvyko būsimo aviacijos gydytojo inauguracija.
1933 m. lapkričio mėn. išvykau į Italiją, kur Romoj, Karo aviacijos institute, susipažinau su jo veikla, lakūnų tyrimų metodais ir aparatūra. Didžiulėj aero medicinos bibliotekoj radau daug žurnalų ir knygų, kur buvo svarstomos karo aviacijos medicinos problemos. Pažymėtina, kad žurnalų ir knygų buvo daugiau prancūzų negu italų kalba.
Dabar atsiminiau gen. A. Gustaičio patarimą bent trumpam nuvykti į Prancūziją. Pasiunčiau raportą gen. gyd. Nagevičiui ir, gavęs jo sutikimą, išvykau į Paryžiaus Valde Graice karo aviacijos aero medicinos centrą. Studijavau kartu su Turkijos aviacijos karo gydytojais maj. L. Rushdie ir kap. Kernai. Buvo gera proga pasidalinti žiniomis ir problemomis.
Sugrįžęs iš komandiruotės, įteikiau raportus Karo sanitarijos viršininkui ir Karo aviacijos viršininkui gen. A. Gustaičiui.
Pastarasis džiaugėsi mano įsigytomis žiniomis. Pabrėžė, kad karo aviacijos dirbtuvėse bus galima pagaminti tyrimo aparatų pagal brėžinius bei planus. Greitai pagamino lakūnų pusiausvyros tyrimo priemones: greito apsisukimo kėdę, keturių virpstų sūpuokles ir kitus psichotechnikos tyrimo aparatus, greitosios pagalbos spinteles. Įrengus aero medicinos laboratoriją, buvo galimybė atlikti tyrimus, kokie buvo atliekami Vakarų Europoje.
Gen. Gustaitis žinojo, kad kažkada buvau pareiškęs norą pasitobulinti fizinėj kultūroj ir sporte, todėl mane paskyrė sporto vadovo pareigoms. Futbolo ir parašiutininkų vadovu buvo kap. R. Marcinkus.
Kartą gen. Gustaičiui pareiškiau, kad noriu būti parašiutininku, bet jis to nepatarė, nes nenorėtų, kad susižeisčiau.
Aviacijoje buvo išrenkami sportininkai, tikrinama jų pajėgumas ir sveikatingumas. Per kariuomenės šventę aviacija pretendavo į pirmąsias vietas; kartą futbolininkai ir sportininkai buvo pasiekę gerus rezultatus. Gen. A. Gustaitis, tada būdamas Palangos skriadymo poligone ir sužinojęs apie aviacijos karių sporto geras pasekmes, nusiuntė sveikinimo ir padėkos telegramą. Taip pat jis pageidavo, kad žiemą fizinis lavinimasis nenutrūktų, todėl įruošė Fredoj čiuožyklą, kur buvo galima ne tik čiuožti, bet ir ledo ritulį lošti.
Atsimenu, kaip per aviacijos šventes ir pobūvius generolas būdavo gerai nusiteikęs ir linksmas. Jis neprieštaravo jauniems lakūnams dainuoti humoru perpintus kupletus apie aviacijos šeimos narius ir net apie jį patį.
Darbe gen. Gustaitis buvo rimtas, griežtas ir teisingas, todėl visuose skyriuose buvo tvarka ir darna.
Mirus karo aviacijos vyr. gyd. V. Bruzdeilinui, mane paskyrė eiti aviacijos vyr. gydytojo pareigas, nors į tą vietą pretendavo vyr. gydytojai su pulk. ltn. laipsniais. Jaučiau, kad mano darbai aviacijoj buvo įvertinti.
Kai 1940 m. sovietai okupavo Lietuvą, kaip visur, taip ir čia, visi darbai sutriko. Sovietų aviacijos gydytojas kapitonas, atvykęs inventorizuoti aviacijos aero medicinos laboratoriją, buvo labai mandagus ir net paslaugus. Jis mane konfidendaliai perspėjo, kad būsiu išvežtas iš Lietuvos vien dėlto, kad buvau vakarų Europoj studijų reikalu. Turėjau juo tikėti. Pirmiausiai padaviau prašymą paleisti mane iš kariuomenės, motyvuodamas, kad jau baigiau tarnauti už Krašto apsaugos ministerijos stipendiją.
Iš kariuomenės paleidimo įsakymą pasirašė J. Paleckis, tada jau ėjęs prezidento pareigas. Tačiau formalus paleidimas buvo delsiamas. Savo du mažamečius sūnus išsiunčiau į kaimo tėviškę, arti Kudirkos Naumiesčio. Gavau pakvietimą būti Lietuvos Sparnų redaktorium.
Sovietų motyvai buvo, kad jų redaktoriai turi būti įsigiję aukštojo mokslo cenzą. Nuvykau pas gen. Gustaitį pasitarti. Pagalvojęs patarė tas pareigas priimti, nes gal bus galima L.S. redagavimą įvykdyti mums norima linkme. Mano pavaduotoju buvo paskirtas aviacijos lakūnas, rašytojas J. Dovydaitis. Tik vieno numerio raštus tvarkėme. Kai kurių rašeivų straipsnius turėjome galimybę atmesti. Tas, žinoma, nepatiko Lietuvos aero klubo naujiems šeimininkams. Pasikvietė moterį "redaktorę",kuri turėjo L.S. redaguoti jų norima linkme. Mano atsisakymo iš redaktoriaus pareigų nepriėmė. Pagaliau man atėjo mintis prikalbinti teisininką Konjukovą, kad jis sutiktų būti jau tada pakeistų Liaudies Sparnų redaktorium. Kai sutiko, nuvykom pas "redaktorę" ir pareiškėm norą pakeisti redaktorių. Matyt, teisininko profesija ir pavardė patiko, nes sutiko pasikeisti redaktoriais. Tai taip išsivadavau iš "atpirkimo ožio" pareigų.
Kai aviacijos karių mitinguose aviacijos viršininkas, vyr. gydytojas ir aukštesnio rango karininkai buvo apšaukiami "liaudies priešais", nuvykau pasitarti ir pasiteirauti, kodėl nevykdomas prezidento mano iš kariuomenės paleidimo įsakymas. Gen. Gustaitis atsakė, kad tie reikalai jau nėra jo kompetencijoj. Galvojo apie neišvengiamą iš kariuomenės pasitraukimo sprendimą. Kaip žinome, generolo pasitraukimas buvo sekamas ir pasibaigė išvežimu į Maskvą, kur buvo 1941.X.16 nužudytas.
Man gi netikėtai atsirado išsigelbėjimo viltis, kai gyd. Koganas buvo atleistasis Sveikatos ministro pareigų, o jo vieton pakviestas mano kurso kolega dr. V. Girdzijauskas. Nedelsiant nuvykau pas jį ir prašiau tarpininkavimo, kad prezidento Paleckio įsakymas būtų įvykdytas. Už trijų dienų gavau formalų atleidimą iš kariuomenės ir paskyrimą į V.D. universiteto chirurginę kliniką eiti ordinatoriaus pareigas. Greitai buvau išrinktas V.D. u-to moterų ligų klinikos asistentu. Ėjo gandai, kad prof. P. Mažylis, moterų ligų katedros vedėjas, studentavimo metais buvo susidraugavęs su Leninu, todėl jo prestižas pas vietinius komunistus buvo pakilęs. Tuo jis naudodamasis, neleido klinikų darbuotojų nei tardyti, nei į kalėjimus sodinti. Gal dėl to ir aš išlikau neišvežtas iki 1941 metų birželinių vežimų.
Beje, mano vieton aviacijon paskirtas gyd. ltn. A. Janulevičius su šeima buvo išvežtas į Gulago salynus. Atseit, įsakymas buvo įvykdytas, nesigilinant į asmens tapatybę.
Sovietams antrą kartą okupuojant Lietuvą, teko pasitraukti Vokietijon ir pradėti tremtinių gyvenimą be vilties greitai sugrįžti Tėvynėn...


Šaltinis: Technikos Žodis 1993m. Nr.3 Čikaga
El.variantą parengė: Nerijus Korbutas 2009



GRĮŽTI Į PAGRINDINĮ A.GUSTAIČIO PUSLAPĮ

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis