Antaną Gustaitį prisimena...


Inž. Vincas Žemaitis


Miškų inžinierius V. Žemaitis (1897-1983) lankė Marijampolės gimnaziją ir ją baigė 1916 m, evakuotą į Jaroslavį, šiaurės Rusijoje.
1968 m. kovo 23 d. dienraštyje Naujienos gen. inž A. Gustaičio 70-jo gimtadienio sukakties proga V. Žemaitis rašė:


"Man teko su Antanu Gustaičiu būti bendraklasiais nuo pirmos klasės Marijampolės gimnazijoje, bet arčiau ir geriau jį pažinti buvo proga, lankant penktąją klasę, apsigyvenus pas tuos pat šeimininkus - Pucėtus, Degučių kaime (prie Marijampolės). Tais 1913-1914 m. be manęs dar čia gyveno moksleiviai Kazys Montvila, Vincas Cėpla, Antanas Vosylius, Julius Plaušinaitis.
A. Gustaitis gyveno atskirame namelyje - kieme, kur anksčiau gyveno ir jo vyresnysis brolis Juozas, baigęs gimnaziją 1911 m.
A. Gustaitis nemėgo kitų lankyti, dėl to mes jį dažniau aplankydavome. Jis buvo gabiausias klasėje mokinys, ypač matematikoje. Mums į jį kreipiantis, jis visuomet mielai padėdavo - išaiškindavo. Jo gyvenamas kambarys buvo didelis, be to, jis turėjo daugiau laisvo laiko. Išskyrus užduotus rašto darbus, neteko matyti, kad jis kada nors nuoštų namie pamokas. Buvo piramaeilis šachmatininkas, mėgo skambinti mandolina ir skaityti knygas, parsineštas iš gimnazijos bibliotekos ar gautas iš šalies.
Būdamas nuostabios atminties, sau tinkamų partnerių lošti šachmatais gimnazijoje neturėjo. Mes tarp savęs atrodėme neblogi šachmatininkai, bet Antanui pavieniui lošti su mumis nebuvo prasmės. Mes sėsdavome du, trys... prieš jį. Jis duodavo laiko - keliolika minučių - gerai apgalvoti ėjimus, o pats, atokiai atsisėdęs, skambino mandolina ir skaitė knygą. Kai mes pranešdavome padarytą ėjimą, jis kartais priėjęs dirsteldavo į šachmatų lentą ir, padaręs ėjimą, vėl sau nueidavo skaityti paliktą knygą. Bet dažniausiai, nė iš vietos nepakilęs, liepdavo perkelti jo nusakyton vieton šachmatų figūrą. Ir taip lošiant, mes jo neaplošdavome. Labai džiaugėmės, jei kartais pavykdavo, greičiau jam neapsižiūrėjus, lygiomis sulošti. Kadangi jis lošdavo dažnai į šachmatų lentelę nepažiūrėjęs, mes kartais mėgindavome vieną kitą mums pavojingą figūrą nuimti ar geresnėn vieton pastatyti. Antanas tai pastebėdavo ir liepdavo tuoj atstatyti. Matomai, visa šachmatų lentelė visą laiką buvo jo atmintyje.
Jis sekė rusų žurnaluose pasaulinius šachmatininkų lošimus, spręsdavo uždavinius, rebusus ir korespondencijos būdu lošdavo su įvairiais žurnaluose pasiskelbusiais šachmatininkais, matyti, ir iš pinigų, nes kartą mums minėjo, kad išlošęs iš kokio tai kaukaziečio 50 rublių. Tai buvo tais laikais dideli pinigai. Atrodo, Antanas turėjo drąsos ir pasitikėjimo savimi.
Visose klasėse, pagal savo gabumus, galėjo būti pirmaujantis mokinys, bet matyti jį tas nedomino: tik iš matematikos dalykų ir rusų kalbos pas jį buvo aukščiausi laipsniai. Iš kitų dalykų turėjo ir silpnesnių. Kartą matematikos mokytojas Dombrovskis užkpykęs, kad Antanas neatsineša klasėn rankvedžio, jo adresu klasėje viešai pastebėjo, girdi, jis iš savo patyrimo gali tvirtinti, kad iš tų gabiųjų mokinių vėliau gyvenime nieko gero neišeiną: jie per daug savimi pasitikėdami atpranta atidžiai, kruopščiai dirbti ir palieka tinginiais -nevykėliais...
Apie Antaną Gustaitį mokytojo Dombrovskio prognozė visai nepasitvirtino. Vėliau gyvenime jis pasižymėjo ne tik kaip genialus lėktuvų (ANBO) konstruktorius, bet visus darbe ir pareigose stebino savo darbštumu, kruopštumu, pastabumu ir metodiškumu.
Prisimenu Antaną visuomet draugišką, paslaugų, mandagų, geros nuotaikos su šypsena veide, taip pat vaišingą. Jis mėgo mus pavaišinti savo tėviškės obuoliais. Dėl to mokiniai turėjo šią nuomonę: norint turėti ir išlaikyti gerą atmintį, reikia valgyti iš mažens daug obuolių, nes jie turi geležies - fosforo, kas gerai veikia į smegenis. Dėl to, girdi netik Antanas, bet ir jo vyresnysis brolis Juozas yra geri matematikai.
Gimnazijoj Antanas buvo pramintas matematine bomba - "matematičeskaja bomba".
Ne veltui ir jo tėviškė turėjo Obelinės vardą. Kaime buvo, rodos, du gyventojai ir abu Gustaičiai.
Obelinės kaimas buvo Varnabudės miškyno viduryje. Tarnybos reikalais ne kartą teko jį pervažiuoti ir stebėti didelį jo tėviškėje vaisių sodą. O į tos tėviškės laukus, girdėjau, Antanas savo lėktuvu ANBO buvo nusileidęs."


Šaltinis: Technikos Žodis 1993m. Nr.3 Čikaga
El.variantą parengė: Nerijus Korbutas 2009



GRĮŽTI Į PAGRINDINĮ A.GUSTAIČIO PUSLAPĮ

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis