Lietuvos karo aviacijos jubiliejus


Besibaigiant Pirmajam pasauliniam karui ir vokiečiams traukiantis iš Lietuvos, prasidėjo Lietuvos kariuomenės užuomazga. Šalia kitų ginklų rūšių pirmuosius kūrimosi žingsnius daro ir karo aviacija. Pirmojo pasaulinio karo metais kartu su rusų lakūnais kovėsi ir lietuviai, tarnavę carinėje kariuomenėje. Pulkininkas J, Kraucevičius, prasidėjus karui, vadovavo eskadrilei, po to buvo šiaurės fronto aviacijos inspektoriumi. Eskadrilei vadovavo ir lietuvis štabo kapitonas A. Kaputauskas. Įvairių tipų lėktuvais skraidė K, Pugalevičius - pirmosios aviacijos mokyklos įsteigėjas Lietuvoje, P. Hiksa - lakūnas, baigęs Anglijos karališkųjų oro pajėgų aviacijos mokyklą, J. Pranckevičius, skraidęs lėktuvu "Ilja Muromecas", ir kiti lietuviai lakūnai bei žvalgai.
Tačiau nei 1918 metų pabaigoje, nei 1919 metų pradžioje Lietuvos kariuomenėje nebuvo nė vieno žmogaus, nuodugniai pažįstančio aviaciją. 1919 m. sausio 30 d, Lietuvos kariuomenėje pradėta formuoti inžinerijos kuopa, kurios vadu skiriamas karininkas P. Nurkas, o aviacijos būrio vadu - karininkas K. Pugalevičius. Tuo metu jau plačiai buvo svarstomas karo aviacijos mokyklos steigimo klausimas, ir savanorių, norinčių įstoti į inžinerijos kuopa kandidatais aviacijos mokyklon, nestigo. Iki vasario 1 d. į aviacijos būrį įstojo šie savanoriai: J. Zauka, A. Kundrotas, J. Pranckevičius, M. Krauzė, 3. Stanaitis, V. Rauba, J. Kumpis, P. Žukauskas ir A. Knapkis. Nuo kovo 1 d. inžinerijos kuopa pavadinta batalionu, o visi jos būriai - kuopomis. Aviacijos kuopos vadu skiriamas karininkas Petronis, tarnavęs carinėje armijoje jūrų inžinieriumi. Nuo kovo 12 d, aviacijos kuopa išskiriama iš inžinerijos bataliono sąstato ir pavadinama aviacijos dalimi. Išleidžiamas ir pirmasis įsakymas aviacijos daliai. Nuo šio laiko aviacija pradeda savarankišką gyvenimą. Ši diena ir laikoma Lietuvos karo aviacijos įsteigimo diena. 1919 m. balandžio 12 d. įsteigiama Karo aviacijos mokykla. Vėliau, 1920 m, rugsėjo 22 d., aviacijos dalis pavadinama Oro laivynu ir tik birželio 29 d. suteikiamas tikrasis vardas - aviacija. Aviacijos dalies vadu skiriamas karininkas Petronis, o aviacijos mokyklos viršininku - karininkas K. Pugalevičius.
Taigi šiemet - 70 metų Lietuvos karo aviacijai.

Kuriantis Lietuvos aviacijai, nebuvo nė vieno lėktuvo, todėl jų įsigijimu pradėta rūpintis dar vasario pradžioje. Tačiau pats pirmasis lėktuvas, kurį Lietuvos karo aviacija įsigijo, buvo vasario 5 d. paimtas iš Tarybų Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvas Sopwith 1½ "Strutter", kuris, pritrūkęs benzino, nusileido Jiezno apylinkėse ir lakūnų buvo paliktas. Lėktuvas išardytas ir atgabentas į Kauną. Tačiau jam suremontuoti nebuvo nei žmonių, kurie tai galėtų padaryti, nei medžiagų. Lėktuvas buvo suremontuotas tik 1922 metais.
1919 metų vasaryje vokiečiai Lietuvos kariuomenei perdavė Kauno didįjį angarą ir visus prie jo buvusius barakus, kuriuose, laikui bėgant, įsikūrė visos besikuriančios aviacijos dalys. Vasario 27 d. buvo atgabenti Vokietijoje pirkti aštuoni nauji žvalgybos lėktuvai LVG C-VI. Už kiekvieną jų užmokėta po 35000 auksinių, šiems lėktuvams aptarnauti ir jais skraidyti pasamdyti demobilizuoti iš vokiečių Flieger-Abt. Nr. 425 būrio penki lakūnai, vienas žvalgas ir penki mechanikai, kadangi savų lakūnų dar neturėta. Kovo 3 d. atliekamas pirmas skridimas į frontą, o kovo 8-ąją atliekamas skridimas, kurio tikslas - nufotografuoti Kaišiadorių ir Vilniaus geležinkelio stotis, Vilniaus miestą bei išmėtyti proklamacijas. Šiuo lėktuvu skrido lakūnas F. Šulcas ir žvalgas K. Fugalevičius. Birželyje nuperkami dar keli lėktuvai: Alb. B-II, Rumpler C-I, Halb. CL-IV ir du LVG C-I. Lėktuvai, pilotuojami samdytų vokiečių lakūnų, aktyviai dalyvauja kovose su Raudonosios Armijos daliniais prie Ukmergės, Panevėžio, Daugpilio.

Nuo liepos pradžios aviacijos mokykloje pradedami rengti mokiniai. Jie suskirstomi į tris grupes. Grupėms vadovauja instruktoriai: H. Roteris, F. Šulcas ir E. Kulikovskis. Šiose grupėse buvo po 20 mokinių lakūnų.
Kadangi savanorių buvo daugiau negu galėjo parengti mokykla, likusieji mokiniai suskirstomi į tris mokinių-žvalgų grupes. Tačiau dėl daugelio priežasčių savarankiškiems skridimams paruošti tik keturi mokiniai: J. Kumpis, L. Sliužinskas, V. Rauba ir A. Stašaitis. Iš viso pirmąją. Karo aviacijos mokyklos laidą baigė 34 žmonės:

1. A. Babilius
2. H. Bezumavičius
3. K. Brazdžionis
4. P. Braždžiūnas
5. J. Dobkevičius
6. V. Elisonas
7. V. Pirontas
8. K. Graužinis
9. A. Gustaitis
10. V. Jablonskis
11. K. Kanauka
12. J. Kumpis
13. V. Lisauskas
14. L. Peseckas
15. J. Pranckevičius
16. V. Rauba
17. V. Ruseckas
18. S. Sabas
19. T. Sereika
20. B. Sidaravičius
21. L. Sliužinskas
22. S. Stanaitis
23. A. Stašaitis
24. J. Šabanavičius
25. T. Šakmanas
26. J. Valkauskas
27. V. Šenbergas
28. R. Šidlauskas
29. V. Švitris
30. S. Tumas
31. M. Vaicekauskas
32. L. Virbickas
33. A. Vasnevskis
34. J. Zauka

Spalio 16 d. netoli Obelių, sugedus motorui, nusileido, skridęs iš Tarybų Rusijos į Vokietiją, vokiečių keleivinis lėktuvas Junkers F-13 "Annelise" su trimis keleiviais. Kadangi nei lėktuvas, nei keleiviai neturėjo leidimo skristi per Lietuvos teritoriją, lakūnai ir keleiviai buvo areštuoti ir atgabenti į Kauną, Spalio 28 d. lakūnas H. Roteris, tarnavęs Lietuvos aviacijoje, su lėktuvu LVG C-VI, pasiėmęs lėktuvo F-13 keleivius, sugebėjo pabėgti į Vokietiją. Paimtas į nelaisvę, lėktuvas F-13 "Annelise" tais laikais buvo didelis netikėtumas (tuo metu buvo pagaminti tik 3 tokie lėktuvai), nes jo konstrukciją vokiečiai norėjo išlaikyti paslaptyje. Už tą vieną lėktuvą mainais siūlė visą eskadrile naikintuvų Fokker D-VII.
Spalio 28 d. žuvo pirmasis Lietuvos karo aviacijos lakūnas - samdytas vokietis Fricas Šulcas, įstojęs į mūsų aviaciją 1919 m. vasario 24 d.
Nuo 1920 m. sausio 15 d. suformuojamas mokomasis būrys ir jo vadu skiriamas vyr. leitenantas P. Hiksa. Nuo balandžio 1 d. mokomasis būrys pavadinamas 1-ąja oro eskadrile. Rugsėjo 1 d. suformuojama mokomoji eskadrilė, jos vadu skiriamas karininkas J. Senatorskis, o instruktoriumi - vyr. leitenantas O. Rahnas. Nuo rugsėjo 22 d. vyr. instruktoriumi skiriamas vyr. leitenantas P. Hiksa, o 1-osios oro eskadrilės vadu - leitenantas J. Dobkevičius. Gruodžio mėnesį ltn. J. Dobkevičius pirmasis mūsų aviacijoje atliko mirties kilpą.

Aviacijos dalių techninis aprūpinimas žymiai pagerėjo, kai lapkričio 23 d. buvo paimtas didelis karo grobis iš bermontininkų Radviliškyje ir Šiauliuose. Iš paimtų lėktuvų daugelis skraidyti netiko, nes reikalavo didesnio ar mažesnio remonto. Vėliau pavyko suremontuoti ir surinkti keliasdešimt lėktuvų: Alb, B-II, C-I, C-III, C-XV, D-III, J-II, Fokker D-VII, LVG C-V, DFW C-V, Halb, CL-IV ir C-V, Rumpler C, Friendrichshaffen G-IVA ir LVG C-VI.

1920 m. kovo 3 d. prie Kauno buvo apšaudytas ir priverstas nusileisti skridęs be leidimo iš Maskvos į Karaliaučių vokiečių dvimotoris karinis lėktuvas Friendrichshaffen G-IVA su dviem lakūnais ir dviem keleiviais. Nusileisdamas už VII forto jis apsivertė, bet vėliau buvo suremontuotas ir naudojamas mūsų aviacijoje.
1920 m. gegužės 12 d. žuvo karo lakūnas leitenantas V. Rauba. Tai pirmoji auka iš Karo aviacijos mokyklos mokinių lietuvių tarpo.
1920 m. birželio 12 d. Lietuvos aviacijoje pradeda tarnauti prityręs karo lakūnas generolas leitenantas J. Kraucevičius. Liepos 18 d. jis skiriamas aviacijos dalies vadu.
Liepos mėn. prasideda karas su lenkais. Mūsų aviacija jau savomis jėgomis dalyvauja koviniuose skridimuose. Pirmąjį skridimą į lenkų frontą liepos 9 d. atliko generolas J. Kraucevičius su žvalgu leitenantu J. Pranckevičiumi. Jie lėktuvu LVG C-VI Žvalgė maršrutu Kaunas- Varėna-Vilnius-Lyda-Vileika-Bezdonys-Kaunas. Vėliau beveik kasdien buvo bombarduojamas priešas ir žvalgomos jo pajėgos.
Spalio 4 d. bombarduojant lenkų užimtą Varėnos geležinkelio stotį pašaunamas aviacijos mokyklos auklėtinis leitenantas J. Kumpis, kuris po žešių dienų nelaisvėje miršta. Jo kūną lenkai grąžina. Su J. Kumpiu skridęs žvalgu J. Pranckevičius patenka į nelaisvę, iš kurios, paleistas 1921 m. balandžio 12 d. grįžta į Lietuvą su pašlijusia sveikata ir 1926 m. kovo 25 d. miršta nuo džiovos.
1920 metais į lenkų frontą mūsų karo aviacija atliko 93, o iš viso - 175 kovinius skridimus.
Pasibaigus karui su lenkais, aviacija pradeda gyventi normaliomis sąlygomis. Kadangi dauguma karininkų, baigusių Karo aviacijos mokyklą, dar turėjo papildyti savo teorines žinias, prie mokomosios ekadrilės kovo Pradžioje eskadrilės lakūnams ir žvalgams organizuoti specialūs kursai, kurių tikslas buvo per metus parengti aviatoriais iš kitų kariuomenės dalių atsiųstus karininkus. Šie kursai veikė iki 1926 metų.
Atsiradus daugiau lakūnų ir žvalgų, taip pat padidėjus lėktuvų skaičiui, kovo 1 d. suformuojama 2-oji oro eskadrilė, kurios vadu skiriamas leitenantas V. Šenbergas. Lakūnams ir žvalgams, atlikusiems nustatytą lauko užduočių skaičių ir įgijusiems pakankamai teorijos žinių bei praktikos, suteikiami "Karo lakūno" ir "Oro žvalgo" vardai. Pirmiesiems Lietuvos karo aviacijoje "Karo lakūnų" vardai suteikti ltn. A. Stašaičiui, V.Šenbergui ir J. Dobkevičiui, o "Oro žvalgų" - ltn. J, Pranckevičiui. kpt. S. Jakščiui, ltn. J. Šabanavičiui ir ltn. R. Šidlauskui.
Balandžio mėn. galutinai nustatytas ženklas lėktuvams žymėti. Pirmasis ženklas - trispalvis rombas su Vytimi viduryje - 1920 metų rudenį pakeistas tamsiai raudonu skydu baltame fone su Vyties kryžiumi viduryje. Paaiškėjus, kad šis ženklas yra nepraktiškas, Šis pakeičiamas baltu Vyties kryžiumi, apvestu juoda linija; su nedideliu pakeitimu jis išsilaikė iki 1940 m. vidurio.
Birželio 29 d. surengiama pirmoji aviacijos šventė, kurioje skraidė 22 lėktuvai, o žemėje buvo išrikiuoti 36 lėktuvai.
Rugsėjo mėn. Anglijoje Amerikos lietuviai iš surinktų aukų nuperka ir perduoda mūsų aviacijai du naikintuvus Martinsyde F-4, kurie, pavadinti "Amerikietis'' ir "Amerikietė", naudojami treniruočių skraidymams.
Tą patį mėnesį visa karo aviacija pirmą kartą, dalyvauja kariuomenės manevruose Šėtos - Ukmergės rajone.
1918 - 1921 metais kūrėsi ir aviacijos dirbtuvės. Aviacijos kūrimosi pradžioje nebuvo nei lakūnų lietuvių, nusimanančių skraidymų srityje, nei jau susikūrusiose dirbtuvėse nebuvo nė vieno aviacijos inžinieriaus, galinčio vadovauti dirbtuvėms ir jas toliau plėsti.
1921 metais pradėjus dirbtuvėse dirbti inž. Bliumentaliui, dirbtuvės greitu Laiku buvo išplėstos, aprūpintos naujais įrengimais.
Įkuriami keturi skyriai ir kalvė. Gerų specialistų, kvalifikuotų darbininkų nebuvo. Iš tarnavusių dirbtuvėse kareivių tarpo buvo atrinkta keletas gabiausių ir jie vietoje buvo apmokomi. Dirbtuvėse tuo laikotarpiu buvo surenkami lėktuvai iš atsarginių dalių, kadangi dar stokota. įvairių mechaninių įrengimų ir staklių. 1922 - 1928 metais dirbtuvės žymiai išsiplečia ir sutvirtėja jų techninė įranga, o nuo 1929 metų jau serijomis pradedami gaminti savos konstrukcijos lėktuvai.
1922 m. gegužės mėn. buvo sudarytos dvi aukštojo pilotažo grupės, kurioms vadovavo instruktorius Pavlovas. Liepos 4 d. šiuos kursus baigė lakūnai J. Dobkevičius, V. Šenbergas, A. Stašaitis, A. Gustaitis, E. Kraucevičius ir L. Peseckas.
1923 m. vasario mėn. vyr. ltn. A. Gustaitis skiriamas mokomosios eskadrilės vadu. Balandžio mėn. suformuojama 3-ioji eskadrilė ir jos vadu skiriamas vyr. ltn. A Stašaitis. Lapkričio mėn. J. Dobkevičiui išvykus mokytis į Paryžių, I-osios eskadrilės vadu skiriamas vyr. ltn. E. Kraucevičius.
1925 m. rugpjūčio 1 d. suformuojama 4-oji oro eskadrilė, kurios va¬du skiriamas vyr. ltn. L. Peseckas.
1926 m. galutinai buvo išspręstas aerodromo klausimas. Iki tol žemė, kurioje buvo aerodromas, priklausė Kauno turtuoliui Vailokaičiui. Ta žemė iš jo buvo nupirkta ir, nupirkus dar dalį Žagariškiiį kaimo, aerodro¬mas buvo išplėstas ir sutvarkytas.
Rugsėjo mėn. kpt. A Gustaičiui išvykus mokytis į Paryžių, mokomosios eskadrilės vadu skiriamas vyr. ltn. V. Čemarka.
1927 m. vasario mėn. Karo aviacijos viršininku skiriamas Generalinio štabo pulkininkas-leitenantas Pundzevičius. Kovo mėn. 1-os eskadrilės vadu skiriamas kpt. Narakas, o metų pabaigoje, jam išvykus mokytis į Čekoslovakijos Generalinio štabo akademiją., eskadrilę perėmė kpt. A. Mačiuika. Gegužės mėn. mokomosios eskadrilės vadu skiriamas kpt. V. Reimontas.
1928 m. sausio mėn. 26 d. Lietuvos karo aviacijoje atliekamas pirmasis šuolis su parašiutu. Jį iš 600 m aukščio atliko oro žvalgas kpt.
V. Morkus. Pirmasis lakūnas, kuris išsigelbėjo parašiutu Lietuvoje, - lakūnas kpt. J. Garolis. Jis 1929 m. birželio 20 d. išsigelbėjo iššokdamas iš į suktuką patekusio lėktuvo.
1931 m. liepos 1 d. įsteigiamas aerodromas Zokniuose prie Šiaulių Jo vadu skiriamas mjr. L. Peseckas,
1932 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos karo aviacijoje įsteigiamas garbės ženklas "Plieno sparnai", kurio projektą paruošė karo lakūnas J. Mikėnas. 1932 m. spalio 1 d. įsteigiamos 5-oji ir 6-oji eskadrilės, kurių vadais skinami mjr. J. Pyragius ir mjr. L. Peseckas.
1934 m. liepos 19 d. Lietuvos karo aviacijos viršininku skiriamas pulkininkas inžinierius A. Gustaitis.
1936 m. vasario 15 d. Lietuvos karo aviacija pertvarkoma į grupes: I-os grupės vadu skiriamas plk. ltn. L. Peseckas, II-os - plk. ltn. A. Mačiuika, III-os - mjr. J. Liorentas, IV-os - plk. ltn. C. Januškevičius, o Aviacijos Mokyklos viršininku - plk. ltn, V. Reimontas.
1938m. balandžio 4 d. įkuriamos 7-oji ir 8-oji eskadrilės, kurių vadais skiriami mjr. J. Vaičius ir kpt. P. Lapienis.
1939 m. rugsėjo 5 d. konstruktorius A. Gustaitis išbando savo konstrukcijos lėktuvą ANBO-VIII.
1939 m. lapkričio 1 d. Liietuvos karo aviacijos septynios eskadrilės skrenda į išvaduotą Vilnių.
Karo aviacijai tobulėjant, stiprėjant ir kuriantis, atsirado lakūnų, kurie pradėjo galvoti apie lietuviškus sparnus. 1921 metais lėktuvus pra¬dėjo konstruoti karo lakūnas J. Dobkevičius. Jo sukonstruoti ir pastatyti lėktuvai Dobi-I, II, III serijomis nebuvo gaminami, nes konstruktorius, galutinai jų neišbandęs, 1926 m. birželio 8 d., bandydamas Dobi-III, žuvo.
Kartu su J. Dobkevičiumi pradeda konstruoti lėktuvus inž. A. Gustaitis. Jo kūrybinis kelias prasidėjo 1925 m. liepos 14 d., kai paties konstruktoriaus valdomas ANBO-I pirmą kartą pakilo į orą. Nenuilstamo konstruktoriaus darbo ir energijos dėka gimsta lėktuvai ANBO II, III, IV, V, VI, VII, VIII, 41, 51. Kai kurie iš jų statomi didelėmis serijomis. Tačiau kol nebuvo tobulos mūsų dirbtuvės, kol neturėjome savų naikintuvų ir žvalgybinių lėktuvų, jie buvo perkami užsienyje. Be anksčau Vokietijoje pirktų lėktuvų, 1923 m. gegužį Italijoje perkami Ansaldo SVA-10 tipo žvalgybiniai lėktuvai (10 vnt), kuriais apginkluojama 2-oji oro eskadrilė. 1925 m. birželyje gaunami Čekijoje pirkti Letov Š-20 tipo naikintuvai (10 vnt,), kuriais perginkluojama 1-oji oro eskadrilė. 1928 metais Italijoje perkami tolimos žvalgybos lėktuvai Ansaldo A-120 (20 vnt.) ir Fiat CR-20 tipo naikintuvai (15 vnt.). 1937 metais Prancūzijoje nuperkama 15 naikintuvų Dewoitine D-501, o 1939 metais Anglijoje - 14 naikintuvų Gloster Gladiator. Be to, 1939-aisiais įsigijami du DH-89M Dragon Rapide lėktuvai, transatlantinio lietuvių lakūno Felikso Vaitkaus lėktuvas Lockheed Vega "Lituanika II", lėktuvai Avro 626 (3 vnt.). Tais pačiais metais Vokietijoje perkami šeši Biucker 133 Jungmeister tipo treniruočių lėktuvai.

Augant ir stiprėjant Lietuvos sparnams, mezgasi draugyste su kitų šalių lakūnais. Mūsų lakūnai ne tik priima svečius iš užsienio, bet ir patys lankosi svetur. 1930 m. rugpjūčio 18-23 d. lėktuvų Ansaldo A-120 grandis lankosi Maskvoje, 970 km nuotolį įveikdama be nutūpimų.
1931 m. tais pačiais lėktuvais su draugišku vizitu apsilankoma Rygoje, 1933 m. plk. ltn. inž. A. Gustaitis ir majoras J. Jablonskis su ANBO-IV (borto Nr. 57) aplanko Latviją, Estiją, Suomiją. 1935 m. birželio 25 d. ryta iš Kauno aerodromo startuoja trijų standartinių serijinių ANBO-IV lėktuvų grandis (borto Nr. 61, 62, 63) į kelionę aplink Europą. Skrenda šešiese: pilotai A. Gustatis, K. Liorentas, J. Mikėnas, žvalgai-navigatoriai J. Namikas, R. Marcinkus ir mechanikas A. Rinkevičius.
Skridimo maršrutas: Kaunas-Stokholmas-Kopenhaga-Amsterdamas-Briuselis-Londonas-Paryžius-Marselis-Roma-Udinė-Viena-Praha-Budapeštas-Bukareštas-Kijevas-Maskva-Velikije Luki-Kaunas. Skridimo tikslas - išbandyti lėktuvus, įgyti patirties skrendant tolimais ir sudėtingais maršrutais, užmegzti ryšius su kitų valstybių lakūnais. Po ANBO sparnais praslysta Baltijos, Šiaurės ir Viduržemio jūros. Alpės, Karpatai, Besarabijos miškai, Dnepras ir Ukrainos lygumos. Ši kelionė mūsų lakūnams suteikė ne tik emocinių pergyvenimų, bet kėlė ir sudėtingus pilotavimo bei navigacinius reikalavimus. Kadangi lėktuvai neturėjo radijo ryšio, kelionės sėkmę lėmė išankstinis visų įgulų aeronavigacinis pasiruošimas. Liepos 19 d. lėktuvai, apskridę, Europą, sėkmingai nusileido Kaune. Per 40 skridimo valandų nuskrista daugiau kaip 10000 km. Nagrinėjant skridimo rezultatus, nustatyta, kad visos kelionės atkarpos įveiktos tiksliai pagal nustatytą grafiką. Jokių žymesnių lėktuvų ir variklių gedimų nebuvo, o pilotai ir navigatoriai pademonstravo didžiulį lėktuvų valdymo meistriškumą. Skridimas susilaukė nepaprastai palankių atsiliepimų Europos šalių aviacinėje spaudoje. Ši turininga kelionė - tai pirmasis tolimas grupinis lietuvių lakūnų skridimas.
Taip augo ir plėtėsi Lietuvos karo aviacija. Palyginus lėktuvus ANBO-I ir ANBO-41, matyti, koks didžiulis žingsnis žengtas į priekį.
Tačiau aviacijos kūrimosi darbas, be lėšų, reikalauja ir žmonių aukų. Buvo avarijų: A Stašaitis su Alb. C-III kylant neteko greičio; J. Dobkevičius su Halb. C-IV nuslydo ant sparno, o su Dobi-I tūpdamas kliudė vežimą; L. Peseckas su Halb. C-IV ir J. Mikėnas su Halb. C-V susidūrė ore; A. Gustaitis, V. Reimontas, S. Tumas, V. Čemarka, V. Mačiokas ir G. Heidrikis lėktuvu Friendrichshaffen G-IVA įėjo į suktuką ir sudužo; A. Mačiuikai su žvalgu A Vedeika kylant sustojo lėktuvo Ansaldo SVA-10 variklis; J. Nastarui su keleive kylant sprogo LVG C-VI variklis; E. Mačkus su M. Leončiku lėktuvu LVG C-VI įėjo į suktuką ir sudužo; L. Peseckui su K. Šimkumi ore užsidegė Sopwith 1½ "Strutter" variklis ir t.t. Šios avarijos baigėsi palyginti sėkmingai - jose lakūnai nežuvo, bet pasekmės buvo liūdnos.

Buvo ir katastrofų. Tai liudija savotiški kryžiai iš propelerių įvairiose Lietuvos kapinėse. Tačiau bene tragiškiausias skridimas, nuskambėjęs per visą pasaulį, - "Lituanikos" žuvimas.
1933 m. liepos 15 d. 6 val. 24 min. lietuviai lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas lėktuvu Bellanca CH-300 Pacemaker "Lituanika" po nepaprastai sunkaus pakilimo iš Niujorko Beneto aerodromo pasuko į tamsią, viršum rūstaus ir pilko Atlanto vandenyno sustingusią erdvę, kad be nusileidimo nuskristų į Kauną. Po beveik 37 val. trukusio skridimo, įveikę, patį sunkiausią kelią viršum Atlanto, kai iki tikslo liko skristi tik pusketvirtos valandos, naktį iš liepos 16-osios į 17-ąją, apie pusę pirmos, lakūnai žuvo pačiame Europos centre, Soldino miške, 120 km nuo Berlyno. Savo gyvybe Darius ir Girėnas sumokėjo už Atlanto nuga galėjimą . Jų vardai amžinai įrašyti į aviacijos istoriją.
1919 - 1940 metų laikotarpiu žuvo 36 karo lakūnai ir žvalgai.

Jei pažvelgsime į patį aviacijos augimą, tai nuo 1919 metų karo aviacija išaugo taip, kad, be mokomosios eskadrilės, 1940 metais ją sudarė trys naikintuvų, keturios žvalgybos ir viena lengvųjų bombonešių, eskadrilės - iš viso apie 120 lėktuvų.
1940 m. gruodžio mėn. įkuriama Raudonosios Armijos 29 korpuso Tautinė eskadrilė, kuriai vadovauja majoras J. Kovas. Dalis lakūnų tęsia tarnybą. Vokiečiams užpuolus Tarybų Sąjungą, dauguma Tautinės eskadrilės lėktuvų dar aerodromuose buvo subombarduoti pirmąją karo dieną. Likusieji sveiki lėktuvai turėjo būti nuskraidinti į Baltarusiją, į kur automobiliais nuvyko techninis personalas. Bekildamas perskridimui lėktuvu Gloster Gladiator katastrofą patyrė vyresnysis leitenentas A. Morkus. Virš Baltarusijos miškų tarybinės zenitinės altilerijos buvo numuštas majoro J. Kovo su žvalgu lėktuvas. Kitų lėktuvų likimas neaiškus. Tuo ir baigėsi Lietuvos karo aviacijos egzistavimas.

S. LUKŠYS, J. MONKEVIČIUS

Šaltinis: Lietuvos Oreivis nr.4 1989m.
El. publikavimui parengė Paulius Vidugiris









Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis