Jankauskas Juozas



Karo lakūnas.
Gen. št.pulkininkas leitenantas.

1900-1967


1900 03 04 Jaupėnų k., Rietavo vls., Telšių aps. gimė Jankauskas Juozas.

1912 – 1914 mokėsi Palangos g-joje, vėliau baigė šios g-jos, evakuotos į Bobruiską, 6 klases.

1918 grįžo į Lietuvą ir įstojo į Kauno kunigų seminariją, tačiau po metų išstojo.

1919 06 20 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Vilniaus atskirojo bataliono mokomąją kuopą, kandidatu įrašytas į Karo mokyklą.

1919 12 01 paskirtas Kauno karo komendantūros raštininku.

1920 11 15 įstojo į Karo mokyklą.

1921 12 18 ją baigus (IV laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis ir paskirtas 7 pėst. pulko mokomosios kuopos jaun. karininku.

1922 09 25 – Karo mokyklos būrio vadu.

1923 01 09-22 dalyvavo sukilime vaduojant Klaipėdą.

1923 07 16 – 08 04 laikinai ėjo Karo mokyklos adjutanto pareigas.

1925 01 08 pakeltas į vyr. leitenantus.

1925 07 15 baigė Aukštųjų karininkų kursų Bendrąjį skyrių (V laida).

1925 08 28 komandiruotas į Karo aviaciją, 09 21 paskirtas Karo aviacijos kursų klausytoju.

1926 06 12 baigė Karo aviacijos kursus.

1926 08 07 lėktuvu Alb.B.II. pirmą kartą savarankiškai pakilo į orą.

1928 02 16 pakeltas į kapitonus.

1928 03 07 baigė Aukštojo pilotažo m-lą.

1928 08 15 suteiktas karo lakūno vardas.

1931 04 01 paskirtas mokomosios eskadrilės instruktoriumi, kartu ėjo puskarininkių lakūnų klasės vedėjo pareigas.

Iki 1934 0711 Aviacijos m-loje dėstė topografiją ir skraidymo praktiką.

1934 10 15 paskirtas 4 eskadrilės vadu.

1934 11 23 pakeltas į majorus.

1935 05 21 komandiruotas mokytis į Čekoslovakijos generalinio štabo akademiją Prahoje,

1937 08 28 kurią baigus suteiktos gen. št. karininko teisės ir paskirtas Lietuvos kariuomenės štabo III (operacijų) skyriaus Mobilizacijos dalies karininku.

1937 11 23 pakeltas į gen. št.plk. leitenantus.

1938 01 01 – 1940 06 01 Karo mokykloje dėstė karo istoriją ir aviaciją.

1938 06 25 paskirtas Kariuomenės štabo I (kanceliarija) skyriaus Operacijų dalies vedėju.

1939 07 06 – III skyriaus Mobilizacijos dalies vedėju.

1940 06 30 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą paskirtas Karo aviacijos štabo v-ku, 07 12 – ir Lietuvos aeroklubo tvarkytoju.

1940 10 24 Sovietams likviduojant Lietuvos kariuomenę paskirtas Karo aviacijos likvidacinės komisijos nariu.

1940 12 31 iš Lietuvos kariuomenės ir iš Lietuvos aeroklubo tvarkytojo pareigų atleistas. Kurį laiką dirbo Kauno m. savivaldybėje planuotoju, vėliau - VDU karinio parengimo lektoriumi.

1941 06 23-28 kilus Vokietijos – SSRS karui dalyvavo Tautos sukilime prieš sovietus, vadovavo sukilėlių būriui.

1941 06 28 vokiečiams nuginklavus sukilėlius kurį laiką dirbo Kauno m. priešlėktuvinės gynybos štabo v-ku, vėliau LAF Organizacinio ir politinio skyriaus v-ku.

1941 09 15 kartu su kitais 28 LAF vadovybės nariais pasirašė LAF memorandumą Hitleriui.

1941 09 22 vokiečiams uždraudus LAF paskirtas Kauno spirito gamyklos direktoriumi.

1941 10 24 grįžo į karinę tarnybą, paskirtas LSD Kauno apyg. vado padėjėju, štabo v-ku.

1942 06 iš šių pareigų pasitraukė. Dalyvavo prof. Ambrazevičiaus-Brazaičio sudarytos Tautos tarybos veikloje. Paskirtas LF pogrindinės karinės organizacijos „Kęstutis“ štabo v-ku.

1944 03 27 – 05 15 tarnavo gen. P. Plechavičiaus VR štabo III skyriuje.

1944 05 15 vokiečiams uždraudus VR dalyvavo antinacinėje ir anti-sovietinėje rezistencinėje veikloje, slapstėsi Kaune.

1944 06 06 – Seredžiaus klebonijoje, vėliau V. Jonaičio dvare. Čia kaupė ginklus „Kęstučio“ karinei organizacijai ir rengėjos narius ginkluotam pasipriešinimui okupantams.

1944 08 01 pasitraukė į savo tėviškę Jaupėnuose.

1944 08 Rietavo klebonijoje surengė LF vadovų pasitarimą, kuriame dalyvavo ir iš Vokietijos su VLIK'o įgaliojimais atvykę L. Prapuolenis, prof. Z. Ivinskis ir Pr. Padalskis. Kurį laiką slapstėsi Rietavo, vėliau Pajūrio klebonijoje.

1944 1214 įsigijo fiktyvius dokumentus Jonkaus pavarde.

1946 – 1950 gyveno Natkiškėse, Tauragėje ir Pagėgiuose, kur slapstydamasis nuo NKVD dirbo įvairiose įstaigose.

1947 pavasarį per ryšininkus atnaujino ryšius su antisovietiniu pogrindžiu (slap. Bukas, Petrėnas, Ūsočius, Vytis).

1950 10 26 persikėlė į Šiaulius ir įsidarbino Šiaulių sr. taupomųjų kasų ir kredito valdyboje.

1953 02 03 išdavus iš Vakarų atvykusiam ir vėliau tapusiam KGB agentu J. Deksniui sovietinių saugumiečių Šiauliuose suimtas. Kalintas KGB vidaus kalėjime Vilniuje.

1953 10 22 MVD Karo teismo nuteistas 25 metus kalėti ypatingo režimo lageryje ir dar 5 metams visų teisių atėmimu.

1954 06 18 etapu išsiųstas Bolšoj Ozernyj lagerį, Krasnojarsko kr.

1957 bausmė sumažinta iki 10 metų.

1959 11 19 kaip nepagydomas ligonis ir invalidas iš lagerio paleistas, grįžo į Lietuvą. Kurį laiką gyveno pas žmoną Tytuvėnuose, Kelmės r., Šiaulių aps. Vėliau su žmona persikėlė į Kauną. Įsidarbino Kauno rajkoopsąjungos statybinėje organizacijoje.

1967 08 03 mirė Kaune, palaidotas Jonučių kapinėse Garliavoje.

1999 09 29 pripažintas kariu savanoriu (po mirties).

Žmona – Ona Čebelytė (1894–1972), sūnus – Juozas (1931).


Apdovanotas:
DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1932),
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928),
„Plieno sparnų“ garbės ženklu (1933),
Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu (1925),
Čekoslovakijos Baltojo liūto 4 laipsnio ordinu su kardais (1937).


Literatūra:
„Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ IV tomas.

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis