Kauno tvirtovė. Oreivystės skyrius




1898 m. tvirtovė jau turėjo suformuotą Oreivystės skyrių . 1902–1903 m. vykusiuose manevruose Krasnoe Selo, Breste ir Vilniuje buvo bandomos pririšamų oro balionų panaudojimo žvalgybos (stebėjimui) ir artilerijos reikmėms galimybės . Karo ministerija, pastebėjusi teigiamus rezultatus, nutarė Varšuvos, Novgorodo, Bresto, Kauno, Osoveco ir Tolimųjų Rytų tvirtovėse sudaryti specialius dalinius. Jų žinioje buvo ir 65 oro balionai .
1905 m. tvirtovėje vykstant manevrams buvo pakelti du oro balionai . 1906 m. A. Panemunėje išsidėstė Oreivystės skyriaus padaliniai . Skyrius turėjo sferinių ir „Parsefal“ sistemos pririšamųjų aerostatų . Be aerodromo Kaune, didelės aerostotys buvo įrengtos Vilniuje ir už Vilniaus, šiaurės rytų pusėje, mažos – Tauragėje, Šiauliuose, Alytuje, Varėnoje ir Vilkaviškyje.
Jose turėjo būti pakankamai degalų atsargų, aparatams taisyti reikalingų instrumentų. Iš Oreivystės skyriaus buvo sudaryta 4-oji oreivystės kuopa, kuriai 1910 m. vadovavo pplk. baronas P. Noldė . 1913 m. į Varėnos poligoną buvo atgabentas vienas pririšamasis šios kuopos aerostatas, iš kurio buvo stebimos tvirtovės artilerijos šaudymo pratybos . Tais pačiais metais Rusijoje buvo statoma 12 elingų aerostatams laikyti ir remontuoti, tarp jų vienas Kaune .
1914 m. rugpjūčio 10 d. (s. st. liepos 28) iš 3-iosios oreivystės kuopos, buvusios Lydoje, į Kauno tvirtovę atskrido rusų dirižablis „Golub“ („Balandis“). Jo įgulą sudarė vadas kpt.Šabskis, štb. kpt. Gulišanbarovas ir pprč. Sviatoblivas-Korobkinas . Tai ne pirmas atvejis, kai įKauną atskridęs dirižablis kuriam laikui buvo priskiriamas tvirtovės oreivystės kuopai.
1912 m. viduryje Rusija įsigijo pirmą didelę lėktuvų partiją, iš kurios, be įvairių kitų aviacijos dalinių, buvo suformuoti 5 tvirtovės daliniai. Jiems buvo skirti 6 lėktuvai . Prie 4-osios oreivystės kuopos buvo suformuotas Kauno tvirtovės aviacijos dalinys . Jį turėjo sudaryti 5 karininkai, 47 puskarininkiai, 133 kariai, daliniui priklausė 148 arkliai . Kauno tvirtovė turėjo 16 lėktuvų – „Farman“ ir „Voisin“ sistemų orlaivių .
Tvirtovės aviacijos dalinio lakūnams buvo skiriamos įvairios kovos užduotys. Jie 1913
m. vasarą atliko net 57 naktinius skrydžius, kurių metu kaip signalizacijos priemonės kitiems lėktuvams įspėti buvo naudojami 1–3 kišeniniai prožektoriai. Skrydžių metu lakūnai orientuodavosi pagal kompasą ir apšviestus gyvenamuosius rajonus, tačiau leisdavosi iš anksto parinktoje aikštelėje, kurią apšviesdavo dviem prožektoriais. Skraidyta 50–600 m aukštyje, kol galutiniai buvo pasirinktas naktinei žvalgybai tinkamiausias aukštis – 200 m (tokiame aukštyje naktinių skrydžių metu kišeniniai prožektoriai nebuvo naudojami) .
1915 m. Kauno tvirtovės aviacijos dalinys buvo performuotas į 27-ojo korpuso aviacijos dalinį.
Rusų ir vokiečių lėktuvų susidūrimai ties Kaunu buvo reti, tačiau nuolat vyko žvalgyba.
27-ojo korpuso aviacijos dalinio lakūnai paskutinėmis kautynių savaitėmis atliko nemažai žvalgybos skrydžių, pavyzdžiui,
rugpjūčio 8 d. (s. st. liepos 26) – du,
rugpjūčio 9 d. (s. st. liepos 27) – tris,
rugpjūčio 11 d. (s. st. liepos 29) – du,
rugpjūčio 12 d. (s. st. liepos 30) – vieną,
rugpjūčio 13 d. (s. st. liepos 31) – penkis,
rugpjūčio 14 d. (s. st. 1) – tris,
rugpjūčio 15 d. (s. st.2) – du,
rugpjūčio 16 d. (s. st. 3) – tris .
Jų metu tvirtovės štabas gavo labai svarbių žinių apie priešininko dalinių judėjimą, baterijų išdėstymą. Vokiečiams pralaužus fortų liniją, aviacijos dalinys kartu su aprūpinimo padaliniu iš tvirtovės sėkmingai pasitraukė. 1915 m. rugsėjo 6 d. (s. st. rugpjūčio 24) sudaryta komisija apžiūrėjo iš Kauno rugpjūčio 17 d. (s. st. 4) išvežtą 27-ojo korpuso aviacijos dalinio turtą ir nustatė, kad išgabenti:

-septyni „Voisin“ lėktuvai su 130 AG „Salmson“ varikliais;
-vienas „Sopwith“ lėktuvas su 40 AG „Gnom“ varikliu;
-trys 80 AG varikliai „Gnom“;
-vienas 130 AG variklis „Salmson“;
-vienas oro balionas;
-0,705 t pirmos rūšies benzino;
-trys „Farman XVI“ lėktuvai su 80 AG „Gnom“ varikliais;
-trys „Farman XXII“ lėktuvai su 80 AG „Gnom“ varikliais .

Buvę tvirtovės lėktuvai kovą tęsė kituose frontuose.
Vokiečių oreivystės dalinius daugiausia sudarė pririšamieji „Parsefal“ aerostatai. Karo pradžioje oro balionų dalinį sudarė vienas, vėliau – du aparatai .
Didelėje gelsvai nudažytoje aerostato pūslėje tilpdavo 600 m vandenilio dujų, kurios jį galėjo pakelti į 1 tūkst. m. aukštį. Pūslės ilgis – 24 m, plotis – 6,4 m. Kiek vėliau atsirado aerostatų, kurių pūslės talpa buvo 1 tūkst. m . Tokie aerostatai automatiškai pakeliami į 1 400 m. aukštį ir paskui nuleidžiami . Juos naudojant atsirado galimybė kovos veiksmų metu glaudžiau bendradarbiauti aparato stebėtojams ir sunkiajai artilerijai, ypač vokiečiams puolant Kauno tvirtovę. Aerostatų stebėtojai ne tik žvalgė priešą, bet ir fotografavo apylinkes, pagal gautas fotonuotraukas buvo tikslinami žemėlapiai. Tačiau tiek rusų, tiek vokiečių aerostatai galėjo būti saugūs tik apie 6 tūkst. m aukštyje .
1915 m. Kauno tvirtovę ir jos prieigas bombardavo vokiečių dirižabliai.
Gegužės 21d. (s. st. 8 ) dirižablis LZ-34 bombardavo Kauną. Teigiama, kad dirižabliai Z-XII bombardavo geležinkelį Vilnius–Varšuva, L-85 ir L-39 – Kauną (pastarasis numetė net 1 t bombų) . Tačiau šie antskrydžiai tvirtovės kovos žurnaluose nepaminėti, neminėjo savo atsiminimuose kitų dirižablių antskrydžių ir Kauno gyventojai, todėl tai sunku patvirtinti. Šiuo laikotarpiu vokiečių dirižabliai mėtė 58, 100, 150, vėliau – 300 kg bombas .
1914 m. vokiečių tvirtovių aviacijos daliniai tapo lauko aviacijos daliniais. Jų ginkluotę daugiausiai sudarė monoplanai „Taube“ ir biplanai „Albatros“, „Aviatik“, LVS, „Otto“. Monoplanai neatitiko skrydžių reikalavimų, todėl įsitvirtino biplanai. Lėktuvų įgulų ginkluotę sudarė revolveriai ir karabinai. 1914 m. gruodžio mėn. atsirado lėktuvų, kuriuose buvo įrengti siųstuvai, o 1915 m. frontuose jau buvo surengta ne viena sėkminga operacija. Tuo metu buvo reikalaujama, kad vokiečių lakūnai atliktų artimosios ir tolimosios žvalgybos, aerofotografavimo užduotis, koreguotų artilerijos baterijų šūvius, bombarduotų. Visas šias operacijas daugiausia atlikdavo 51-asis aviacijos dalinys, kuris savo veiksmais daug prisidėjo, kad sėkmingai būtų užimta Kauno tvirtovė .
Dėl Rusijos aviacijos pasyvumo vokiečiai į Rytų frontą siuntė gana senus lėktuvus, ko negalėjo sau leisti Vakarų fronte

.

Šaltinis: Arvydas Pociūnas. Kauno tvirtovės gynyba 1915 m. 2008
El.publikavimui parengė: N.Korbutas 2009

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
P.Hiksa
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis
V.Rauba
J.Kumpis