1919 01 30 - Kaune pradėta steigti inžinerijos kuopa. Jos sudėtyje sudarytas ir aviacijos būrys, į kurį pradėjo rinktis "aviacijos savanoriai" lietuviai.Greit savanoriai nebetilpo būrelyje, būrys pasidarė aviacijos kuopa. Jos vadu paskirtas inž.P.Petronis, Rusijoje tarnavęs jūrų inžinieriumi.

1919 02 05 - Prie Jiezno nelaisvėn paimtas bolševikų lėktuvas Sopwith 1 ½ "Struter" tapo pirmuoju Lietuvos karo aviacijos lėktuvu.

1919 02 27 - Į Kauną atvežti Vokietijoje pirkti aštuoni nauji LVG C VI lėktuvai.

1919 02 28 - Lietuvos Karo Aviacija neturėdama savų lakūnų, pasamdė penkis vokiečių aviacijos karininkus ir šešis mechanikus.

1919 03 01 - Pirmą kartą į orą pakilo lėktuvas LVG C VI su lietuviškais atpažinimo ženklais.

1919 03 02 - Aviacija pradėjo dalyvauti kare su bolševikais.

1919 03 12 - Aviacijos kuopa atsiskyrė nuo inžinerijos bataliono ir pradėjo savarankišką gyvenimą, kaip aviacijos dalis, išleisdama pirmąjį aviacijos daliai įsakymą, pasirašytą aviacijos dalies viršininko P.Petronio, kad formuojamos aviacijos mokyklos viršininku skiriamas kar. K.Fugalevičius. Kovo 12 laikoma Lietuvos Karo Aviacijos gimtadieniu.

1919 gegužę - Aviacija aktyviai dalyvavo užimant Ukmergę, taip pat kautynėse ties Panevėžiu. Lakūnai pranešinėjo žemės kariuomenei ką ir kur veikia priešas, patys bolševikus atakavo bombomis ir kulkosvaidžių ugnimi.

1919 gegužę - Įsteigtos Karo aviacijos dirbtuvės, atlikusios smulkius lėktuvų ir jų variklių remontus. 1921 m. šiose dirbtuvėse pradėtas statyti J.Dobkevičiaus sportinis lėktuvas ir iš dalių remontuoti lėktuvai, paimti kovose su bermontininkais Radviliškyje. 1921 m. pradėjus dirbti inž.Bliumentaliui, reikalai pagerėjo. Buvo atliekami sudėtingi lėktuvų remonto darbai, gaminami nauji J.Dobkevičiaus ir A.Gustaičio konstrukcijos lėktuvai. Dirbtuvės buvo praplėstos, lėktuvus pradėta gaminti serijomis. 1929 m. dirbtuvių viršininku paskirtas mjr. inž. A.Gustaitis, o nuo 1934 m. inž. A.Gavelis.

1919 05 15 - Į Karo Aviacijos dalį įstojo pirmasis lietuvis lakūnas kar. P.Hiksa, baigęs aviacijos mokslus Anglijoje.

1919 05 28 - Suformuotas aviacijos kovos būrys perkeltas arčiau fronto, į Uteną kur buvo jo lauko aerodromas. Būriui vadovauti paskirtas kar. Šalkauskas. Būrį sudarė lakūnai: Hiksa, Kulikovskis Šulcas, Rotteris, Veišenskas ir šeši žvalgai- Šalkauskas (vadas), Jakštys, Soltanas, Knystautas,Ditrichas ir Jancevičius. Dalinio operatyviniams skridmams daugiausia vadovavo lakūnas mjr. Dahlbekas. Aviacijos kovos būrys dažnai žvalgydavo ir bombarduodavo Daugpilį, jo geležinkelio stotį, Gryvos frontą ir bolševikų pozicijas. Aviacijos kovos būrys dar buvo vadinamas orlaivių kovos būriu.

1919 09 28 - Lėktuvo avarijoje žuvo pirmas Lietuvos Karo Aviacijos lakūnas - instruktorius ltn. Fr.Šulcas, skridęs bombarduoti bolševikų pozicijų. Prieš tai jis pakilo į orą išbandyti priekinių kulkosvaidžių. Nedideliame aukštyje, atlikdamas staigų posūkį, lėktuvas pateko į suktuką. Lakūnas žuvo, mokinys liko gyvas.

1919 12 16 - Aviacijos mokyklos pirmąją laidą baigė 34 kariūnai. Iš jų 23 Lietuvos kariuomenės vado įsakymu buvo suteikti aviacijos leitenanto laipsniai: A.Gustaičiui, V.Riaubai, J.Kumpiui, T.Šakmanui, P.Brazdžiūnui, K.Graužiniui, K.Kanaukai, J.Zaukai, A.Babiliui, R.Šidlauskui, L.Virbickui, V.Jablonskiui, J.Pranckevičiui, V.Virontui, A.Vašnevskiui, A.Stašaičiui, J.Dobkevičiui, J.Elisonui, S.Stanaičiui, B.Sidaravičiui, V.Švitriui, L.Peseckui, V.Rubeckui. Tuo pačiu įsakymu dešimčiai suteikti aviacijos puskarininkių laipsniai: V.Šenbergui, S.Tumui, K.Brazdžiūnui, T.Sereikai, S.Sabui, J.Sabanavičiui, J.Šalkauskui, H.Bezumavičiui, M.Vaičekauskui. Kareiviais - specialistais paskirti K.Lisauskas ir L.Šliužinskas. Baigusieji aviacijos mokyklą ir išleisti puskarininkiais bei kareiviais, vėliau aviacijos dalyje pakelti į leitenanto laipsnį.

1920 04 01 - Suformuota Oro eskadrilė, kurios vadu paskirtas vyr.ltn. Pr.Hiksa.

1920 05 12 - Lėktuvo aviarijoje žuvo pirmasis lietuvis karo lakūnas ltn. V.Riauba.

1920 07 09 - Gen. ltn. J.Kraucevičius su žvalgu ltn. J.Pranckevičiumi atliko pirmąjį skridimą į lenkų frontą, kur žvalgė ir sekė lenkų kariuomenės persigrupavimus pagal demarkaciją.

1920 07 17 - Aviacijos dalies vadu paskirtas lakūnas gen.ltn. J.Kraucevičius. Aviacijos daliai prieš tai vadovavo kar.inž. P.Petronis, kar. Gavelis ir anglų mjr. Carr.

1920 08 29 - Gen.ltn. J.Kraucevičiaus vadovaujami karo lėktuvai atliko pirmąjį skridimą į Vilnių. Pirmasis Vilniaus Kirtimų aerodrome nusileido ltn. A.Stašaitis.

1920 09 01 - Suformuotos Mokomosios eskadrilės vadu paskirtas kar. A.Senatorskis. Kiti vadai: ltn. J.Pranckevičius - 1922 02 26, ltn. A.Gustaitis - 1923 02 22, ltn. V.Čemarka - 1925 10 19, kap. V.Remontas - 1927 05 18, kap. Č.Januškevičius - 1932 10 10.

1920 09 22 - Suformuota pirmoji eskadrilė. Tuo vardu pavadinta iki tol buvusi Oro eskadrilė. Jos vadu paskirtas ltn. J.Dobkevičius. Kiti vadai ir jų paskyrimo datos: ltn. J.Kraucevičius - 1923 11 23, J.Narakas - 1927 02 16, A.Mačiuika - 1928 01 13, kpt. V.Čemarka - 1935 11 23, kpt. J.Mikėnas - 1936 02 15.

1920 09 23 - Aviacijos dalis pavadinta Oro laivynu.

1920 09 29 - Skrisdami pasižvalgyti, ltn. V.Šenbergas ir ltn. Jakštys pastebėjo lenkų kariuomenės judėjimą Vilniaus link. Grįžę apie tai pranešė kariuomenės štabui, bet štabo viršininkas netikėjo lakūnų pranešimu. Tuo laiku Suvalkuose ėjo posėdžiai-derybos su lenkais.

1920 10 04 - Bombarduojant, lenkų užimtą, Varėnos geležinkelio stotį, numuštas lietuvių lėktuvas. Į nelaisvę pateko ltn. J.Kumpis ir ltn. J.Pranckevičius. J.Kumpis sužeistas į galvą, spalio 10 d. nelaisvėje mirė.

1920 m. liepos - lapkričio mėn. Aviacija aktyviai dalyvavo kare su lenkais. Svetimtaučiai lakūnai jau buvo paleisti. Dabar pilotais ir žvalgais buvo lietuviai, ką tik baigę aviacijos mokyklą.

1920 11 28 - Ltn. J.Dobkevičius užfiksvo pirmąjį Lietuvos aukščio rekordą - 5600 metrų.

1920 12 01 - Pirmasis aviacijoje karo lakūno vardą gavo ltn. J.Dobkevičius.

1920 12 11 - Ltn. J.Dobkevičius pirmasis lėktuvu atliko "mirties kilpą".

1921 03 01 - Suformuota antroji eskadrilė. Jos vadu paskirtas ltn. V.Šenbergas. Kiti vadai buvo šie: V.Švitris - 1934m. I.Šešplaukis - 1938 07 01, kpt. A.Svilas - 1939 12 01.

1921m. kovo mėn. - prie mokomosios oro eskadrilės suorganizuoti lakūnų ir žvalgų kursai, kurie veikė iki 1928 metų. Pirmąją kursų laidą šie leitenantai: J.Garolis, A.Gavelis, V.Čemarka ir P.Stelmokas.

1921 06 29 - Oro laivynui suteiktas naujas vardas- Aviacija. Tą dieną Karo aviacija surengė pirmąjį viešą pasirodymą Kauno aerodrome. Oro parade dalyvavo 22 lėktuvai, ant žemės išrikiuoti 36.

1922 07 04 - Instruktoriaus Pavlovo vadovaujami, pirmieji lakūnai baigė akrobatinį skraidymą: leitenantai J.Dobkevičius, A.Gustaitis, J.Kraucevičiaus, L.Peseckas, A.Stašaitis ir V.Šenbergas.

1922 m. rugpjūčio mėn. išbandytas pirmasis lietuviškas sportinis lėktuvas Dobi I , sukonstruotas ltn. J.Dobkevičiaus.

1923 04 01 - Suformuotos trečiosios eskadrilės vadu paskirtas vyr.ltn. A.Stašaitis. Kiti vadai buvo kpt. J.Liorentas - 1934 05 16, kpt. P.Masys - 1936 11 23.

1925 07 14 - Sportinio lėktuvo Anbo I pirmasis bandomasis skridimas. Lėktuvo konstruktorius vyr.ltn. A.Gustaitis.

1925 08 01 - Suformuota ketvirtoji eskadrilė, jos vadu paskirtas ltn. L.Peseckas. Kiti vadai: kpt. J.Namikas - 1934 09 03, kpt. K.Šimkus - 1938 11 23.

1926 metais privačiose dirbtuvėse, Klaipėdos vagonų fabrike pastatytas pirmasis žvalgybinis lėktuvas "Albatrosas" su 450 ag varikliu.

1926 06 08 - bandydamas lėktuvą Dobi III, avarijoje žuvo aviacijos inžinierius-konstruktorius vyr.ltn. J.Dobkevičius.

1926 12 17 - Aviacijos karininkai su kitais Kauno įgulos kariuomenės dalių karininkais dalyvavo valstybės perversme. Šio perversmo pagrindiniai organizatoriai ir vykdytijai buvo jauni aviacijos karininkai, remiami aukštųjų karininkų grupės ir politinių frakcijų žmonių - krikščionių demokratų ir tautininkų. Perversmininkai ginklu pašalino Lietuvos valstybės piliečių teisėtai išrinktą Respublikos prazidentą dr. K.Grinių ir jo vyriausybę. Uždarė seimo posėdį.

1927 07 14 - Aukšt.karininkų D.L.K. Vytauto kursų aviacijos skyrius išleido pirmąją aviacijos karininkų laidą.

1927 10 19 - 22 - vyr.ltn. A.Gustaitis, su savo konstrukcijos Anbo I, atliko pirmąjį lietuvio skridimą į Rygą.

1927 02 01 - Karo aviacijos viršininku paskirtas gen. št. pkl. ltn. S.Pundzevičius.

1927 05 01 - Kaune įsteigtas Lietuvos Aero Klubas. Steigėjai - karo aviacijos lakūnai S.Darius, A.Mačiuika, J.Pyragius, V.Jablonskis, V.Morkus, L.Peseckas, J.Narakas, kuriuos parėmė gen. S.Žukauskas, inž. V.Lansbergis, gen.J.Bulota, gen. V.Nagevičius, plk. S.Pundzevičius, J.Vileišis, Blaveščiūnas, J.Vailokaitis. Pirmuoju aeroklubo pirmininku buvo išrinktas S.Žukauskas, o nuo 1928 m. prof. Z.Žemaitis, kuris pirmininkavo klubui iki jo likvidavimo 1940m.

1927 11 10 - į orą pakilo pirmasis mokomojo tipo kpt. A.Gustaičio konstrukcijos lėktuvas Anbo II nr. 24

1928 01 26 - atliktas pirmasis Lietuvoje bandomasis šuolis parašiutu. Iššoko av.kpt. V.Morkus.

1928 pavasarį prie Mokomosios eskadrilės buvo suruošti aviacijos puskarininkių lakūnų kursai, kuriuos 1929 m. baigė V.Ačas, J.Andriušis, V.Digrys, J.Draugelis, M.Garunkštis, J.Jasevičius, P.Kreivys, A.Kairaitis, L.Lendraitis, A.Mariūnas, J.Stankūnas, A.Vahauzas. Išleidus šią karo lakūnų laidą, puskarininkių lakūnų kursai nustojo gyvuoti.

1929 09 21 - Virš Kauno demonstruojant pirmąjį mūsų aviacijos lėktuvą Sopwith "Strutter" 1 1/2, užsidegė jo variklis. Lakūnai kpt. L.Peseckas ir ltn. K.Šimkus išlipo ant degančio lėktuvo sparnų. L.Peseckas balansuodamas kūnu, valdė lėktuvą iki pat žemės. Toks atsitikimas aviacijos istorijoje pirmas. Už drąsą, kpt. L.Peseckas specialiu Lietuvos prazidento aktu buvo pakeltas į majorus, ir tapo pirmuoju Lietuvos karo aviacijos majoru.

1928 rugsėjį Karo aviacija padovanojo Lietuvos Aero Klubui pirmąjį lėktuvą Alb.B II.

1929 m. Karo aviacijoje įvedus naujus rikiuotės etatus, aviacijos viršininko padėjėjas buvo pavadintas "Aviacijos štabo viršininku" Eiti šias pareigas paskirtas gen.št.mjr. Juozas Narakas, o nuo 1934 vasaros - gen.št.plk. J.Rapšys.

1929 06 20 - Pirmasis lietuvis lakūnas išsigelbėjęs parašiutu - kpt. J.Garolis.

1929 rugpjūčio mėn. pastatytas ir išbandytas inž.mjr. A.Gustaičio lavinimosi tipo lėktuvas Anbo III, kuris karo aviacijos dirbtuvėse buvo pradėtas statyti serijomis.

1930 08 18-23 - Lengvųjų bombonešių (Fiat Ansaldo A-120) grandis atliko skridimą-vizitą į Maskvą. Skrido mjr.inž. A.Gustaitis, kpt. Špokevičius, mjr. L.Peseckas, kpt. V.Jablonskis, kpt. J.Garolis, motoristas Šukys.

1931 08 01 - Įsteigiama Zoknių Karo Aviacijos bazė Šiauliuose. Įgulos viršininku paskirtas mjr.L.Peseckas.

1931 10 21 - Av.ltn. G.Radvenis vokiečių Rasytės sklandymo mokykloje Kuršių Nerijoje, įgijo sklandytojo "C" piloto laipsnį, tapdamas pirmuoju Lietuvoje kvalifikuotu sklandytoju ir instruktoriumi.

1932 m. - Šalia Palangos miesto buvo įkurtas pagalbinis aerodromas, iš kurio kasmet virš jūros, vasaromis, lakūnai atlikdavo šaudymo pratimus į lėktuvo velkamą taikinį-maršką.

1932 01 01 - Prasidėjo mokslas atkurtoje Karo aviacijos mokykloje, puskarininkių lakūnų skyriuje. Mokslas truko dvejus metus. Mokyklą baigusiems mokiniams-lakūnams buvo suteikiamas jaunesnio puskarininkio laipsnis ir II-osios eilės karo lakūno vardas. 1937 m. Karo aviacijos mokykla, neskaitant karininkų skyriaus buvo išplėsta, įsteigus mechanikų ir oro šaulių klases. Mokslas buvo pratesiamas iki 3 metų. Mokyklos viršininku buvo plk.ltn. V.Reimontas.

1932 07 14 - Lietuvišką padangę išvydo karo reikalams skirtas lėktuvas - dvivietis, žvalgybinis A.Gustaičio konstrukcijos Anbo IV 52 su 450 ag varikliu išvystęs 245 km/val.

1932 09 01 - Įsteigtas Lietuvos karo aviacijos lakūnų ir žvalgų garbės ženklas "Plieno Sparnai". Pirmieji šiuo ženklu buvo apdovanoti plk.ltn.inž. A.Gustaitis, mjr. L.Peseckas, mjr. A.Stašaitis, mjr. V.Šenbergas, mjr. V.Jablonskis ir mjr. V.Švitris.

1932 10 06 - Suformuota penktoji eskadrilė, vadu paskirtas mjr. J.Pyragius. Kiti vadai buvo: kpt. J.Adomaitis - 1934 11 15, kpt. J.Nausėda - 1939 11 23.

1932 10 01 - Suformuota šeštoji eskadrilė, vadu paskirtas kpt.J.Garolis. Kiti vadai buvo: mjr.L.Peseckas 1934 09 23, kpt. I.Šešplaukis - 1936 01 20, mjr. N.Tautvilas - 1938 08 01, mjr. F.Tyškus - 1939 01 27.

1933 07 06 - išbandytas lėktuvas Anbo VI.

1933 07 15-17 - "Lituanicos" skridimas per Atlantą: Niujorkas - Kaunas. Skrido Lietuvos karo aviacijos kpt. S.Darius ir Amerikos lietuvis lak. S.Girėnas. Didvyriškas skridimas įveikus Atlantą, baigėsi abiejų lakūnų tragiška mirtimi prie Soldino, Vokietijoje.

1933 09 25-10 03 - plk.ltn.inž. A.Gustaitis ir mjr. Jablonskis lėktuvu Anbo IV atliko skridimą - apsilankymą Pabaltijo valstybių sostinėse: Ryga - Talinas - Helsinkis.

1934 05 09 - Karo aviacijos viršininku paskirtas plk.ltn.inž. A.Gustaitis, lėktuvų Anbo I, II, III, IV, V, VI, 51, 41, VIII konstruktorius.

1934 06 07 - Įvyko voldemarininkų pučas, mėginimas įvykdyti valstybės perversmą. Jį organizavo ir vykdė karininkai, daugiausia Kauno įgulos ir aviacijos. Svarbiausias sąmokslininkų reikalavimas A.Smetonai- grąžinti į vyriausybę profesorių Augustiną Voldemarą. Prezidentui nesutikus, sąmokslininkai per naktį buvo areštuoti ir atvežti į šeštą fortą, kur buvo karo kalėjimas. Valstybės prezidento aktu, jie buvo pažeminti į eilinius ir paleidžiami iš kariuomenės. Ypač skaudžiai nukentėjo aviacija. Į eilinius pažeminti du majorai, keturi kapitonai, keturi leitenantai.Paleisti iš aviacijos į atsargą du majorai, penki kapitonai, septyni leitenantai. Gen.št.plk.ltn. J.Narakas laikinai ėjo viršininko pareigas, nes tuo metu aviacijos viršininkas A.Gustaitis buvo išvykęs tarnybos reikalais į Angliją. Karo teismas nubaudė J.Naraką mirties bausme- sušaudyti.Prezidentas pakeitė bausmę į trejus metus, sunkiųjų darbų kalejime. Aviacija neteko karininkų, patyrusių karo aviacijos specialistų, kurių paruošimas valstybei kainavo tūkstančius litų. Po nelaimingo birželio 7-osios pučo nepasitikėjimo debesis ėmė kabėti virš aviacijos.

1934 06 25 - 07 19 - Anbo IV eskadrilės skrydis aplink Europą - 10 000 kilometrų. Skrido plk.inž. A.Gustaitis, kpt. J.Namikas, kpt. J.Liorentas, ltn. R.Marcinkus, ltn.J.Mikėnas, motoristas K.Rimkevičius. Skrydis, kaip ir planuota, buvo atliktas vienos minutės tikslumu - per 44 valandas 5 minutes.

1935 09 02 - Karo aviacija perorganizuota, suformuojant grupes pagal paskirtį:
I - Žvalgybos grupės vadu paskirtas mjr. L.Peseckas, o nuo 1939 01 27 - gen.št. plk.ltn. N.Tautvilas.
II - Naikintuvų grupės vadu paskirtas mjr.A.Mačiuika, o nuo 1939 11 23 - mjr. J.Adomaitis.
III - Bombonešių grupės vadu paskirtas mjr. J.Liorentas.
Mokomoji grupė nebuvo sunumeruota, ji įėjo į aviacijos mokyklos sudėtį. Jos vadu pradžioje buvo mjr.plk.ltn. Č.Januškevičius, o nuo 1939 12 31 vadu paskirtas plk.ltn. I.Šešplaukis.

1936 05 06 - plk.ltn. L.Peseckas žvalgybos lėktuvu Anbo IV nuskraidino užsienio reikalų ministrą S.Lozoraitį į Estijos sostinę Taliną, kur vyko Pabaltijo valstybių ministrų konferencija.

1937 09 01-03 - Naikintuvų D-501, Anbo 41 ir žvalgybos lėktuvų skridimas į Latviją. Skrido inž.plk. A.Gustaitis, plk.ltn. L.Peseckas, mjr. I.Šešplaukis, kpt. J.Mikėnas, kpt. Nausėda, kpt. Varanavičius, ltn. J.Draugelis, ltn. Žukas, virš. J.Jasevičius, psk. J.Pyragius ir psk. Dabušis.

1938 03 01 - Suformuota septintoji eskadrilė, vadu paskirtas kpt.J.Vaičius

1938 04 01 - Suformuota aštuntoji eskadrilė, vadu paskirtas kpt.P.Lapienis.

1939 01 27 - Įsteigtos Panevėžio Pajuosčio aerodromo Karo aviacijos įgulos viršininku paskirtas gen.št.plk.ltn. F.Tautvilas.

1939 09 05 - Pirmasis bandomasis A.Gustaičio konstrukcijos lėktuvo, lengvo bombonešio Anbo VIII skridimas. Skrido pats konstruktorius.

1939 11 01 - Lietuvos Karo Aviacijos kovos lėktuvų skridimas į Vilnių. Skrydyje dalyvavo septynios eskadrilės.

1940 06 15 - SSSR okupavo Lietuvą.

1940 08 27 - Sovietai paskyrė Lietuvos karo aviacijos viršininką gen.inž. A.Gustaitį Lietuvos karo aviacijos likvidavimo komisijos pirmininku. Buvęs Lietuvos karo aviacijos viršininkas brigados generolas, aeronautikos ir mechanikos konstrukcijų inžinierius, Anbo lėktuvų autorius A.Gustaitis, okupantų buvo priverstas dalyvauti Lietuvos karo aviacijos likvidavime, vėliau bandė pereiti Vokietijos sieną, bet sovietų sučiuptas ir išvežtas į Maskvą. Ten 1941 spalio 16 sušaudytas...