J.Žilinsko versijos komentaras

Anatomijos profesorius gydytojas Jurgis Žilinskas (1885 – 1957), balzamavęs Stepono Dariaus ir Stasio Girėno kūnus, savo atsiminimuose pareiškė, kad „Lituanikos“ lakūnai buvę pašauti ir kad jis akto nepasirašė. J.Žilinskas po karo gyveno JAV ir mirė 1957 m. Taigi atsiminimai parašyti metais kitais anksčiau – galbūt apie 1956 metus, tačiau Amerikos lietuvių spaudoje straipsnis apie tai atsirado 1959 metais. Tuoj po to sureagavo profesorius, teismo medicinos specialistas, Kazys Oželis, taip pat gyvenęs JAV. Jis parašė laišką nominaliam Lietuvos ministrui Vašingtone J.Kajeckui. K.Oželis teigė, kad jokių šautinių žaizdų S.Dariaus ir S.Girėno kūnuose nebuvo rasta.

Taigi dvi priešingos nuomonės. Kas teisus, kas teigė netiesą? Pabandykim išsiaiškinti.

1. 1933 metų S.Dariaus ir S.Girėno lavonų teismo medicinos apžiūrų aktai archyve išlikę. Juose rašoma, kad lavonų apžiūrėjimą atliko: Teismo medicinos instituto vedėjas doc. med. d-ras K.Oželis ir Anatomijos instituto vedėjas ord. prof. J.Žilinskas, be to dar ir: dalyvaujant Kauno m. II nuov. v-ko padėjėjui Česlovui Paukai ir kviestiniams Teismo med. inst. vyr. asist. d-rui V.Kauzai ir Anat. inst. vyr. asist. d-rui Aleknavičiui. Taigi viso buvo 5 žmonės. Ir jų visų penkių parašai yra. Taip pat ir Jurgio Žilinsko parašas – pats ryškiausias, žaliu rašalu. Išvadas pasirašė dviese – tik K.Oželis ir J.Žilinskas. Bet iš viso J.Žilinsko (taip pat ir K.Oželio) parašų yra keturi: S.Girėno lavono apžiūros akte bei po išvada ir analogiškai S.Dariaus lavono apžiūros akte bei po išvada. Taigi J.Žilinsko teiginys: Kas bus, tas bus, aš nepasirašysiu – prasilenkia su tikrove. Jei, sakykim, J.Žilinskas būtų teigęs, kad 1933 metais jį privertė pasirašyti (dėl politinių, ar kokių kitų motyvų) ir jis pasirašė ne savo valia o „spaudžiamas“, bet vėliau persigalvojo – tai gal ir labiau panašėtų į tiesą. Tačiau yra kaip yra. J.Žilinskas, matyt, nesitikėjo, kad tie aktai su jo parašais yra išlikę.

2. Ar galima įsivaizduoti, kad K.Oželis – gydytojas, docentas, teismo medicinos instituto vedėjas galėtų pasielgti taip: Oželis atvyko, bet žaizdų neapžiūrėjo, numojęs ranka išėjo. Ir dar taip: Vėl nuėjau pas profesorių Oželį ir paprašiau apžiūrėti lakūnų žaizdas, kurios gali būti šovinių padarytos. Jis tik nusijuokė ir neatėjo. Manyčiau, kad medikas, kurio pareiga – teismo medicinos ekspertizė, negalėtų taip elgtis. Netgi jeigu tokios žaizdos ir būtų buvę, o K.Oželis su tuo nesutiktų, tai vis vien būtų atėjęs, žaizdas apžiūrėjęs ir ginčytųsi, įrodinėdamas savo tiesą ir neigdamas oponento nuomonę.

3. Kulkų nė pats J.Žilinskas nerado. Kilo mintis panaudoti rentgeno aparatą... <...> nuvežėme lavonus į jo rentgeno kabinetą. Peršvietę šovinių neradome.

4. Kokie sužalojimai anot J.Žilinsko buvo šautiniai? Vieno lavono kelio sąnario srityje radome įtartinų žaizdų – iš apačios į vidų ir viršų. Tokios žaizdos būna šaunant iš nugaros ir priešakio. Atrodė, kad ta žaizda padaryta šovinio, nes medžio šaka ar metalo trosas būtų išplėšęs audinius. Antrame lavone rastos dvi žaizdos: pakaušio srityje – apvali žaizda, tokia pati ir iš kitos pusės. Taigi, vienam lakūnui peršautas kelis, o kitam – galva. Tai kas lėktuvą vairavo!? O „Lituanika“ iki nukritimo į mišką dar skrido. Vien tik apie Kuhdamo kaimą, pasak liudininko Herberto Griebeno – mažiausiai kokias 3 minutes. O iki Kuhdamo atskrido nuo Berlincheno – dar bent 10 minučių. Lakūnas su peršauta galva turėtų būti jau nebegyvas arba bent jau be sąmonės – taigi lėktuvo valdyti negalėtų. Kitas lakūnas, su peršautu keliu, teoriškai valdyti lėktuvą galėtų (sukandęs iš skausmo dantis), bet praktiškai tai būtų labai sunku. Juolab posūkyje, kurį darė aplink Kuhdamo kaimą. Posūkio vairas valdomas pedalais ir tam reikia dviejų kojų.

Dar apie lakūnų veiklą paskutinėmis minutėmis. Lėktuvą vairavo S.Girėnas, o S.Darius kažką dirbo su prožektoriumi, galbūt, bandė įžvelgi žemėje tūpimo vietą lėktuvui. Taigi abu buvo sąmoningi ir darbingi. Tai yra nustatyta.

5. Kaip šautiniai sužalojimai, apibūdinti J.Žilinsko, galėjo lakūnų kūnuose atsirasti? Kelio sąnaryje: iš apačios į vidų ir viršų. Galvoje: pakaušio srityje – apvali žaizda, tokia pati ir iš kitos pusės. Pažiūrėkime į lakūnų kabiną. Tai gana uždara erdvė apsupta metalinių dalių, kurios galėjo lakūnus uždengti nuo kulkų trajektorijų. Už nugarų du benzino bakai – 4 aliuminio skardos sienelės. Sėdi ant alyvos bako – dvi aliuminio sienelės. Iš priekio – variklis ir prietaisų lenta. Apačioje – grindys. Tik šonai laisvi. Bet irgi tik dalinai, nes ten važiuoklės rėmas, sparno spyris ir ratai su skardiniais aerodinaminiais aptakais. Taigi tiesioginis kulkų praėjimas iki lakūnų – tik iš šonų. O pagal J.Žilinską šautinių žaizdų kryptis – iš nugaros ir priešakio.

Ir dar. Jei į lakūnus pataikė 3 kulkos (į kelį, į pakaušį ir į kaktą) tai kiek kulkų (kurios į lakūnus nepataikė) turėjo praeiti šalia ir įstrigti į lėktuvo bakus, variklį ar kitas metalines dalis? Logiškai mąstant – turėtų būti bent 15-20. Tačiau visos aukščiau paminėtos metalinės detalės yra išlikusios ir neturi nė vienos šautinės skylės!

6. Sovietiniais laikais, 1964 metais buvo atliktas S.Dariaus ir S.Girėno mumijų tyrimas. Išvadoje konstatuota: Dariaus ir S.Girėno lavonuose šautinių sužalojimų nerasta... O tais laikais buvo labai norėta rasti įrodymų, kompromituojančių Hitlerio laikų Vokietiją. Bet nerasta... Dar vėliau 1987 m. vienas komisijos narių prof. J.Nainys pasakojo: Kad neliktų jokių abejonių, atlikome papildomus tyrimus, rentgenogramas, taikėme specialius fizinius techninius metodus kulkų ir metalo pėdsakams surasti. Neaptikome jokių šautinių pažeidimų. Todėl kaip teismo medicinos ekspertas esu visiškai tikras, kad Dariaus ir Girėno kūnai nebuvo pašauti.

7. J.Žilinsko parašai

Galbūt, 1933 metais J.Žilinskas tikrai nepasirašė, o jo parašus kažkas suklastojo. Nesu rašysenos ekspertas ir negaliu teigti, kad 1933 m. J.Žilinsko parašai yra tikrai autentiški. Bet galima palyginti su parašais ant įvairių J.Žilinsko dokumentų 1944 – 1946 metų laikotarpiu.

Labai jau panašus vardo raidės „J“ apskritas apvedimas stilizuota „Ž“ raidės dalimi. Taip pat ir „J“ raidė, galima sakyti, identiška. Taigi...

Bet jei kokie nors istorikai, pasitelkę rašysenos ekspertus, nustatytų, kad žalieji parašai suklastoti – tai būtų sensacija. Bomba! Tokiu atveju Jurgis Žilinskas – teisuolis, o visa plejada garbių asmenų atsidurtų kitoje barikadų pusėje. Nes galimai slėpė nuo visuomenės ypatingai svarbų faktą apie S.Darių ir S.Girėną. Pradedant nuo komisijos narių, pasirašiusių aktą: daktarų K.Oželio, V.Kauzos, A.Aleknavičiaus, policininko Č.Paukos ir Aviacijos komisijos narių – pulkininko-leitenanto A.Gustaičio, majoro V.Reimonto, kapitono V.Morkaus. Į tokį sąrašą įeitų ir Tarpžinybinės komisijos a. a. lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno palaikams globoti nariai: vidaus reikalų viceministras pulkininkas B.Štencelis, Karo aviacijos viršininkas pulkininkas S.Pundzevičius, generolas V.Nagevičius, ELTOS direktorius E.Turauskas, inž K.Bulota. Na ir pabaigti tokį sąrašą reikėtų ministru pirmininku J.Tūbeliu bei prezidentu A.Smetona.

Dėl tiek ir tokio rango asmenų, slėpusių tiesą, būtų turėję nemažai Lietuvos tiltų sugriūti.

Bet tai čia galbūt ateičiai, jei pasirodytų, kad žalieji parašai netikri. O dabar yra kaip yra...

Išvada

Faktai ir argumentai pateikti. O išvadą lai pasidaro patys skaitytojai.