LITUANIKOS SKRYDIS. Belanka virsta Lituanika


Lėktuvas Bellanca

1932 metų vasarą Steponas Darius ir Stasys Girėnas rengdamiesi skrydžiui į Lietuvą nusipirko lėktuvą Bellanca Pacemaker CH-300. Kas tai per lėktuvas?

Paspaudus paveikslėlį - pasididins

Tai Jungtinėse Amerikos Valstijose gamintas 3 dešimtmečio pabaigos vienmotoris keleivinis 6-vietis lėktuvas. Lėktuvo konstruktorius italų kilmės amerikietis Džiuzepė Belanka (Giuseppe Bellanca).

Džiuzepė Belanka

Lėktuvo Bellanca CH-300 konstrukcija – aukštasparnis monoplanas su sparnų spyriais. Sparnas medinis dviejų lonžeronų1 trauktas drobe. Liemens karkasas iš chrommolibdeninio plieno vamzdelių trauktas drobe. Variklis Wright J-6-9 Whirlwind – žvaigždinis, 9 cilindrų, oru aušinamas, 300 AG. Propeleris metalinis, nekintamo žingsnio. Variklio ypatumas buvo tas, kad oru aušinami cilindrai buvo iškišti į išorę.


S.Darius ir S.Girėnas prie nusipirktos Bellancos
Paspaudus paveikslėlį - pasididins

Lėktuvo konstrukcija buvo pakankamai paprasta ir palyginti pigi, todėl lėktuvas buvo populiarus ir gana dažnai naudotas tolimiems skrydžiams. Tačiau serijinis lėktuvas nėra tinkamas tolimiems skrydžiams. Bellancos skrydžio nuotolis buvo apie 1000 km. Tolimiems skrydžiams buvo būtina lėktuvą perdirbti. Dėl jau minėto konstrukcijos paprastumo, lėktuvą Bellancą nebuvo ypatingai sunku perdirbti, pritaikant tolimiems skrydžiams. Drobinę sparnų ir liemens dangą nesunkiai buvo galima nuimti ir vykdyti lėktuvo rekonstrukciją. Pvz., lėktuvų, kurių sparnai dengti fanera, perdirbimas būtų žymiai sudėtingesnis.
________________________
1 Lonžeronas – lėktuvo sparno išilginė sija nešanti pagrindinį krūvį.


Perdirbimas

Lėktuvo perdirbimas buvo atliktas E.Lairdo aviacijos dirbtuvėse Čikagoje. Perdirbimas pradėtas 1933 sausio 20 d. ir tęsėsi iki balandžio mėnesio.

Tolimiems skrydžiams skirto lėktuvo svarbiausioji dalis yra benzino bakai. Žinoma, svarbių detalių lėktuve yra daug. Be sparnų lėktuvas neskristų, skridimui būtinas ir variklis su propeleriu. Be stabilizatoriaus, vairų, važiuoklės, prietaisų – taip pat neįmanoma įsivaizduoti funkcionuojantį lėktuvą. Tačiau visas šias detales turi kiekvienas lėktuvas. Kiekvienas lėktuvas turi ir benzino bakus. Bet tolimiems skrydžiams parengto lėktuvo benzino bakai yra ypatingi – juose turi sutilpti benzino atsargos 30-40, galbūt 50 valandų skridimui.

Bellancos CH-300 benzino bakai buvo du sparnuose, po 44 galonus talpos, viso 333 litrai. S.Darius su S.Girėnu planavo skrydžiui paimti apie 800 galonų benzino. Tam, išėmus 4 keleivių sėdynes buvo sumontuoti du liemens bakai – 220 ir 185 galonų talpos, viso 1530 litrų. Dar įrengti du papildomi bakai sparnuose, didesni nei Bellancos originalūs, po 75 galonus, viso 570 litrų. Bendras visų šešių benzino bakų tūris gavosi 644 galonai – 2440 litrų. Likusią benzino dalį Lituanikos lakūnai planavo paimti skardinėse, sukrovę jas į laisvą ertmę virš liemens bakų.

Lituanikos benzino bakų tūris

Tūris galonais Tūris litrais
Bakas
A
44
166
Kairys vidinis
A
44
166
Dešinys vidinis
B
75
284
Dešinys išorinis
B
76
288
Dešinys išorinis
C
220
833
Liemens priekinis
D
185
700
Liemens užpakalinis
Viso
644
2438

Benzino bakų matmenys (apytikriai):
A bakai – 98 x 71 x 24 cm
B bakai – 98 x 122 x 24 cm
Bakas C – 110 x 102 x (70-80) cm (bakas trapecinės formos)
Bakas D – 110 x 102 x 63 cm


Lituanikos benzino bakai
Paspaudus paveikslėlį - pasididins

Numačius benzino bakų tūrį ir vietas, kur jie bus įrengti, buvo planuojami visi kiti perdirbimai. Numatytasis benzino kiekis – 800 galonų svertų apie 2200 kilogramų. Tokiam krūviui pakelti reikia ir didesnio variklio galingumo ir didesnio sparnų ploto. Taip pat tam, kad atlaikytų padidėjusį krūvį, turėjo būti stiprinama važiuoklė, standinami sparnai. Taipogi turėjo būti ilginamas stabilizatorius.

Padidėjusiam lėktuvo svoriui pakelti reikėjo ir galingesnio variklio. Variklis buvo pakeistas nauju – tokios pat Wright J-6-9 Whirlwind markės, bet su didesniu suspaudimo laipsniu. Galingumas išaugo nuo 300 AG iki 365 AG.


Sparnai ir stabilizatorius

Norint padidinti sparnų plotą reikėjo išspręsti tam tikrą problemą. Ploto padidinimas galėjo būti tik ilginant sparnus. Tačiau sparnų pailginimas tegalėjo būti ribotas, kad žymiai nepasikeistų jėgų balansas spyrių tvirtinimo mazguose. Todėl Belankos sparnai buvo pailginti nuo 46 pėdų ir 4 colių (14,12 m) iki 50 pėdų (15,24 m) – tik 8%. Taigi vienas Lituanikos sparnas tėra ilgesnis tik 56 cm nei Bellancos. Sparnų plotas viso labo padidėjo tik 2,27 m² ir sudarė 27,87 m². Jei skaičiuosim, kad Lituanikos kilimo svoris buvo 3700 kG, tai sparno įkrovimas buvo 133 kG/m².

Dėl išaugusio lėktuvo svorio prisiėjo ilginti ir stabilizatorių. Bellancos stabilizatoriaus ilgis 16 pėdų 6 coliai, t.y. 4,40 m, o Lituanikos stabilizatorius – 5,28 m (19 pėdų 4 coliai). Taip buvo padidintas stabilizatoriaus, o taip pat ir aukštumos vairų plotas. Padidinti aukštumos vairų plotą buvo ypač svarbu dėl daugiau sveriančio lėktuvo valdymo.

Ant Lituanikos brėžinio vaizdumo dėlei „uždėti“ Bellancos kairysis sparnas ir stabilizatorius (žalia spalva).


Lituanikos palyginimas su Bellanca
Paspaudus paveikslėlį - pasididins


Aerodinamika

Benzino sąnaudoms svarbią reikšmę turi lėktuvo aerodinaminis aptakumas. Kuo lėktuvas aptakesnis, kuo jame mažiau išsikišusių dalių, tuo mažesnis oro pasipriešinimas, tuo mažiau reikia papildomos jėgos tam pasipriešinimui įveikti. Vadinasi benzino bus sunaudojama mažiau.

Bellanca nebuvo aerodinamiškai tobulas lėktuvas. Sparnai su spyriais, liemuo stačiakampio formos. Ir čia nieko patobulinti nebuvo įmanoma. Lituanikos aerodinaminė forma liko tokia pati.

Tačiau aerodinamikos pagerinimui buvo atlikta keletas patobulinimų. Visų pirma variklio cilindrai buvo uždengti taip vadinamu Taunendo žiedu (Townend ring), kuris mažina oro srauto sūkurius nuo cilindrų. Dar buvo padaryti aerodinaminiai ratų aptakai, taip pat sumažinantys oro pasipriešinimą. Žinoma, ratų pasipriešinimą geriausiai išspręstų važiuoklės įtraukimo mechanizmas, bet tais tolimais 1933-siais tai buvo tik tik beužgimstanti aviacinė naujovė.

Įtaisius benzino bakus iš lėktuvo liemens buvo pašalinti langai ir durys, kas irgi buvo aerodinamikos pagerinimas. Dėl šitokio perdirbimo, lakūnams įlipti į kabiną tekdavo per šoninius langus. Dėl rekordinio skrydžio prisiėjo atsisakyti dalies komforto.

Apie aerodinaminio aptakumo svarbą byloja tokia detalė. Naujų lėktuvo ratų padangos buvo lygios, be protektoriaus rašto. Tai vos vos apčiuopiama aerodinaminė nauda, bet visgi net tai, kad protektoriaus grioveliai nesūkuriuos oro, buvo racionalumas. Ir per ilgą, apie 40 val. skrydį tam tikra nauda susidarė.

Tačiau perdirbant lėktuvą neišvengiamai reikėjo pridėti elementų, kurie šiek tiek pablogino aerodinamiką.

Tai du venturi vamzdeliai (venturi tube), jie buvo reikalingi sukti gyroskopiniams prietaisams. Šie vamzdeliai buvo sumontuoti liemens viršuje ties sparnų kraštu. Taip pat liemens viršuje buvo iškišta vėjo turbinėlė, sukanti indukcinio kompaso generatorių. Liemens apačioje buvo išsikišę benzino bakų greito išpylimo vožtuvai.


Vėjo turbinėlė


Viršuje Lituanikos liemens styro venturi vamzdeliai ir vėjo turbinėlė
Paspaudus paveikslėlį - pasididins


Apačioje liemens benzino bakų greito išpylimo vožtuvai
Paspaudus paveikslėlį - pasididins


Lėktuvo kaina

Įdomus klausimas – kiek viskas kainavo? Atsakymą galima rasti P.Jurgėlos knygoje: Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas / Petras Jurgėla, Čikaga, 1935, psl. 211.

Perdirbimas3250 $
Variklis 2970,62
Laikrodžiai100
Sekstantas320
Ratai79,69
Kompasas ir jo pritaikymas155,70
Aviahorizontas ir
krypties gyroskopas
643,88
Prppeleris224
Eksploatacinės išlaidos400,47
Viso8143,36 $

P.Jurgėlos „buhalterijoje“ nėra minimi du prietaisai – magnetinis skysčio kompasas bei derivometras, kuriems įsigyti irgi reikėjo kažkiek lėšų. Todėl tikslinga sumą padidinti apvalinant iki 8200 $. Pridėjus paties lėktuvo pirkimo kainą – 3000 $, viso gaunasi 11200. Taigi Lituanikos kaina buvo 11200 $, gal būt apie 11300 $.


S.Darius ir S.Girėnas prie perdirbto lėktuvo
Paspaudus paveikslėlį - pasididins


Bandymai

1933 m. balandžio 24 d. buvo atliktas pirmasis perdirbto lėktuvo skridimas. S.Darius savo dienoraštyje apie tai įrašė: Pirmas mėginimas lėktuvo – pasekmingas. Gerai pakilo ir nusileido. Kylant jautėsi lėktuvo nosė labai sunki. Tas pats buvo ir leidžiantis. Dešinysis sparnas sunkus. Gazolino siurblys neveikė. Aeroplanas rengiamas ryt dienos mėginimui. Inž. ir Dirbtuvių savininkas Lairdas skrido kartu. Tiesa pokilio ir posūkio vairai kiek drebėjo momentais.

Kitą dieną buvo atliktas antras bandomasis skridimas. S.Darius:
Antras lėktuvo mėginimas su didesniu svoriu uodegos linkui ir 25 gal gazolino daugiau užpakaliniame bake.
Aeroplanas valdomas daug lengviau, lygsvara geresnė. Dešinysis sparnas dar kiek sunkesnis. Gazolino siurblys tvarkoje, alyvos slėgimas dar per mažas.
Viso skraidžiau 30 min. Lairdas skrido kartu, abu buvo gan patenkinti.


Balandžio 28 d. buvo atlikti dar trys bandomieji skridimai. Tuo bandymų „programa“ ir baigėsi. Viso 5 skridimai bendra trukmė 1 val. 45 min. Palyginti labai nedaug. Kapitaliai perdirbtam lėktuvui visapusiškai išbandyti reikėtų gerokai daugiau skridimų ir laiko. Bet matyt, pakako ir tiek. Perdirbimas buvo atliktas kokybiškai, defektų daug nebuvo, o kurie buvo rasti – nesunkiai pašalinti.


Lituanikos krikštynos

Lėktuvui vardą „Lituanica“ pasiūlė Čikagos lietuvių laikraščio „Naujienos“ korespondentas Antanas Vaivada.


Antanas Vaivada

Dabar tegalime tik spėlioti, ar A.Vaivados idėja buvo originali. Tačiau Lietuvoje „Lituanika“ gyvavo jau nuo 1908 metų. Tai studentų medikų korporacija „Fraternitas Lithuanica“. Išvertus iš lotynų kalbos – „Lietuvybės brolija“. Kad pavadinimas lotyniškas – nieko nuostabaus – medikams lotynų kalba yra svarbi. Korporacijos įkūrimo iniciatorius buvo dr. Jonas Basanavičius. Vėliau, jau 1924 metais J.Basanavičiui lankantis Kaune, jis buvo priimtas į „Fraternitas Lithuanica“ garbės narius.


1924 metai
Paspaudus paveikslėlį - pasididins

Beje, šioje nuotraukoje kartu su J.Basanavičium yra ir dr. Kazys Oželis (sėdi pirmas iš dešinės). Vėliau, 1933 metais, K.Oželis buvo vienas iš ekspertų, atlikusių S.Dariaus ir S.Girėno lavonų apžiūrą.

Lituanikos krikštynos įvyko gegužės 6 dieną Čikagoje ta proga surengtoje aviacijos šventėje. Tradiciškai į lėktuvo propelerio ašį buvo sudaužytas šampano butelis. Tą misiją atliko Stepono Dariaus motina.


Šampanas į propelerio ašį

Kitą dieną Lituanika išskrido į Niujorką. Iki transatlantinio skrydžio buvo likę 68 dienos.




Lėktuvų duomenys

Bellanca CH-300
Pacemaker
Lituanika
Sparnų ilgis14,12 m 15,24 m
Sparnų plotas25,36 m² 27,87 m²
Lėktuvo ilgis8,4 m 8,45 m
Tuščio lėktuvo svoris960 kG1209 kG
Didžiausias svoris1700 kG 3700 kG
Variklio galia 300 AG 365 AG
Benzino talpos333 ltr2438 + 511 ltr
Skrydžio nuotolis1000 km 8000 km




Gintautas Kačergius
2018

* * * * *



Rekomenduojama taip pat skaityti:
G.Ramoška. Dariaus ir Girėno lėktuvas „Lituanica“


GRĮŽTI Į PAGRINDINĮ LITUANICA 1933 PUSLAPĮ

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis