Mačiuika Antanas



Karo lakūnas. Aviacijos plk. leitenantas.
1901 - 1940


1901 12 06 Gelvankos k., Gelvonų vls., Ukmergės aps. gimė Mačiuika Antanas.

1918 kartu su I.Kriaučiūnaičiu ir P.Jurgėla Vilniuje įkūrė Skautų organizaciją, vėliau ją atgaivino ir Kaune, iki 1928 buvo pirmasis Kauno apygardos tuntininkas.

1919 baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo berniukų g-jos 6 klases.

1919 07 04 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Širvintų komendantūros kuopą,

1919 09 15 – 12 16 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais prie Širvintų ir Veprių, buvo sužeistas.

1920 0116 įstojo į Karo mokyklą.

1920 10 17 ją baigus (III laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, paskirtas 1 savanorių (13 pėst.) pulko 4 kuopos jaun. karininku, 1920 11 02 – ryšių komandos v-ku, pulką reorganizavus į Atsargos batalioną.

1921 08 01 – 5 kuopos vadu.

1921 12 22 perkeltas į 8 pėst. pulką 5 kuopos, vėliau ryšių komandos jaun. karininku.

1922 09 25 perkeltas į Karo aviaciją ir paskirtas į mokomąją eskadrilę mokiniu žvalgu.

1923 07 30 baigė aviacijos teorijos kursą.

1923 08 27 pradėjo skraidyti savarankiškai.

1924 06 15 paskirtas 2 oro eskadrilės karo lakūnu.

1924 07 29 aviakatastrofoje sunkiai susižeidė.

1925 01 08 pakeltas į inžinerijos vyr. leitenantus.

1925 10 05 baigė aukštojo pilotažo kursus.

1926 07 25 suteiktas karo lakūno vardas.

1926 12 17 Vienas iš perversmo organizatorių ir vykdytojų, kartu su kitais privertęs išsiskirstyti Seimą.

1927 02 23 paskirtas 1 (naikintuvų) eskadrilės karo lakūnu.

1927 baigė Dr. J.Tumėno brandos kursus.

1927 aviakatastrofoje antrą kartą susižeidė.

1927 10 paskirtas eskadrilės vado padėjėju.

1928 01 10 – eskadrilės vadu.

1928 02 16 pakeltas į kapitonus.

1929 08 21 skrisdamas aplink Lietuvą persišaldė, gydėsi Lietuvoje ir Italijoje.

1932 11 21 pakeltas į majorus. Tarnavo Karo aviacijos naikintuvų grupės vadu, aerodromo komendantu.

1934 išleido knygą „Būsimasis karas ir aviacija“.

1935 11 23 pakeltas į plk. leitenantus. Aviacijos reikalais komandiruotas į Angliją, Čekoslovakiją, Daniją, Italiją ir Prancūziją.

1936 01 11 dėl sveikatos pačiam prašant paleistas į aviacijos karininkų atsargą.

1936 12 31 – į dimisiją.

1937 išleido „Oreivybė. Aviacijos atsiradimas ir pažanga“.

1938 baigė VDU Teisių f-to Teisių skyrių. Karininkų ir puskarininkių karo lakūnų mokyklų lektorius. Aktyviai reiškėsi visuomeninėje ir politinėje veikloje. Vienas iš Lietuvos aeroklubo, „Neo Lithuania“ steigėjų, LŠS, „Jaunosios Lietuvos“, slaptos „Geležinio Vilko“ organizacijos, Savanorių kūrėjų sąjungos narys,

1938 – 1939 Savanorių kūrėjų sąjungos Centro v-bos pirmininkas.

Karo aviacijos, kultūros ir politikos temomis skelbė straipsnius „Karyje“, „Karde“ „Trimite“, „Mūsų žinyne“ ir kt. Parašė stambų darbą „Iš praeities", kuriame aprašyti ir nuotraukomis bei planais iliustruoti įvairūs archeologiniai paminklai.

1940 03 25 mirė Kaune, palaidotas Kauno m. kapinėse, jas naikinant palaikai perkelti į Petrašiūnų kapines.

Žmona – Antanina Vaitelytė (1900–1985), sūnūs – Benediktas Vytenis (1927) ir Vytautas Adomas.


Apdovanotas:
DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1928),
Savanorių kūrėjų medaliu (1928)
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928),
„Plieno sparnų“ garbės ženklu (1932),
skautų Lelijos ordinu (1933),
Italijos Karūnos 4 laipsnio ordinu (1930).


Literatūra:
„Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ V tomas.





Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis