Viktoras Ašmenskas



Lakūnas, dim. aviacijos leitenantas
1912 - 2016


Viktoras AŠMENSKAS gimė 1912 m. vasario 19 d. Vilušių k., Jankų vls., Šakių aps.

Mokėsi Šakių „Žiburio“ gimnazijoje, po to Rėvų Jėzuitų gimnazijoje, o 1925 – 1927 m. – Kauno jėzuitų gimnazijoje.

1929 m. išlaikė egzaminus ir įstojo Kauno aukštesniąją technikos mokyklą.

1931 – 1934 m. dalyvavo Aukštesniosios technikos mokyklos aviacijos būrelyje, statė sklandytuvus BRO-1, BRO-2, BRO-3, pradėjo skraidyti sklandytuvu T-1.

1929 – 1934 m. dalyvavo Skautų – Vyčių organizacijoje.

1933 m. baigė Nidos sklandymo mokyklą ir įgijo C piloto sklandytojo kategoriją. Gavęs Lietuvos Aeroklubo stipendiją, 1934 m. baigė IV Lietuvos Aeroklubo lakūnų kursų laidą, įgijo tarptautinio lakūno – piloto licenciją.

1934 m. baigė Kauno aukštesniąją technikos mokyklos Statybos skyrių ir pradėjo dirbti Valstybės kontrolės krašto apsaugos departamento revizoriaus pavaduotoju. Dirbo karo technikos, ginklavimo, aviacijos ir statybos srityse.

1935 m. gegužės mėn. – 1936 m. kovo mėn. atliko privalomąją karo tarnybą Inžinerijos batalione, vėliau – Ginklavimo valdybos artilerijos dirbtuvėse.

1936 – 1937 m. studijavo VDU Technikos fakultete, bet mokslus baigė tik 1942 m.

1937 – 1944 m. dirbo Trakų apskrities Žemės ūkio statybos skyriaus vedėju.

1937 m. gegužės 16 d. Kaune dalyvavo pirmajame grupiniame (10 žmonių) šuolyje Lietuvoje. Iki 1940 m. atliko 10 šuolių su parašiutu (antras rezultatas Lietuvoje).

1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietijos užpuolus Lenkiją trumpam (2 sav.) mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į Karo aviaciją. Skraidė lėktuvais ANBO-III, ANBO-V, ANBO-VI, Fokker D.VII, Ansaldo A. 120.

1932 – 1939 m. aktyviai bendradarbiavo spaudoje („Karyje“, „Trimite“, „Lietuvos sparnuose“).

1937 m. kaip Lietuvos aeroklubo atstovas stažavosi Čekoslovakijoje, Ranos sklandymo mokykloje.

1938 m. dalyvavo I pasaulio lietuvių sportinėje olimpiadoje Kaune,

1939 m. rugpjūčio 17 d. per pirmąsias Baltijos šalių aviacijos sporto pirmenybes dviviečiu lėktuvu skrido 750 km maršrutu Talinas-Ryga-Joniškis-Palanga-Kaunas ir užėmė prizinę vietą.

Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą įsitraukė į pasipriešinimo veiklą, nuo 1941 birželio LAF veikloje. Kilus Vokietijos-SSRS karui dalyvavo sukilime Trakuose.

1941 – 1944 m.Vokiečių okupacijos metu buvo Lietuvių fronto karinės Kęstučio organizacijos narys, Trakų aps. organizacijos organizacinio skyriaus viršininkas.

1944 m. rugpjūčio mėn. – 1945 m. lapkričio mėn. dirbo Miškų pramonės liaudies komisariato Kapitalinės statybos skyriaus vyr. inžinieriumi.

1945 – 1946 m. Lietuvos tautos tarybos ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vyriausiosios vadovybės pavedimu organizavo šios organizacijos Kauno apygardą.

1946 m. kovo 19 d. išdavus suimtas NKVD, tardytas Vilniuje.

1946 m. lapkričio 20-22 d. nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalintas Lukiškių kalėjime, Rasų ir Klaipėdos lageriuose.

1948 m. vasarą išvežtas į Mordovijos lagerius.

1955 m. vasario 26 d. iš lagerio paleistas ir ištremtas į Sibirą, Krasnojarsko kr.

1957 m. vasario mėn. paleistas, grįžo į Lietuvą.

1963 –1975 m. dirbo Gelžbetonio konstrukcijų gamykloje, 1964 – 1966 m. vyr. inžinieriumi, nuo 1966 m. jo pavaduotoju. Daugiau kaip 60 racionalizacijų autorius.

1977 – 1987 m. dirbo Prienų sportinės aviacijos gamykloje.

1960 m. Šilutės aviacijos klube atnaujino skraidymo įgūdžius.

1969 m. buvo išrinktas Aukštojo pilotažo, o 1973 m. – Parašiutinio sporto federacijos pirmininku, kurio pareigas ėjo iki 1976 m.

1976 – 1989 m. buvo Lietuvos SSR aviacijos sporto federacijos atsakingasis sekretorius.

1989 – 1992 m. Lietuvos aeroklubo generalinis sekretorius. Lietuvos aeroklubo garbės narys (1992 m.).

1992 m. atstovavo Lietuvos aeroklubui Tarptautinės aeronautikos federacijos (FAI) posėdyje Paryžiuje (Prancūzija), kuriame atkurtos LAK teisės FAI organizacijoje, bei dalyvavo FAI konferencijoje Tel Avive (Izraelis).

1994 – 2000 m. buvo išrinktas 1941 m. birželio 22-28 d. sukilėlių sąjungos tarybos pirmininku, vėliau buvo šios organizacijos tarybos pirmininko pavaduotojas. Lietuvos atsargos karininkų sąjungos, Lietuvos Aeroklubo narys.

1997 m. suteiktas dim. leitenanto laipsnis.

2016 m. vasario 25 d. mirė Vilniuje.

Žmona – Eleonora Žūsinaitė (1919 – 1995 m.), dukros Nijolė (1944 m.), Aušra (1960 m.).


Apdovanotas:
FAI „Paul Tissandier diplom“ (1992 m.),
S. Dariaus ir S. Girėno medaliu (1993 m.),
FAI medaliu „Už nuopelnus aviacijos sportui“ (1994 m.),
DLK Gedimino ordino I laipsnio medaliu (1996 m.),
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (1999 m.),
Garbės ženklu „Plieno Sparnai“ (2002 m.),
Kūno kultūros ir sporto departamento aukso medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2002 m.),
Lietuvos aeroklubo medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2002 m.),
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2003 m.),
Atsargos karininkų sąjungos medaliu (2007 m.),
Vilniaus miesto savivaldybės 1-ojo laipsnio medaliu „Už nuopelnus Vilniaus sportui“ (2011 m.).


Bibliografija (knygos):
1. Generolas Vėtra: atsiminimų knyga. – Kaunas: Aušra, 1997. – 486 p. – ISBN 9986-757-08-8
2. KGB spąstuose: buvusio politinio kalinio prisiminimai. – Vilnius: Žygimantų spaustuvė, 2006. – 231 p. – ISBN 9955-509-26-0
3. Didžiosios tautos aukos (pataisytas leid.). – Vilnius: V. Ašmenskas, 2007. – 328 p.: portr. – ISBN 978-9955-800-12-5
4. Lietuvos aero klubas 1927–1940 metais. – Vilnius: LR krašto apsaugos ministerija, 2007. – 354 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-738-85-5
5. Aviacijos sportas Lietuvoje 1940–1989 metais (sud. Viktoras Ašmenskas, Antanas Karpavičius, Elena Algimanta Kryžanauskaitė). – Vilnius: Lietuvos aeroklubas, 2009. – 581 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95080-0-9
6. Didžiosios tautos aukos. – 3-iasis patais. leid. – Vilnius: „Diemedžio“ leidykla, 2009. – 303 p.: portr. – ISBN 978-9986-23-155-4
7. Mano, šimtamečio, gyvenimo prošvaistės, 1912–2012. – Vilnius: „Diemedžio“ leidykla, 2012. – 176 p. – ISBN 978-9986-23-168-4

Lietuvos rekordų knygoje Viktoras Ašmenskas įrašytas kaip vyriausias knygos autorius. Budamas 99 metų 10 mėnesių 14 dienų amžiaus Viktoras Ašmenskas, parašęs knygą „Mano, šimtamečio, gyvenimo prošvaistės, 1912–2012 m.“, rankraštį 2012 m. sausio 2 d. įteikė „Diemedžio“ leidyklai. Ši leidykla V. Ašmensko 176 puslapių knygą išleido 500 egz. tiražu.


Literatūra:
Vytautas Asevičius et. al., Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953, t. 2. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2002. .
Eugenijus Raubickas „Ženklas ant munduro...“ Kaunas: KAM, 2005.
VšĮ „Plieno sparnai“ archyvo informacija.



V. Ašmenskas - Inžinerijos bataliono eilinis. (Nuotr. iš Ramūno Skvirecko archyvo)



V. Ašmenskas mokydamasis Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje (Nuotr. iš Aleksandro Sako archyvo)



V. Ašmenskas - Lietuvos Aero klubo garbės narys.



V. Ašmenskas 100-ojo gimtadienio iškilmių metu Vilniaus miesto rotušėje.

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
P.Hiksa
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis
V.Rauba
J.Kumpis