J.Garalevičiaus ir A.Kulvinskio sklandytuvas

2-me pusl. - G.Ramoškos straipsnis
APIE GARALEVIČIAUS SKLANDYTUVĄ




Dvidešimtojo amžiaus aušroje visame pasaulyje buvo susidomėta sunkesnių už orą skraidomu aparatų kūrimu. Daugelis to meto aviatorių, prieš kurdami lėktuvus, pradžioje konstravo sklandytuvus.

Pirmąjj sklandytuvą Lietuvoje (Kaune) 1911 metais pastatė muzikos instrumentų meistras Jonas Garalevičius ir 109 pėstininkų Volgos pulko poručikas Aleksandras Kulvinskis. Tačiau plačiau ką nors apie šj sklandytuvą sužinoti nepavyko, nes neišliko nei sklandytuvo brėžinių, nei nuotraukų. Išnagrinėjus to meto Kaune leidžiamo dienraščio ,,Severo zapadnyj telegraf" spausdintas trumpas žinutes, aiškėja, jog sklandytuvo brėžinius ruošė A. Kulvinskis, o juos tobulino ir aparatą savo dirbtuvėje statė J. Garalevičius. Pavyko šj tą sužinoti ir apie pirmuosius skridimus. Tačiau apie sklandytuvo konstrukciją to meto spaudoje duomenų nerasta.

Liko vienintelė viltis: surasti bent vieną įvykių liudininką. Po ilgų ieškojimų tokį žmogų pavyko rasti. Tai aviacijos inžinierius, dabar personalinis pensininkas, Nikalojus Ganas (taip buvo pakeisti Mykolo Ganio pavardė, vardas). Įdomi jo biografija. Gimė 1899 metais. Vaikystės ir paauglystės metai prabėgo Kaune, Šančiuose, kur tuo metu tėvas (Leopoldas Ganys, kilęs iš Kulautuvos) dirbo Šmitų fabrike. 1915 metais bėgdama nuo vokiečių okupacijos, Ganių šeima pasitraukė j Rusijos gilumą. Čia jaunasis Ganys sutiko Spalio socialistinę revoliuciją, dalyvavo pilietiniame kare, o 1936 metais baigė Maskvos aviacijos instituto Lėktuvų statybos fakultetą. Ilgą laiką dirbo aviacijos pramonėje. 1953 metais grįžo į Kauną.

Paklaustas, ką prisimena apie J.Garalevičiaus ir A.Kulvinskio sklandytuvą, N.Ganas atsakė:
— Kiek man žinoma, aparatą jie pradėjo statyti 1910 metų pabaigoje, o sekančių metų rudenį jau atliko pirmuosius skridimus. Tuo metu, — tęsė N.Ganas, — sklandytuvai buvo statomi dviejų tipų: „Farmano" — dvisparniai ir „Blerijo" — viensparniai.

Sklęsdamas ore, pilotas aparatą valdė balansuodamas savo kūno svoriu. Vėlesniuose sklandytuvuose buvo įrengiami aukštumos, vėliau ir posūkio vairai. J.Garalevičius ir A.Kulvinskis pasirinko „Farmano" tipo dvisparnį sklandytuvą (sklandytuvo bendras vaizdas parodytas piešinyje, kurį pagal N.Gano sudarytą schemą nupiešė M.Želnys).

— Tiesa, — prisipažįsta N.Ganas, — schemoje gali būti kai kurių netikslumų, — juk praėjo tiek metų. Tačiau bendras vaizdas liko atmintyje, nes šis „aeroplanas" tąsyk mane labai sudomino.



Sklandytuvas buvo pagadintas iš pušinių lystelių. Sparnai dengti perkeliu. Konstrukcijai sutvirtinti (kaip ir to meto lėktuvuose) buvo ištisas vielinių atatampų rezginys. Važiuoklei konstruktoriai panaudojo dviračio ratus.

Sparnų ilgis 10—12 m, plotas — apie 40 m².
Liemuo — ferminis, 7—8 m ilgio.
Tuščias sklandytuvas svėrė 192 kg.

Sklandytuvas turėjo aukštumos ir posūkio vairus. Sklandytuvą į orą keldavo virve, kurią bėgdami tempdavo 6—10 žmonių. Esant 6—8 m/sek vėjo greičiui, sklandytuvas lengvai atsiplėšdavo nuo žemės ir kildavo kaip aitvaras. Pasiekdavo 40—50 m aukštį. Aparate skersiniam pastovumui palaikyti vairų — eleronų — nebuvo (esant gūsingam vėjui ore galėjo apvirsti), todėl prie sparnų galų pririšdavo po virvę, kurias laikydavo žmonės. Pirmuosius skridimus sklandytuvu atliko A.Kulvinskis.
Tuo būtų galima ir baigti pasakojimą apie pirmąjį sklandytuvą Lietuvoje. Tačiau skaitytojams, be abejo, bus įdomu žinoti, kad A.Kulvinskio skridimai sukėlė susidomėjimą aeroplanais ir mūsų pasakojimo prisiminimų autoriui Nikolajui Ganui.

— Pirmąjį sklandytuvo modelį, — prisimena jis, — padariau metalinį. Vėliau, perskaitęs knygutę „Kaip pasidaryti sklandytuvą", su mokslo draugu nutarėme pastatyti lengvesnį sklandytuvą. Tiesa, pasistatyti tokiam skraidymo aparatui kaip J.Garalevičiaus ir A.Kulvinskio, mes neturėjome nei lėšų, nei patirties. Pasirinkome lengvą, paprastą, kūnu balansuojamą, panašų į dabartines skraidykles, aparatą. Sklandytuvo statybai panaudojome pušines lysteles, sparnus aptraukėme perkeliu. Aparatas svėre apie 50 kg (sparnų ilgis — 8 m, plotas — 14,4 m).

1913 metų vasarą Petrašiūnuose nuo kalnelio, vėliau Aukštuosiuose Šančiuose nuo Nemuno šlaito buvo atlikti pirmieji skridimai.



J.Balčiūnas, J.Monkevičius

SPARNAI, 1978 Nr. 4

Elektroniniam publikavimui paruošė N.Korbutas

2-me pusl. - G.Ramoškos straipsnis
APIE GARALEVIČIAUS SKLANDYTUVĄ


Eiti į puslapį       >>  

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis