Jonas Pyragius. Karo aviacijos mokykla.


Jonas Pyragius (red.) „Mūsų sparnai. Lietuvos aviacija 1919-1929“ Kaunas: Aviacijos leidinys, 1929, 27-34. Kalba netaisyta.


I. Organizacija ir vadovybė.

Oficialiai karo aviacijos mokykla mūsų aviacijos gyvenime pradeda figuruoti nuo 1919 metų kovo 12 dienos, t. y. nuo to laiko, kai aviacijos kuopa išsiskyrė iš inžinerijos bataliono į atskirą dalį. Kadangi mokyklos įsteigimo klausimas jau nuo seniau buvo svarstomas, tai aviacijos būrin prie inžinerijos kuopos jau sausio m. pabaigoje buvo priiminėjami kandidatai karo aviacijos mokyklon. Kovo m. 12 d. išėjo pirmas karo aviacijos mokyklai įsakymas.

Tą dieną mokykloje buvo 21 mokinys: 1. Pranckevičius, 2. Kundrotas, 3. Stanaitis, 4. Zauka, 5. Rauba, 6. Kumpis, 7. Jakimavičius, 8. Budrevičius, 9. Stašaitis, 10. Kvesko, 11. Petraukas, 12. Šenbergas, 13. Šabanavičius, 14. Graužinis, 15. Babilius, 16. Ambroziejus, 17. Migevičius, 18. Sabas, 19. Vaicekauskas, 20. Suchoverskis, 21. Kanapinskas.


Mokyklai jau pradėjus veikti, jon nuolat atvyksta naujų savanorių. Buvo priimti dar šie: kovo 13 d. – J. Šalkauskas, Švitris, kovo 15 d. – Gustaitis, Sliužinskas, kovo 18 d. Germanas, kovo 22 d. – Šakmanas, Virbickas, kovo 24 d. – Kazakevičius, kovo 25 d. – Ruseckas, Junkeris, kovo 26 d. – Lastauskas, Kazlauskas, kovo 27 d. – Sidaravičius, Janulionis, kovo 28 d. – Lišauskas, banaldžio 3 d. – Tumas, Peseckas, balandžio 8 d. – Jablonskis, gegužės 5 d. – V. Kanauka, gegužės 7 d. – V. Elisonas, gegužės 17 d. – Vasnevskis, gegužės 24 d. – Brazdžiūnas, birželio 1 d. – Firantas, Bezumavičius, Sereika, birželio 6 d. – Sruoga Balys, birželio 13 d. – Šidlauskas, birželio 18 d. – Braždionis, rugpjūčio 8 d. – Dobkevičius.


Iki sveikatos patikrinimo visi mokiniai skaitėsi kandidatais. Sveikatos žvilgsniu tinką aviacijos tarnybai buvo patvirtinami mokiniais, kiti gi turėjo mokyklą apleisti. Kadangi pradžioje buvo manoma mokykloje ruošti drauge lakūnus, žvalgus ir motoristus, tai buvo priimta ir keletas kandidatų motoristais, kurie vėliau buvo išsiųsti į specialistų kuopą. Viso per karo aviacijos mokyklą perėjo 48 asmenys, bet dalis jų dėl aukščiau minėtų priežasčių ar dėl nusikaltymų apleido mokyklą jos nebaigę.

Karo aviacijos mokykla tiesioginiai visais žvilgsniais priklausė aviacijos dalies vadui, nors vidujiniame gyvenime tvarkėsi visai savarankiškai: turėjo savo raštinę, ūkį ir t. t. Mokyklos antspaudas buvo su Vytimi. Dėl mokyklos savistovumo matyti buvo nesusipratimų, nes aviac. daliai įsak 22 Nr. 6 § skamba taip: „Aviacijos mokykla yra atskira nuo aviacijos dalies maždaug tiek, kiek batalionas atskiras nuo pulko“. Nors mokykla leido ir savo įsakymus, tačiau visos permainos ir įvykiai joje buvo žymimi ir įsakymuose aviacijos daliai.

Pirmuoju karo aviacijos moyklos viršininku buvo karininkas Fugalevičius. Jis buvo tarnavęs rusų kariuomenėje oro žvalgu ir neseniai prieš tai grįžęs į Lietuvą. Kar. Fugalevičius tuo metu buvo vienintelis mūsų besikūriančioje kariuomenėje aviacijos specialistas ir kaip rimtas, energingas ir pasiryžęs dirbti, buvo labai naudingas. Tačiau mokyklos viršininku jis neilgai tebuvo. Balandžio mėn. 4 d. kar. Fugalevičius išskrido su lakūnu Šulcu bambarduoti besitraukiančių bolševikų. Ties Panevėžiu bolševikai juodu smarkiai apšaudė ir kar. Fugalevičiui buvo sužeista ranka. Po to jis ilgai gulėjo ligoninėje, važinėjo gydytis užsienin, bet kaip nebetinkamas karo tarnybai, buvo paleistas iš kariuomenės ir tų pačių metų rugsėjo mėn. pradžioje nusišovė.

Po jo laikinais mokyklos viršininkais buvo šie asmens: nuo balandžio m. 4 iki 20 d — kar. rusų tarnybos generolas majoras Okulič-Kazarinas. Tas pareigas pildydamas jis susirgo ir 27. IV mirė. Nuo 20. IV iki 29. V ir nuo 6. VII iki 7. VIII Nuo 29. V iki 6. VII — kar. Adamkavičius. Pagaliau rugpjūčio mėn. 7 d. karo aviacijos mokyklos viršininku paskirtas kar. Laurinaitis. Šis žmogus, pats nors ir nebūdamas aviacijos specialistu, bet darbštus ir susidomėjęs aviacija, sutvarkė mokyklą visais žvilgsniais tiek, kiek ano meto sąlygos leido.

Mokyklos adjutanto pareigas pradžioje ėjo tie patys mokiniai: Kundrotas, vėliau Pranckevičius ir tik birželio m. 2 d. adjutantu paskirtas kar. Karosas. Mokyklos ginklininku buvo mok. Rauba. Mokyklos raštinų personalą sudarė du raštininkai - kareiviai, ūkį tvarkė ūkvedys - puskarininkis. Patarnavimui ir šiaip įvairiems reikalams mokykla turėjo 1 - 2 kareivių ir 2 tarnaites kurios gamindavo maistą. Kadangi mokykloje žmonių tebuvo nedaug, tai jos rikiuotę sudarė vienas būrys iš 2-iejų skyrių. Būrininku buvo: pirmas - Babilius, vėliau Gustaitis ir Pranckevičius. Mokyklos būstinė pradžioje buvo Žaliajame Kalne (Ukmergės pl. 28 Nr. kar. Fugalevičiaus namuose) apie birželio m. pradžią mokykla persikėlė į barakus prie Cepelino angaro ir spalio 11 d. - į Linksmadvarį.


II. Mokymas.


K. a. mokyklą formuojant buvo išdirbti programos projektai, apskaičiuoti 8 - 10 mėnesių: vienas rašytas kažkokio prancūzo, kitas karin. Petronio. Sulig šių programų projektais keikvienam dalykui buvo skirtas valandų skaičius:


Eil. NrD A L Y K A SVal. sk. pranc. projekteVal. sk. kar. P.Petronio projekte
1Aviacijos teorija9648
2Aviacijos motorai (teorija)9636
3Aviacijos motorai (praktika)118120
4Medžiagų atsparumas7248
5Elektrotechnika ir mechanika7246
6Fizika4816
7Radio-telegrafija1620
8Žvalgyba, oro kova ir bombų mėtymas20-
9Oro žvalgyba-24
10Meteorologija2424
11Fotografija2436
12Taktika4840
13Kulkosvaidžiai8424
14Kulkosvaidžiai ir (šaudymas)-120
15Karo statutai2425
16Automobilis1618
17Artilerija1622
18Lietuvių kalba144120
19Rikiuotė (iki bataljono mokymo)-180
20Kar. ir valst. teisė-30


Ar praktikoje buvo prisilaikoma kurios nors iš šių dviejų programų, pasakyti sunku. Mokymo reikalais mokykloje rūpindavosi viršininkas ir mokslo vedėjas. Kaip ir kiekvienoje mokslo įstaigoje, kar. aviacijos mokykloje kiekvienai savaitei buvo iš anksto nustatoma programa. Lektoriui pranešus, kad jis savo dalyką baigė dėstyti, mokinius kvosdavo aviacijos dalies vado patvirtinta komisija.

Pradžioje mokyklon instruktoriais buvo paskirti tie patys aviacijos dalies karininkai: Martinaitis, Adamkavičius, Šalkauskas, Jancevičius. Tačiau šie instruktoriai, patys nebūdami jokie specialistai, nieko ypatingo mokiniams duoti negalėjo. Vienintelis tuo metu nusimanąs ir rimtas žmogus, be mokyklos viršininko, buvo karo vald. Jurgis Elisonas. Jis buvo tarnavęs Rusijoje (XI aviacijos divizione) aeronavigacijos stoties viršininku ir buvo paskirtas karo aviacijos mokyklos mokslo vedėju, tik šiai įsisteigus. Kad k. v. J. Elisonas buvo ne tik geras mokytojas, bet ir auklėtojas, galima spręsti iš to, kad buvę karo aviacijos mokyklos mokiniai iki šiai dienai jo nepamiršta ir tik gerai apie jį teatsiliepia. Vėliau, pasiliuosavus k. v. J. Elisonui iš kariuomenės (nuo 22. IX), mokslo vedėju trumpą laiką buvo kar. Švezigas.

Kadangi savieji instruktoriai negalėjo dėstyti visų programoje numatytų dalykų, teko kviesti lektorius iš šalies. Todėl mokykloje ilgiau ar trumpiau lektoriavo ištisa eilė įvairių asmenų. Buvo net kreiptasi keletą raštų per vokiečių Generalkommando į Fliegerabteilung 425 Nr., prašant lektorių kai kuriems speciališkiems dalykams. Vėliau, pasamdžius vokiečius ir atvykus kar. Hiksai, šie taip pat buvo paskirti mokyklon instruktoriais. Tačiau ir su vokiečiais instruktoriais buvo keblumų: jie temokėjo tik vokiškai ir mokiniams sunku buvo jų klausyti. Iš žemiau dedamos lentelės matosi, kiek lektorių dėstė vieną tą patį dalyką:

Eil. NrDĖSTOMAS DALYKASL E K T O R I A I
1
Motorai
Inž. Petronis, inž. Sipavičius, kar. Jancevičius, instr. Zielionskis, kar. F.Šulcas, kar. Veišenkas
2
Aviacijos teorija
kar. Martinaitis, kar. Hiksa
3
Meteorologija ir aeronavigacija
karo vald. Elisonas
4
Fizika
karo vald. Elisonas
5
Fotografija
kar. Soltanas, k.v. Plateris, kar. Živatauskas, kar. E.Šulcas
6
Fotogrametrija
kar. Živatauskas
7
Radio telegrafavimas
kar. Leichneris, kar. Švecigas
8
Elektrotechnika
kar. Masiulis, inž. Petronis
9
Matematika
mok. Gustaitis
10
Aeroplano medžiaginė dalis
kar. Veišenkas, kar. Leichneris, kar. Švecigas
11
Taktika (bendra)
kar. Šalkauskas, kar. Laurinaitis
12
Aviacijos taktika
kar. Leichneris, kar. Švecigas
13
Artilerija ir bombos
kar. Leichneris, kar. Švecigas
14
Kulkosvaidis ir šaudymas
kar. Fugalevičius, kar. Jankauskas, kar. Ditrichas, kar. Laurinaitis
15
Karo statutai
kar. Šalkauskas, kar. Laurinaitis, kar. Gavelis, kar. Josiukas
16
Rikiuotė
kar. Karosas, kar. Josiukas
17
Lietuvių kalba
k.v. Elisonas, Balys Sruoga, R.Skipitis, kar. Laurinaitis
18
Dainavimas
J.Brundza


Stoka prityrusių ir nuolatinių lektorių ir ilgas nebuvimas nuolatinio viršininko, be abejo, negalėjo neatsiliepti neigiamai į mokinių išmokslinimą ir karišką išauklėjimą. Normalę mokymo eigą taip pat labai trukdė nuolatiniai mokinių komandiravimai frontan (Kėdainiuosin, Panevėžin, Utenon, Radviliškin) ar šiaip tarnybos reikalais Lietuvoje (Alytun, Virbalin) ir užsienin (Vokietijon — užpirkimų reikalais). Be tų komandiravimų anais laikais nė nebuvo galima apsieiti, nes viena — buvo stoka žmonių, o antra — k. a. mokyklos mokiniai aviacijoje buvo vienintelis ištikimiausias ir sąžiningiausias elementas. Mokiniai nebuvo liuosi nuo tarnybos ir sargybų nešimo; kai kada tarnybinėje išeigoje būdavo net iki trečdalio bendro mokinių skaičiaus. Be to, mokiniai po keletą kartų mokslo metu buvo leidžiami atostogų.

Mokykla neturėjo mokymuisi nors šiek tiek pritaikintos patalpos. Apie mokslo priemones ar vadovėlius netenka nė kalbėti, nes niekas nežinojo, kokių reikia ir kur jų gauti. Pamokos dažniausiai būdavo atliekamos čia pat gyvenamuose butuose, dirbtuvėse, o vasarą — lauke. Birželio m. pabaigoje jau buvo bepradedama mokyti skraidyti, bet pritrūkus benzino, mokymas buvo sustabdytas. Atgabenus iš Vokietijos benzino, liepos mėn. 21 d. mokiniai — lakūnai buvo paskirstyti grupėmis ir prasidėjo, jai taip galima pavadinti, sistematiškas mokymas skraidyti. Pirmoje — instr. Rotterio grupėje buvo šie mokiniai lakūnai: Gustaitis, Jablonskis, Rauba, Zauka, Sliužinskas ir Stašaitis. Antroje — instr. F. Šulco grupėje — Babilius, Kumpis, Lišauskas, Šenbergas, Sabas ir Vaicekauskas. Trečioje — instr. Kulikovskio grupėje — Stanaitis, Švitris, Sidaravičius, Peseckas, Tumas, Bezumavičius ir Dobkevičius. Likusieji mokiniai buvo suskirstyti atlikti praktiką į tris mokinių žvalgų grupes. Vėliau kai kuriems mokiniams lakūnams perėjus į žvalgus, trečia grupė buvo panaikinta ir likusieji mokiniai lakūnai paskirstyti į dvi grupes.

Skraidymų mokymas taip pat negalėjo eiti normaliai. Skraidymus be galo trukdė nuolatinis benzino nebuvimas. Pakilus oran būdavo leidžiama skraidyti ne ilgiau kaip 3 min., paprastai gi skridimas tęsdavosi 2 — 2,5 min. Dažnai atsitikdavo, kad mokiniai, norėdami skraidyti, turėdavo bėgti su skardine miestan ir už nuosavus pinigus pirktis iš vokiečių šmugelio būdu keletą litrų „drek – benzolio“. Nors ir menkiausiai lėktuvo daliai sugedus ar sulūžus, tekdavo ilgai laukti kol ją pataisys arba net nuosavais pinigais, surinktais iš grupės mokinių, siųsti vokietį mechaniką į Eitkūnus, kad ten sutaisytų. Vokiečiai instruktoriai viso savo laiko taip pat negalėjo skirti mokiniams; jiems dažnai tekdavo skristi frontan atlikinėti įvairias karo užduotis. Rudeniop skraidymo mokymas visiškai susitrukdė, nes kar. F. Šulcas, išleidęs savistoviai skraidyti vos tik vieną Kumpį – užsimušė, kitas instr. Rotteris, išleidęs Sliužinską, Raubą ir Stašaitį – pabėgo; iš lakūnų beliko, paliuosavus vokiečius, vienas kar. Hiksa, bet jam vienam tiek daug mokinių mokyti buvo neįmanoma, o be to, dar reikėjo suteikti galimybės praktikuotis ir mokiniams — žvalgams. Mokyklos viršininkas, numanydamas, kad esamose sąlygose ir esamomis priemonėmis greitai gerų lakūnų ir žvalgų nebus galima paruošti, keletą kartų prašė vadovybės (raštu ir žodžiu) pasiųsti užsienin nors šešis geresnius mokinius užbaigti mokslą. Raštai buvo nuėję iki krašto aps. m-rio, bet trūkstant tam reikalui lėšų, liko be pasekmių. Todėl buvo nuspręsta išleisti mokyklą, baigus tik teoretišką mokymo dalį.

III. Vidujinis gyvenimas mokykloje.


Nežiūrint į tai, kad karo aviacijos mokykla ne tik neturėjo jokių patogumų, bet daugelyje atvejų gyveno visiškai skurdžiai, mokiniai, visi jauni, visada būdavo gerai nusiteikę ir smagūs. Drausmė mokykloje buvo vidutiniška; žinoma, mūsų šiandieninėmis akimis žiūrint ji gal atrodytų silpnoka, bet atsižvelgiant i 19 — tų metų kariuomenės tvarką, ji buvo patenkinama.

Laisvalaikiu mokiniai nuolat prasimanydavo įvairių šposų. Kaip ir kiekviename jaunų vyrų kolektyve, taip ir aviacijos mokykloje buvo mokinių, buvusių kitų pasismaginimo objektu. Įvairius nuotykius surašius, išeitų graži brošiūrėlė. Pavarčius mokyklos įsakymus ir pabaudų knygą, galima užtikti §§, charakterizuojančių kasdieninį mokyklos gyvenimą. Pav.: įsak. 17 Nr. 1 § (kalba visur neištaisyta) „Mokiniui N duodu vieną beeilę prie angarų už tai, kad jis kalbėjo rikiuotėje rusiškai po komandos „ramiai". Įdomu, ar tą mokinį būtų baudę, jei jis būtų kalbėjęs lietuviškai? 18 Nr. 6 §. „Gyventojus kamb. Nr. 2 palieku dešimčiai dienų be paliuosavimo už tai, kad jie nežino, kas sušaudė per to kambario langą kaštaną". Su šaudymu būdavę įr įdomesnių dalykų. Kai kas iš mokinių, nupylę iš šovinio tūtelės pusę ar daugiau parako, lavindavosi šaudyti į... vazonus su gėlėmis, stovinčius ant kaimyninio namo verandos. 24 Nr. 3 §. „Užginu mokiniams ir specialistams vaikščioti virtuvėn, nes jie trukdo virėjai dirbti". Įdomu, ko jie visi ten vaikščiodavo...? 27 Nr. 2 §. „Remiantis Aviacijos Dalies Vado įsakymu 20 Nr. 2 §., įsakau visiems mokiniams per šią savaitę prisiruošti ir prieiti Velykinės išpažinties". Dėl šio § buvo kilę nemalonumų. Kai kuriems mokiniams atsisakius eiti išpažinties, mok. Babilius buvo atleistas nuo būrininko pareigų ir vos neišlėkė iš mokyklos, 6 paras vis dėlto teko jam atsėdėti.

Kai mokykla persikėlė į barakus prie Cepelino angaro, kai kurių mokinių specialybė ir pramoga pasidarė savo svečių ar praeivių elektrizavimas. Tokių vyrų kambaryje visi metaliniai daiktai, pradedant durų rankena ir baigiant lova, buvo laidais sujungti su leidžiamuoju magnetu, kur nors čia pat paslėptu. Palietęs tokį daiktą gaudavo gerokai pasikratyti.

Nežiūrint į tai, kad karo aviacijos mokyklos mokinių buvo nedaug, tačiau jie sugebėjo save gana plačiai išreklamuoti. Nors ir ne ištaiginga, tačiau imponuojanti uniforma, nebloga išvaizda, nauja mūsų visuomenei ginklo rūšis ir tam tikras tonas, skatino jaunus aviatorius visur sukinėtis ir suteikė jiems progos tapti populiariais, ipatingai gražios lyties tarpe. Visi tokie mažmožiai leido lengviau pernešti tarnybos sunkumus, vargą ir nepriteklių ir ištesėti iki galui.

IV. Laida.


Gruodžio m. 1 d. visi karo aviacijos mokyklos mokiniai buvo prikomandiruoti prie karo mokyklos iš dalies patikrinti rikiuotės bei statutų apmokymą, iš dalies apšlifuoti. Tam prikomandiravimui labai priešinosi aviacijos vadovybė, tačiau be pasekmių. Pabuvę karo mokykloje 2 savaiti, visi mokiniai grįžo atgal ir gruodžio m. 16 d. išleisti iš mokyklos (įsak. kar. 206 N r. 3 §).

Karo aviacijos mokyklą baigė sekantieji: 1. Gustaitis Antanas, 2. Rauba Vytautas, 3. Kumpis Juozas, 4. Šakmanas Tadas, 5. Braždžiūnas Povilas, 6. Graužinis Kazys, 7. Kanauka Kostas, 8. Zauka Jonas, 9. Babilius Antanas, 10. Šidlauskas Romas, 11. Virbickas Leonas, 12. Jablonskis Vytautas, 13. Pranckevičius Juozas, 14. Firantas Viktoras, 15. Vasnevskis Aleksas, 16. Stašaitis Antanas, 17. Dobkevičius Jurgis, 18. Elisonas Vilius, 19. Stanaitis Simas, 20. Sidaravičius Bronius, 21. Švitris Vincas, 22. Peseckas Leonardas, 23. Ruseckas Vincas, 24. Šenbergas Vsevolodas, 25. Tumas Stasys
26 Braždžionis Kazys, 27. Sereika Tomas, 28. Sabas Severikas, 29. Sabanavičius Juozas, 30. Šalkauskas Julius, 31. Bezumavičius Genrichas, 32. Vaicekauskas Mikas, 33. Sliužinskas Leonas, 34. Lišauskas Vladas.

Iš jų 11 žmonių buvo išleisti puskarininkiais ir į leitenantus pakelti vėliau aviacijos dalyje. Išleidus šią laidą aviacijos dalies vadas dėjo pastangų, kad būtų leista surinkti dar vieną laidą, nes tos buvo permaža, bet karo vadovybė nesutiko ir karo aviacijos mokykla 1919 metų gruodžio 18 d. nustojo gyvuoti. Visas jos turtas ir bylos buvo perduota aviacijos daliai. Iš baigusių karo aviacijos mokyklą karininkų 4 tarnauja kitose kariuomenės dalyse ir 18 išėjo iš kariuomenės atsargon.

V. Išvados.


Nors karo aviacijos mokyklos kursas tęsėsi devynis su puse mėnesių, nors jai truko lektorių, mokymo priemonių ir daug viso kito, tačiau jos reikšmė mūsų visai kariuomenei ir ypatingai mūsų aviacijai buvo labai didelė. Šiandien tokiomis sąlygomis vargu ar kas beišeitų. Tik begalinis mokinių pasiryžimas, domėjimasis visu tuo, kas ateityje bus reikalinga, noras žūt būt tapti aviatoriais pilna to žodžio prasme, leido sėkmingai užbaigti pradėtą darbą. Bet to dar maža. Baigę aviacijos mokyklą jauni karininkai, neigudę aviatoriai, savo pečiais išnešė visą tolimesni aviacijos plėtimą ir tobulinimą. Jie buvo pirmutiniai, kurie ne vieną ir nekelis kartus skrido frontan ir užfrontėn ir atliko daug svarbių užduočių. Šiandien gal dar peranksti tarti tikrą žodį apie mūsų jaunos aviacijos kovose su bolševikais ir lenkais dalyvavimo reikšmę. Tai gal padarys istorikas, aprašinėdamas Lietuvos Nepriklausomybės karus.


GRĮŽTI Į KARO AVIACIJOS MOKYKLA

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis