Kaip Dariui ir Girėnui sekėsi skristi per Atlantą, beveik nežinoma, nes Dariaus kelionėje rašytas aeronautinis dienynas iš Kauno istorijos muziejaus yra dingęs. Šį dienyną vokiečiai grąžino 1933 m. liepos 20 d. apie 14 val. Tačiau jau 1944 m. vasario 5 d. Karinio istorinio (dab. Valstybinio istorijos) muziejaus komisija (pirmininkas pulkininkas K.Ališauskas, nariai atsargos majoras J.Mikėnas bei S.Dariaus ir S.Girėno komiteto atstovas T.Zauka), siekdami apsaugoti nuo galimų bombardavimų ir sunaikinimo, išėmė iš ekspozicijos Dariaus ir Girėno daiktus ir perkėlė juos į saugesnę vietą. Dienyno tarp komisijos išvardintų daiktų nebebuvo (byla Nr. 95).
Darius ir Girėnas : memuarai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė : Vilnius : Mintis, 1990, psl. 159-160.

Taigi, aeronautinis dienynas iš muziejaus „dingo“!
Tokiu atveju kyla eilė klausimų: Kada dingo? Kiek laiko iki dingimo buvo eksponuotas Karo muziejuje? Kas jį ekspozicijoje matė? Kas tyrinėjo dienyno įrašus ir juos kur nors citavo? Ir svarbiausia: Ar A.Gustaičio vadovaujama komisija katastrofos priežastims tirti tą aeronautinį dienyną turėjo?
Į visus šiuos klausimus atsakymų nėra.
Peršasi logiška išvada – tokio dienyno iš viso nebuvo!
Galima sakyti – mintis netikėta, svarstytina, kritikuotina. Bet pabandysiu tai pagrįsti logiškais samprotavimais ir tam tikrais faktais.

Tačiau Eltos korespondentas Berlyne V.Kaupas savo pranešime liepos 18 d. rašė:
Įdomiausias rastas daiktas yra lėktuvo dienynas, kurį Berlyno policija pasiėmė, kad galėtų nuodugniai ištirti katastrofos priežastį. Dienynas bus vėliau perduotas Lietuvos atstovybei.
Darius ir Girėnas : memuarai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė : Vilnius : Mintis, 1990, psl.172.

Ir ne tik tai. Dar V.Kaupas ir išsirašė keletą citatų iš šio dienyno, o jos buvo išspausdintos 1933 m. liepos 20 d. „Dienos naujienose“:
Išskridus iš Niujorko, 12 val. pažymėta: „Vanduo matyti po debesimis“. 14 val. 30 min.: „Skrendam virš vandens ir debesų, kairėj matosi žemė“. 15 val. 30 min.: „Rūkas virš vandens, žemė švari. Apleidžiant Amerikos žemyną, oras buvo gražus. Dešinėj matėsi dideli debesys. Pralėkus New-Foundlandą, dešinėj matėsi žemė, šiaurėj stovėjo didelis rūkas“. Skrendant per Atlantą, 21 val. 30 min.: „Tyras oras – ramu, sluoksnis žemų debesų“ Pati svarbiausia pastaba: „Netoli Europos krantų sutikome audrą“.
Darius ir Girėnas : memuarai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė : Vilnius : Mintis, 1990, psl.160.

Taigi, pasak V.Kaupo, dienynas buvo. Gaunasi, kad pradžioje straipsnio iškelta mintis – niekinė. Ar tikrai? Panagrinėkim viską nuosekliai.

Aeronautinis dienynas – kas tai per daiktas?
Na, tai kažkokia užrašų knygelė ar bloknotas, kuriame turėjo būti rašomos visos skridimo detalės valandų ir minučių tikslumu. Terminas „aeronautinis dienynas“ – nelabai tinkamas. Dabar tokį dokumentą vadintume „borto žurnalu“. Bet anais laikais, gal būt, terminas „žurnalas“ tokia prasme nebuvo vartojamas. O gal toks terminas dar nebuvo įsigalėjęs. Tačiau tame „žurnale“ ar „dienyne“ turėjo būti pakankamai tiksliai užfiksuoti įvairūs skridimo momentai, kaip antai: kada paliko Niufaundlendą ir pradėjo Atlanto šturmą; kada stojo nakties tamsa ir kada vėl tapo šviesu; kada baigėsi benzinas tam tikruose bakuose ir buvo perjungta iš kitų bakų; kada ir kokioje vietoje pasiekta Europa; koks matomumas, debesų aukštis, debesuotumo lygis tam tikru metu; kokiam aukštyje skrido; kokie variklio sūkiai buvo ir t.t.

A.Gustaičio vadovaujama komisija katastrofos priežastims tirti, turėdama tokius duomenis būtų lengvai nustačiusi skridimo maršrutą, o ne spėliojusi, jog „Lituanika“ Europą pasiekė per Škotiją. Komisijos akte rašoma:
... Lakūnų buvo skrista pradžioje kelionės kryptimi Londonan. Tai patvirtina rasti žemėlapiuose lakūnų pažymėjimai, kurie siekia iki 14 val. laikotarpio skaitant nuo išskridimo pradžios. Iš šių pažymėjimų matyti, kad pirmus 2500 kilometrų kelio jie nenukrypo nuo savo užsibrėžto maršruto per Londoną. Tolimesnių pastabų, kurios būtų buvę padarytos vėliau pažymėto laikotarpio, nei žemėlapiuose, nei užrašų knygutėse visiškai nerasta.
Iš to seka, kad A.Gustačio komisija tokio „dienyno“, kuriame būtų išsamių duomenų, neturėjo ir duomenų iš jo nepanaudojo.

Tokio dienyno neturėjo ir majoras Hattendorfas, vadovavęs vokiečių tyrimui. To tyrimo ataskaitoje irgi tik spėlionės, apie galimą „Lituanikos“ maršrutą. Tyrimo dokumente rašoma:
Kada ir kur jie pasiekė Europos krantus negalima nei apytikriai pasakyti, nes ir patys lakūnai nepaliko apie tai jokių pažymėjimų ant žemėlapių, galima spėti, kad per Londoną ir jo apylinkes neskrido, nes Angliją perskristi jie būtų turėję dar šviesoj, o apie tai jokių pranešimų niekur nebuvo.

Nagrinėjant klausimą „Kada dingo?“, didžiausia tikimybė, jog dingo per politinius kataklizmus, t.y. arba 1940 metais, arba 1941 m. Vadinasi nuo 1933 m. iki 1940 m. tas dienynas turėjo būti Karo muziejuje. Neįtikėtina, kad per šį laiką niekas šio dienyno nebūtų matęs, skaitęs, nebandęs nusirašyti turinio. Tokie S.Dariaus ir S.Girėno skrydžiu besidomintys žmonės kaip Tomas Zauka, Jonas Dovydaitis, Jonas Pyragius ar kt. tikrai būtų radę kelių ir būdų „prieiti“ prie šio dienyno, nors ir giliausiuose muziejaus fonduose būtų buvęs užkištas.

Pasekime „aeronautinio dienyno“ atkeliavimą į Kauną.
Liepos 20 d. 14val. Dariaus rašytą aeronautinį dienyną Berlyno oro policija įteikė Lietuvos pasiuntinybės Berlyne atstovams. Be dienyno, dar grąžino 3 žemėlapius (vienas iš jų – orientacinis Atlanto žemėlapis), 4 antspaudus su pagalvėlėmis, 4 bloknotus, 2 navigacijos lenteles, 4 laiškus, 2 fotografijas, piloto pažymėjimą.
Darius ir Girėnas : memuarai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė : Vilnius : Mintis, 1990, psl. 202.

Lyg ir viskas gerai. Dar pažiūrėkime kokie daiktai buvo iš vokiečių gauti pagal oficialų aktą.

Darius ir Girėnas : dokumentai, laiškai, atsiminimai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška / Kaunas : Lietuvos technikos muziejus „Plieno sparnai“, 1991, psl. 132 -134.

N.Dariūtės-Maštarienės knygoje liepos 20 d. 14 val. gautų daiktų sąrašas sutampa su akto I dalyje (sulig vokiečių sąrašo „Empfangsbescheinigung“) išvardintais daiktais. Išskyrus vieną – ten nėra jokio aeronautinio dienyno! Trečioje pozicijoje pažymėta: „bortinė knygelė“. Gal tai ir yra tas „aeronautinis dienynas“, tik kitaip pavadintas? Kol kas palikim tą klausimą ateičiai.

Peržiūrėkim visose sąrašo dalyse esančius įvairius dokumentus bei spaudinius, galinčius būti panašius į aeronautinį dienyną (knygas, bloknotus, užrašų knygeles ir pn.), neliečiant žemėlapių, nuotraukų, laiškų.
I.3. Bortinė knygelė.
I.5. Užrašų bloknotai – 4 vnt.
I.6. Navigacijos „tabelės“ – 2 vnt.
I.9. Licencas-liudijimas.
III.1. Knygelė užrašams „Memo book“.
III.4. Kartoninė dėžutė su skridimo rėmėjų knyga.
IV.9. Du spausdiniai.
IV.16. Odinės makštys su dviem liudijimais.
IV.17. Pasas.
IV.18. Knygelė „Nachschlagebuch“.
V.1. Pasas.
V.2. Užrašų knygutė.
V.8. Knygelė su liudijimais.
V.20. Knygutė „Nachschlagebuch“.
VI.4. Vienas bloknoto lapelis (prirašinėtas).
VI.5. Skęstantiems patarimai (iškarpa iš laikraščio).
VI.7. Navigacijos lentelė.

Štai toks sąrašas.
Dabar pažiūrėkim, kas čia yra kas. „I.3 Bortinę knygelę“ kol kas palikim. O toliau:
I.5. Užrašų bloknotai – 4 vnt.
Vienas iš jų – bloknotas langeliais „QUADRILLE PERFORATED“:

Kiti trys – astronominės navigacijos bloknotai „DAY WORK Sun“, „DAY WORK Moon“ ir „NIGHT WORK“.

Viena „AERIAL and MARINE NAVIGATION TABLES“, kita – „AIR ALMANAC“.

I.9. Licensas-liudijimas. Tai „Lituanikos“ licencija.




III.1. Knygelė užrašams „Memo book“ ir V.2. Užrašų knygutė.

Stasys Girėnas taip pat turėjo užrašų knygelę, į kurią pasižymėdavo svarbesnius dienos įvykius. Labai gaila, kad ši knygelė yra dingusi. 1934 m. kovo 9 d. Lietuvos aeroklubo atsakingas sekretorius J.Pyragius iš muziejaus ją pasiskolino ir matyt negrąžino.
Darius ir Girėnas : dokumentai, laiškai, atsiminimai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška / Kaunas : Lietuvos technikos muziejus "Plieno sparnai", 1991, psl. 99.
Matyt, čia ir yra ta dingusi S.Girėno užrašų knygelė.

Taigi, ko nėra? Nėra to mistinio aeronautinio dienyno, nėra S.Dariaus dienoraščio ir dar nėra „Lituanikos“ lėktuvo paso. Štai šito:

Galvoju, kad I.3. Bortinė knygelė ir yra „Lituanikos“ pasas. O tokio kaip aeronautinis dienynas iš vis nebuvo.

Žinoma, mįslė yra ir tai, kodėl sąraše nebuvo S.Dariaus dienoraščio. Tikriausiai dienoraštis atkeliavo kažkiek vėliau, po visų šių aktų sudarymų. Bet Dariaus dienoraštį mes dabar turime, jis niekur nepradingęs, žinome jo turinį.

Faktas, kad S.Girėno knygelė buvo paskolinta ir užfiksuota paskolinimo data, byloja, jog Karo muziejaus darbuotojai nebuvo tokie neatsakingi, kad pradangintų tokį vertingą eksponatą, kaip aeronautinis dienynas.

O kodėl J.Pyragius negrąžino S.Girėno užrašų knygelės, tikriausiai, galima aiškinti taip. Pasiskolino 1934 metų kovo mėnesį ir, matyt, iš pradžių nesuskubo grąžinti. O 1934 metų birželio 7 d. J.Pyragius dalyvavo nepavykusiame voldemarininkų puče. Po to sekė suėmimas, kalėjimas, tremtis – sumaištys, kurių metu ta knygelė, tikriausiai, ir pradingo.

Pažvelkime į tų pačių dokumentų sąrašus, sudarytus Karo muziejuje 1944 metais, siekiant apsaugoti nuo galimų bombordavimų.

Darius ir Girėnas : dokumentai, laiškai, atsiminimai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška / Kaunas : Lietuvos technikos muziejus „Plieno sparnai“, 1991, psl. 147 -148.

Eksponatas „Lėktuvo knygelė“ yra! 23-čia pozicija, inventorinis Nr. 518.

Dar įdomi detalė. Inventoriniai numeriai visų eksponatų eina paeiliui nuo 505 iki 591. Išskyrus tris – mus nedominančiose srityse: 539 – nuotraukų tarpe, 565 – kažkoks žemėlapis ir 578 – vaistai, tikriausiai. Taigi požymių, kad kažkoks eksponatas dingo – nėra.

Iš mus dominančių dokumentų nėra penkių: Belankos nuosavybės dokumento; Belankos perdirbimo sąmatos; iškarpos iš laikraščio su patarimais skęstantiems; S.Girėno knygutės „Nachschlagebuch“ (apie jos dingimo aplinkybes kalbėta praeitame skyrelyje) ir S.Dariaus dienoraščio (kodėl ir šiame sąraše jo nėra – taipogi mįslė).

Na ir žinoma, sąraše nerasime to mūsų aptariamo aeronautinio dienyno.

N.Dariūtė-Maštarienė savo knygoje rašė:
Atgavus dienyną, buvo tikimasi, jog speciali komisija jį išnagrinės ir paskelbs tikrąją Atlanto didvyrių žuvimo priežastį. Tačiau įdomu. Kad to meto spaudoje apie dienyną buvo daug kalbama iki jį grąžinant Lietuvos pasiuntinybei, o vėliau apie jo turinį nekalbama. Lieka neaišku, iš kur plačiai pasklido gandai, kad iš vokiečių grąžinto aeronautinio dienyno buvo išplėšti paskutiniai lapai.
Liepos 21 d. specialiu antspauduotu vagonu iš Vokietijos buvo pargabentos „Lituanikos“ liekanos, kurios kartu su lakūnų daiktais liepos 27 d. pradėtos eksponuoti Karo muziejuje. Aprašant šią parodą, apie aeronautinį dienyną neužsimenama. Matyt, tada jis nebuvo rodomas visuomenei.
Mįslinga, kodėl tuometinėje spaudoje neaprašomas dienyno turinys. Neaišku, kada ir kaip dienynas iš muziejaus dingo. Šiuo metu Kauno valstybiniame istorijos muziejuje jo nėra. Jokių jo pėdsakų taip pat nepavyko užtikti.
Darius ir Girėnas : memuarai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė : Vilnius : Mintis, 1990, psl.202, 203.

Priėmus prielaidą, kad tokio dienyno iš viso nebuvo, atsakymai gana paprasti. Nebuvo ko rodyti, nebuvo jokio turinio, ir jokių pėdsakų rasti neįmanoma T.y. neįmanoma rasti to, ko nėra.

Bet tada iš kur kilusi versija, kad toks dienynas buvo? Kodėl ELTOS korespondentas V.Kaupas citavo dienyno frazes? Ir dar V.Kaupas apie šį dienyną yra taip rašęs:
„Visas kelias dienyne buvo nubrėžtas ir nužymėtas dalinai angliškai, dalinai lietuviškai rašytomis pastabomis. Dargi šiapus Berlyno dienynas buvo stropiai vedamas, bet prie nelaimės vietos jau nėra jokių pastabų“.
Darius ir Girėnas : memuarai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė : Vilnius : Mintis, 1990, psl.160.

V.Kaupo cituotą frazę: „Netoli Europos krantų sutikome audrą“, o taip pat ir teiginį, kad dienynas buvo stropiai vedamas „dargi šiapus Berlyno“ paneigia A.Gustaičio vadovaujamos komisijos katastrofos priežastims tirti teiginys, kad: „Tolimesnių pastabų, kurios būtų buvę padarytos vėliau pažymėto laikotarpio (praėjus 14 val. nuo išskridimo), nei žemėlapiuose, nei užrašų knygutėse visiškai nerasta“. Taigi, komisija nerado jokių pačių lakūnų pastabų apie skridimo eigą praėjus daugiau kaip 14 val. nuo išskridimo iš Niujorko.

Paaiškinti, kodėl V.Kaupas rašė apie tą „aeronautinį dienyną“ kaip realiai egzistavusį, manau, galima taip: V.Kaupas aeronautiniu dienynu palaikė S.Dariaus dienoraštį. Dienoraštį pavadinti dienynu visiškai priimtina. O kadangi ten buvo nemažai informacijos apie aviaciją – tai ir „aeronautinis“.

Dar lieka paaiškinti, iš kur V.Kaupo nusirašytos frazės? Ogi nuo žemėlapių. Ant maršruto Niujorkas – Londonas žemėlapių yra S.Dariaus užrašytos frazės: „Vanduo matyti pro debesis“; „Rūkas virš vandens, žemė švari“; „Tyras oras – ramus“; „Sluoksnis žemų debesų“.

Šios frazės žodis žodin atitinka V.Kaupo cituotas. Neįtikėtina, kad S.Darius būtų rašęs visiškai vienodus įrašus į „aeronautinį dienyną“ ir tą patį pakartojęs ant žemėlapio. Vadinasi V.Kaupo cituotos frazės yra nurašytos nuo žemėlapių, o ne iš kažkokio „dienyno“. Na, kitos kelios frazės šiek tiek skiriasi, bet čia gal žurnalistinio redagavimo pasekmė.
Dar vienas svarbus momentas – V.Kaupo citatų frazė: „Netoli Europos krantų sutikome audrą“.

Jau ankščiau minėjau, kad tokio įrašo A.Gustaičio komisija nerado. Jokių įrašų netoli Europos ir pačioje Europoje, anot A.Gustaičio komisijos, „Lituanikos“ lakūnai nepaliko. O netikėti komisija nėra pagrindo.

Taigi, teiginys apie audrą, tikriausiai, yra žurnalistinis V.Kaupo išmislas. Norint „paaštrinti“ informaciją, pridėti dramatizmo. Juolab, kad tas „išmislas“ apie audrą iš esmės galėjo būti teisingas ir paimtas iš V.Posto skrydžio detalių (V.Postas, skridęs aplink pasaulį ir liepos 16 d. 13 val. sėkmingai nutūpęs Berlyne, papasakojo, kad prieš Airiją sutiko audrą). V.Kaupas, kaip korespondentas reziduojantis Berlyne, šią informaciją, matyt, girdėjo.
Štai taip, tikriausiai, ir gimė laikraštinė „antis“ apie nesamą „aeronautinį dienyną“.

1. Dokumentas, įvardijamas kaip „aeronautins dienynas“, neegzistavo.
2. Pretekstas atsirasti informacijai apie „aeronautinį dienyną“ buvo korespondento klaida, palaikius S.Dariaus dienoraštį „aeronautinu dienynu“ ir ne visiškai tiksli informacija su tam tikrais žurnalistiniais „pagražinimais“.
3. „Aeronautinio dienyno“ nebuvimą rodo A.Gustaičio vadovaujamos komisijos katastrofos priežastims tirti išvados, o taip pat ir vokiečių katastrofos tyrimo medžiaga.
4. „Dienyno“ dingimo iš Karo muziejaus faktą nepatvirtina dokumentų sąrašų analizė. Priešingai, tie sąrašai liudija, kad joks „dienynas“ Karo muziejun nebuvo patekęs.
5. „Lituanikos“ lakūnai S.Darius ir S.Girėnas, tikriausiai, jokio atskiro skridimo žurnalo ar „dienyno“ nevedė, pasitenkindami pavieniais užrašais ant maršruto žemėlapių.