KARIUOMENĖS SPORTO ŠVENTĖS



Jonas Pyragius

Kariuomenės sporto šventės 1926-1930 m.


1926 metų pavasarį kariuomenės sporto draugijos pastangomis Panemunėje buvo pradėtas statyti kariuomenės stadionas. Nors rudenį stadiono statyba tebuvo tik įpusėjusi, tačiau buvo surengtos didesnio mąsto kariuomenės lengvosios atletikos rungtynės. Ligi to laiko susidomėjimas sportu kariuomenėje turėjo daugiau vietinio pobūdžio ir nesiekė toliau atskirų dalių sporto švenčių arba atskirų karių sportininkų dalyvavimo civilių sporto organizacijų ruošiamose įvairiose rungtynėse.

Kariuomenės sporto draugijos rūpesčiu 1926 m. rudenį sudaryta komisija iš dr. Jurgelionio ir kpt. Pauros, kuri apvažinėjo visas kariuomenės dalis, tikrindama, kokio laipsnio yra pasiekęs kariuomenėje kūno lavinimas. Tikrinimo rezultatai parodė, kad ypatingai lengvoji atletika yra tiek pažengusi priekin, kad jau galima mėginti suruošti visos kariuomenės rungtynes. Pasirodė, kad tam nemažai yra padirbėję 1925 ir 1926 metais kūno lavinimo kursus baigę karininkai. Taigi, nors ir vėlokai, spalio 17d., įvyko pirmoji kariuomenės sporto diena. Jokių ypatingų išdavų joje pasiekta nebuvo. Tam kliudė šaltas oras, nebaigtas stadionas, stoka pasiruošimo ir prityrimo organizatoriams ir teisėjams ir dar daugelis kitų priežasčių. Tačiau pirmas ledas pralaužtas, ir toliau kas metai ruošiamos sporto šventės nuolat ir visapusiškai tobulėjo. Vyriausybė iš karto parodė didelį susidomėjimą kariuomenės sportu, skirdama ne vien pereinamas ir vienkartines dovanas laimėjusioms dalims, bet ir šiaip įvairiai remdama švenčių rengimo darbą.

Kiekviena kariuomenės dalis turėjo teisę išstatyti rungtynėms ribotą skaičių sportininkų: po 2 kiekvienai šakai. Bet kadangi kiekvienas dalyvis galėjo startuoti dviejose šakose ir vienoje estafetėje, tai sportininkų skaičius paprastai būdavo nevienodas. Pav., 1930 m. kiekviena dalis galėjo atsiųsti dalyvauti rungtynėse po 69 asmenis su sąlyga, kad kiekvienas dalyvaus tik vienoje šakoje arba galima buvo pasitenkinti ir minimumu - 24 dalyviais, bet jie visi turėtų dalyvauti 2-3 numeriuose.

Iš viso sporto šventėse dalyvavo:

1926 m. spalio 17 d - 349 asm.
1927 m. rugpjūčio 27-28 d. - 369 asm.
1928 m. rugsėjo 1-2 d. - 497 asm.
1929 m. 7-8 d. - 465 asm.
1930 m. 4-6 d. - 640 asm.

Išskyrus 1929 metus, kada buvo leista dalyvauti Krašto apsaugos ministerijos civiliams tarnautojams, visi dalyviai buvo tikrosios tarnybos kariai. Tik kai kurios dalys retkarčiais išstatė dalyvauti po 1-2 auklėtinius - muzikantus.

Ruošos darbas - treniruotės dalyse paprastai prasidėdavo ne anksčiau gegužės-birželio mėn., kada šiltesnis oras ir išdžiūvę aikštės tai leido. Pasiruošimas prasidėdavo atrinkimu vyrų, kurie kiekvienoje šakoje sugeba parodyti geriausių rezultatų. Čia, be abejo, lemiančių, pirmenybių turėjo didesnės sudėties dalys. Jeigu prie to pridėti dar sugebėjimą iš anksto pritraukti į savo dalį jau žinomus sportininkus, einančius atlikti karo prievolės, tai darosi visiškai aišku, kodėl dėl pirmų vietų varžėsi veik be konkurencijos tik didesniuose centruose stovinčios dalys. Kitos, iš provincijos arba mažesnės sudėties dalys, buvo priverstos tenkintis likusiomis vietomis ir rungtynių metu dažniausiai vaidinti statistų vaidmenį.

Treniruotėms vadovavo daugumoje karininkai, baigę kūno lavinimo kursus ar šiaip labiau susidomėję sportu. Tačiau sistemingo treniravimo nė vienoje dalyje nebuvo, nes jį įvykdyti trukdė tiesioginė tarnyba. Čia ypatingai sunkiau specialioms dalims: artilerijai, kavalerijai, aviacijai, nes labai maža lieka laiko treniravimui. Nežiūrint to, kad buvo ir atrinkimas vyrų, ir šioks toks treniravimas rungtynių metu, pasiekti rezultatai kartais stačiai stebino savo menkumu.

Antra vertus, kai kuriose dalyse buvo senų sportininkų, kurie nuo pat pradžios dalyvavo kariuomenės rungtynėse, užėmė pirmas vietas ir parodė visiškai patenkinamų rezultatų. Kaipo pavyzdį galima paminėti pavardes: virš.
Stankaus, vyr. puskarininkių Duboviko, Vilimavičiaus, Tarakanovo ir kt.

Pasiruošimą rungtynėms lengvino vadovybės parama dalims sporto įrankiais ir medžiaga. Spaudos ir švietimo skyriaus dėka dalys turėjo lengvajai atletikai įrankių, sportinių rūbų; 1929-1930 metais įtraukus rungtynių programon ir šaudymą, treniruotėms skirta kovos šovinių. Žinoma, dalims neužteko vadovybės duodamų įrankių ir medžiagos, bet jų pripirkimas iš savo lėšų priklausė nuo dalies numatytos treniruočių programos.

Prieš pat kariuomenės rungtynes kiekvienoje dalyje paprastai būdavo suruošiamos kontrolinės rungtynės - dalies pirmenybės, kurios duodavo galimybę galutinai išaiškinti dalies reprezentacinės komandos sudėtį.

Bene blogiausia yra su kariškos penkiakovės dalyviais. 1929 metais įvedus šį numerį į rungtynių programą, vienais ir kitais metais teatsirado tik po tris dalyvius, nežiūrint to, kad brangi ir daili dovana turėjo daugelį masinti. Sunku pasakyti, kas trukdė jauniems karininkams pasirengti šiai penkiakovei.

Nors kariuomenės rungtynių programa kasmet buvo papildoma keletu naujų numerių, kai kada išmetant senus, tačiau iš esmės ji nepasikeitė nuo pirmųjų rungtynių. 1926 metais, kai bėgimo takai tebuvo tik pradėti kasti, trumpų distancijų bėgimas buvo neįmanomas. Todėl programon įtraukta daugiau ilgų distancijų bėgimų. Stadioną galutinai sutvarkius, savaime susitvarkė ir bėgimų programa. 1928 metais pamėginta prailginti bėgimo liniją iki 10000 m, tačiau sekančiais metais jis programoje jau nefigūruoja. Vieton jo 1930 m. įvestas taip tinkąs kariuomenei cross-country. Be paprasto žygio pilnoje aprangoje, figūruojančio, programoje iš pat pradžios, 1930 m. įvestas dar ir patrulių žygis, ,taip pat labai tinkąs kariuomenės rungtynėms.

Šokimų ir mėtymų programos - paprastos ir niekuo nesiskyrė nuo tų pačių numerių paprastose lengvosios atletikos rungtynėse.

Kiek blogiau dėl grynai kariško sporto numerių: granatos mėtymo ir nuo 1929 m. įvesto šaudymo. Pradžioje buvo mėginta mesti granatą dvejopai:
1) atbėgus su pilna apranga arti 100 m ir 2) įsibėgėjus 6-8 m sporto rūbuose.

1928 metais vieton kariško metimo įvestas metimas gulom. 1930 metais metimo gulom ir sportinio vėl nebėra; jų vietoje atsirado: 1) įsibėgėjimas 6 m su pilna apranga ir 2) metimas į taikinį.

1929 metais, įrengus šiokią tokią šaudyklą, buvo galima šaudyti iš kariškų šautuvų ir iš sportinių šautuvėlių. 1930 metais programa paįvairinta: iš šautuvų du šaudymai - karininkams ir kariuomenės pirmenybėms, ir iš revolverių - karininkams ir kariuomenės pirmenybėms vienas bendras šaudymas. Pirmas visų šaudymo rungtynių trūkumas - nežieduoti taikiniai. Nesant žiedų, sunku buvo išvesti taškų sumą, o jos nesant, negalima nustatyti, kuri dalis ir kuris asmuo atsidūrė antroje, trečioje ir t.t. vietoje, o kas svarbiausia, tai dėl pirmos vietos dalyviams teko net po keletą kartų peršaudyti.

Be taikinių, šaudymo rungtynių taisyklėse buvo ir šiaip keletas taisytinų vietų, pav.: 1) šaudyme iš šautuvų karininkams laikas apribotas ligi 35 sekundžių, įskaitant šautuvo užtaisymą iššovus tris šovinius; 2) šaudyme iš revolverių nustatytos trys revolverių rūšys, iš kurių nė viena nepasižymėjo taiklumu ar tobulumu; 3) šaudyme iš sportinių šautuvėlių taikiniai iš lėto judėjo.

Kariška penkiakovė praktikoje teturėjo keturis numerius: šaudymą iš revolverių, bėgimą, plaukimą ir fechtavimą Jojimo nebuvo.

Nors plaukiojimo sportas nejeina į grynai kariško sporto sritį, tačiau, turint galvoje jo svarbą kare ir jo ypatingai menką išplitimą mūsų kariuomenėje, reikėjo plaukiojimo rungtynių programą žymiai praplėsti ir įtraukti į bendrą taškų sistemą. Dalims neprivalomas vienas Nemuno perplaukimas buvo toli gražu nepakankamas.

Turint galvoje, kad rungtynių dalyviai buvo išimtinai jauni sportininkai, neturėjusieji nei laiko nei galimybės sistemingai treniruotis, jų rezultatus galima laikyti patenkinančiais.

Taškai buvo apskaičiuojami sulig tam tikrų kiekvienai sporto šakai atskirų lentelių. Vienos sporto šakos duodavo daugiau taškų už kitas, nors rezultatai, imant proporcingai, visose šakose buvo maždaug vienodi. Todėl visa taškų skaičiavimo sistema buvo reikalinga kai kurių pakeitimų, kad išvengti skriaudos toms dalims, kurios pristatė silpnesnius sportininkus daugiausia taškų duodančiose, pav. žygyje su pilna apranga, estafetėse ir kt., arba gerus sportininkus tokiose šakose, kurios teduoda mažą taškų skaičių, pav.: ieties, disko mėtymuose, rutulio stūmime ir kt.

Pradėjus rengti kariuomenės sporto šventes visose dalyse tam tikru laikotarpiu pasireiškė daug gyvumo, kai kada net nervingo ruošimosi.

Pasibaigus rungtynėms, nieko nelaimėję dalys grįždamos į namus atsiveždavo truputį pesimizmo, kurio priežastis - stoka galimybės tinkamai pasiruošti rungtynėms. Bet kaip nėra šviesos, kuri neduotų šešėlio, taip lygiai ir čia nebuvo galima visų dalių lygiai patenkinti.

Iš viso tenka pažymėti, kad kariuomenės sporto šventė buvo tapus tos rūšies įvykiu kariuomenės gyvenime, be kurio visi jaustų kokią tai tuštumą.

Šaltinis: Jonas Pyragius "Kovosiu kol gyvas"

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis