BRIG. GEN. ANTANO GUSTAIČIO LIKIMAS


Gen. A. Gustaitis Kauno kalėjime 1941.03.06. Tai paskutinioji jo nuotrauka.
Rusiškas užrašas: Gustaitis Antanas Kazio 189
8


ALGIRDAS GAMZIUKAS

1990 metų balandžio 26 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausias teismas okupantų nužudytą buvusį Karo aviacijos viršininką A. Gustaitį pripažino nekaltu — t.y. reabilitavo. Tą pačią dieną minėto teismo teisėjas J. Burneikis geranoriškai leido susipažinti su tiek metų NKVD ir jų įpėdinių slėpta byla Nr. 1966 bei perdavė Lietuvos technikos muziejui suėmimo metu iš generolo atimtus dokumentus ir nuotraukas.

Pavarčius bylą, perskaičius sausus, lakoniškus, bet kartu ir šiurpius jos puslapius paaiškėjo paskutinės talentingiausio mūsų aviacijos konstruktoriaus gyvenimo dienos.

Tik okupavus Lietuvą Raudonajai armijai, 1940 m. liepos 12 d. A. Gustaitis kreipėsi į JAV konsulatą, prašydamas vizos. Amerikiečiai jos nedavė. Teko likus Lietuvoje dalyvauti savo kūrinio — Lietuvos karo aviacijos agonijoje. A. Gustaičio vadovaujama likvidacinė komisija darbą baigė 1940 gruodžio 31 dieną. O nuo 1941 sausio 1 dienos generolas paleidžiamas į atsargą, kaip "neradus panaudojimo Raudonojoje armijoje galimybės".

A. Gustaitis priimamas į Kauno universitete naujai įkurtą Statybos fakultetą vyr. dėstytoju skaityti ventiliatorių kursą. Šiose pareigose jis išbuvo iki suėmimo dienos. Matydamas, kad Lietuvoje jo ramybėje nepaliks, generolas toliau ieškojo galimybės išvykti į užsienį.

Žmonai užsirašius vokiete, atsirado galimybė repatrijuoti į Vokietiją, tačiau tuomet tektų priimti šios šalies pilietybę. Kita galimybė — šeimai repatrijavus, pačiam pabandyti pereiti sieną nelegaliai. Iš Vokietijos A. Gustaitis tikėjosi pasiekti JAV, kur galėtų dirbti aviacijos inžinieriaus darbą bei skraidyti. Tokį išvykimo iš Lietuvos variantą jis ir pasirinko.

Pats neturėdamas reikiamų ryšių, A. Gustaitis kreipėsi į buvusį savo adjutantą kapitoną A. Tindžiulį, prašydamas surasti jam vedlį. 1941 m. kovo 2-rą dieną Kaune, Baranausko g-vėje Nr. 25, Mamertaitės bute Tindžiulis supažindino Gustaitį su "kulturferbando" vadovu R. Kosmanu, kuris pažadėjo suorganizuoti sienos perėjimą, perspėjęs, kad vedliui teks sumokėti 3000 rublių. Taip pat jis garantavo sienos perėjimo saugumą ir užtikrino, kad vokiečių pusė bus perspėta.

Kovo 4-osios rytą A. Gustaitis atvyko pas atsargos leitenantą Poderį, gyvenusį Dariaus ir Girėno gatvėje Nr. 55, laukti Kosmano siunčiamo vedlio, slapyvardžiu "Adomas". Čia jau buvo Tindžiulis bei atsargos kapitonas Augutis. Vedlys vėlavo, pasirodė tik apie 14 val. Tuo tarpu traukinys į Vokietijos pasienį išvykdavo 14 val. 50 min. Teko skubėti.

"Adomas", kaip vėliau paaiškėjo Jonas Prabulis, paėmė pinigus, paaiškino, kad bilietus reikia pirkti miesto kasoje (kelionių biure) iki Alytaus, bet išlipti Šeštokuose, atsisakė kartu vesti Augutį ir, pažadėjęs sutikti traukinyje, išskubėjo. Poderis apsiėmė nupirkti bilietus. Tindžiulis nuskubėjo namo pasiimti daiktų, o Gustaitis nuvyko į stotį.

Atėjo traukinio išvykimo laikas, bet nei Poderis, nei Tindžiulis stotyje nepasirodė. Išvyko vieni Gustaitis su vedliu J. Prabuliu. Šeštokų stotyje išlipus ir praėjus apie 200 m nuo traukinio, Prabulis perdavė Gustaitį kitam vedliui, savo broliui paaugliui Vytui. Šis pasiūlė sėstis į vežimą, važničiojamą vietinio gyventojo Anzos.

Pavažiavus apie puskilometrį, vežimą sustabdė du pasieniečiai ir pareikalavo dokumentų. Juos paėmė, pareiškė, kad Anza, kaip vedlys per sieną, seniai jų ieškomas. Tai išgirdęs, Gustaitis bandė bėgti, bet pasieniečiams pradėjus šaudyti, sustojo.

Tai įvyko 1941 m. kovo 4-ąją, apie 19 val. 30 min., Šeštokų apylinkėse.

Kovo 5-tąją LTSR NKVD VSV 3 skyriaus 3 poskyrio vyresnysis oper. įgaliotinis Itn. Milovzorovas surašė, o LTSR NKGB komisaras maj. Gladkovas ir LTSR prokuroras V. Niunka patvirtino nutarimą areštui. Orderis suėmimui Nr. 4880 A. Gustaičiui pateiktas kovo 6-ąją.

Tą pačią dieną jis atvežtas j Kauno kalėjimą, o jau sekančią dieną TSRS NKGB komisaro V. Merkulovo asmeniniu įsakymu išvežtas į Maskvą.

Šiuos faktus pavyko atsekti iš byloje esančių dokumentų bei pirmųjų apklausų protokolų. Beje, kartu sulaikytas Jonas Prabulis neigė, kad jis kada nors buvo sutikęs Gustaitį, o juo labiau, ėmęs iš jo pinigus. Vienas įdomiausių dokumentų — A. Gustaičio ranka Kauno kalėjime rusų kalba rašyti parodymai. Tai paskutinis mums žinomas generolo rankraštis.

Štai Šio teksto vertimas:

Savarankiški parodymai apie nelegalų valstybinės sienos perėjimą pradėjau galvoti 1941 metų pradžioje, pasitraukęs iš karinės tarnybos. Pradžioje šios minties vengiau, kadangi iš principo nenorėjau palikti gimtosios žemės, bet palaipsniui atsirado naujų priežasčių ir įspūdžių, kurie galų gale paskatino mane imtis jos realizavimo. Pagrindine priežastimi buvo mano nušalinimas nuo lakūno profesijos, kuriai paskyriau pastaruosius 22 gyvenimo metus. Be to, bandyti nelegaliai pereiti sieną skatino ir materialinės priežastys; aš numačiau, kad esant labai aukštoms kainoms, man bus sunku aprūpinti šešių asmenų šeimą. Aš tikėjausi, kad Šiaurės Amerikoje, kur šiuo metu sparčiai vystosi aviacinė pramonė, galėsiu gauti savo specialybės inžinerinį darbą ir turėsiu galimybę skraidyti bent jau sportinėje aviacijoje. Kadangi dar 1940 metų liepos mėnesį užsirašiau Amerikos konsulate į kandidatų emigruoti Šiaurės Amerikon skaičių, nutariau tai įvykdyti pereidamas Vokietijos sieną. Mano žmona, būdama vokiečio dukterimi, turėjo teisę tapti Vokietijos piliete, bet aš, kaip lietuvis, nenorėjau pasinaudoti galimybe tapti Vokietijos piliečiu; aš norėjau pasilikti galimybe tolimesnei kelionei ir todėl, leidęs žmonai repatrijuoti, pats nutariau pereiti sieną nelegaliai.
Sienos perėjimui, pirmiausia reikėjo rasti asmenį, kuris turėtų ryšius su organizacija, užsiimančia pervedimu. Šiame reikale man padėjo vienas atsargos karininkas, kurio pavardės aš neturiu teisės minėti, kadangi jis veikė mano nurodymu. Jis užmezgė ryšį ir suruošė susitikimą su vienu iš organizacijos, užsiimančios pravedimu per sieną, vadovu. Susitikimas įvyko kovo 2-ąją. Jo metu buvo aptarta tokia perėjimo tvarka. Kovo 4-ąją, perėjimui paskirtą dieną, 11 valandą turėjo įvykti mano ir asmens, turėjusio lydėti iki perėjimo vietos, susitikimas. Susitikimo vieta — Poderio butas, Dariaus ir Girėno gatvėje Nr. 55. Palydovo slapyvardis — Adomas. Adomas, kaip išaiškėjo — Jonas Prabulis į susirinkimą atvyko tik 13 val. 50 min. Kadangi turėjome išvykti iš miesto geležinkelio stoties 14 val. 50 min., aptarimui turėjome labai mažai laiko. Sutarėme, kad Jonas Prabulis sutiks mane traukinyje Kaunas - Alytus. Atvykęs į geležinkelio stotį, sėdau į vagoną be bilieto, kad negaišti stotyje. Bilietą nusipirkau Kazlų Rūdos stotyje iki Alytaus. Buvau įspėtas, kad atvykęs į Šeštokų stotį, turėsiu išlipti iš traukinio. Išlipęs priešingoje nei stoties pusėje, ėjau pirmyn ir į šoną nuo traukinio, reguliuojamas
paskui einančio Prabulio. Palaukus man nurodė vežimą, į kurį turėjau sėsti, kai kiek paėjus jis mane prisivys. Vežimą nurodė, kiek pamenu, vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo — Vytas Prabulis., Privažiavus vežimui, paprašiau mane pavežti ir atsisėdęs pradėjau klausinėti apie padėtį ir apylinkes. Pervažiavus bėgius, mus sustabdė du pasieniečiai, kurie tikrindami dokumentus garsiai pareiškė, kad pagaliau sulaikė vedlį Anzą. Man pasidarė aišku, kad mane sulaikys ir už bandymą nelegaliai pereiti sieną pateksiu į kalėjimą. Todėl pabandžiau bėgti, bet greitai sustojau. Mane vijęsi pasieniečiai keletą kartų iššovė. Aš ginklo neturėjau.
Į man užduotą klausimą pasakyti organizacijos vadovo, su kuriuo buvau susitikęs pavardę, pareiškiu, kad kovo 2-osios susitikimo metu jis pasivadino Kosmanu, bet kadangi aš pats kreipiausi į jį pagalbos nelegaliai pereiti sieną, tai privalau pilnai atsakyti už jį savo poelgį ir prašau aukščiau minėto asmens mano byloje netraukti atsakomybėn.
Su Kosmanu mane supažindino atsargos kapitonas Tindžiulis, kurio aš prašiau surengti asmeninį susitikimą, kad aptarti nelegalaus sienos perėjimo būdą. Kadangi anksčiau Tindžiulis buvo mano pavaldiniu, šioje byloje laikau jį visai nekaltu ir prašau visą atsakomybę skirti man. :
Susitikimas su Kosmanu, dalyvaujant Tindžiuliui įvyko kovo 2-rą dieną, 10 val. ryto name Baranauusko g-vė Nr. 25. Susirinkimo metu Kosmanas pareiškė, kad už pervedimą vedliams reikės sumokėti 3000 rublių ir jis garantuoja beveik 100% saugumą. Be to, į klausimą ar nebus vėliau kliūčių išvykti į neutralią šalį, man atsakyta, kad kliūčių tikrai nebus, o į Vokietijos teritoriją aš būsiu priimtas netrukdomai, kadangi apie mano atvykimą ten žinos. Be to, prieš pat išvykimą aš gavau mašinėle spausdintą adresą, pagal kurį turėjau kreiptis dėl tolesnės kelionės Vokietijoje.
Šie parodymai užrašyti mano savarankiškai ir jų teisingumą patvirtinu savo parašu.
Antanas Gustaitis Kaunas,
1941 kovo 7 diena

Tardė: LTSR VSLK VSV 3-Čio skyriaus 3-čio poskyrio viršininkas, valstybės saugumo vyr. leitenantas Fuksas.


Maskvoje A. Gustaitis tardytas daugelį kartų. Tardymai dažniausiai prasidėdavo vėlai vakare ir baigdavosi paryčiais. Matydami, kad vien nelegalaus sienos perėjimo per maža, norint likviduoti gen. A. Gustaitį, enkavedistai intensyviai ieškojo naujų "įkalčių".

Atsiranda populiariausias to meto kaltinimas — "antitarybinio centro" įkūrimas.

Generolas kaltinamas tuo, kad jis drauge su plk. J. Šarausku, doc. T. Petkevičiumi, žurn. J. Jablonskiu įkūrė Lietuvos išdavimo komitetą bei leido pogrindinį laikraštį "Laisvoji Lietuva".

Nauji kaltinimai — per repatrijavusį mjr. V.Šenbergą vokiečių žvalgybai perduota informacija apie Lietuvos aviaciją bei aerodromus. Šnipinėjimo įrodymais tampa A. Gustaičio turėtos ANBO lėktuvų nuotraukos, ANBO-VIII priėmimo aktas, kiti dokumentai.

Tokių kaltinimų pakako su kaupu.

1941 liepos 7 dieną surengiamas teismo farsas. TSRS Aukščiausiojo Teismo karinė kolegija pirmininkaujant I-mo rango karininkui juristui Bukanovui, dalyvaujant nariams Čepcovui ir Bojarkinui, sekretoriaujant Šurui per keletą minučių remdamiesi RTFSR BK 58 — I-a straipsniu nuteisė Antaną Gustaitį sušaudyti.

Nuosprendis įvykdytas Maskvoje, 1941 m. spalio 16 dieną. Apie jo įvykdymą pažymą pasirašė TSRS NKVD 1 spec. skyriaus 5 poskyrio vyr. oper. įgaliotinis jaun. ltn. Sašenkovas. Gal būt, tai ir yra žmogus, nutraukęs Gustaičio gyvybės siūlą.

Tokie paskutiniai A. Gustaičio gyvenimo faktai, užregistruoti juodųjų NKVD metraštininkų.

Ar pavyks kada atskleisti byloje esančius liudininkų parodymus. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad ne visi parodymuose minimi asmenys buvo tardomi. O tai, žinant NKVD darbo metodus, daugiau nei keista. Stebina ir su Vokietijos žvalgyba susijusių asmenų dalyvavimas byloje.

Ar nebus A. Gustaičio sunaikinimas "broliškų" organizacijų — NKVD ir SD bendradarbiavimo rezultatas?

KARYS 1991 NR.1


GRĮŽTI Į PAGRINDINĮ A.GUSTAIČIO PUSLAPĮ




Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis