Lituanicos katastrofa dėl pašovimo


Robertas Kazlauskas

Ilgai ieškojau internete, knygose apie šios katastrofos priežastis. Perskaitęs knygą N. Dariūtės-Maštarienės „Darius ir Girėnas“ (Vilnius „Mokslas“ 1991), aiškaus vaizdo dėl katastrofos priežasčių ir nesusidariau.

Buvo teigiamos kelios versijos, tačiau tikros versijos, patvirtintos oficialiai, kaip ir nebuvo.

Nepriklausomos Lietuvos, Lituanicos katastrofos priežasčių tyrimo komisijos oficialios išvados, kad lėktuvas nukrito dėl blogų oro sąlygų, užkliuvęs už medžių, daug kam kelia abejonių, tačiau tai viena tikimiausių versijų. Kodėl?

1. S. Darius ir S. Girėnas apie skrydį pranešė daugumai valstybių (tų, kurių oro erdvę buvo numatę kirsti). Tad prašė ir leidimų.
2. Vos tik pakilus Lituanicai, Niujorko telegrafų tarnybos išplatino pranešimą, apie šio lėktuvo skridimą per Atlantą.
3. Visos valstybės Europoje tikrai, kad žinojo, apie šį skrydį. (ne išimtis ir Vokietija, bei okupuotoji Lenkija).


Pašovimo versija.
(neįtikinama)


Lėktuvas „Lituanica“ buvo paruoštas tam skrydžiui, degalų pakako, ir tikrai šiaip iš nieko nenukrito, juk lakūnai buvo profesionalai. Ir kad juos pašovė vokiečiai. Dauguma žmonių taip sako, tačiau atsirado ir tokių, kurie tvirtina, kad lėktuvas buvo pašautas. (turiu galvoje, rimtų žmonių, karo medicinos profesorių Jurgį Žilinską ir (jei neapsirinku lakūną) V. Milevičių).

Panagrinėkime šį faktą:

Lėktuvas skrenda virš koncentracijos stovyklos, kuri tikrai yra ne prie pat katastrofos vietos;
Lakūnų nuovargis (o gal ir problemos su variklio trauka, dėl kuro padavimo vamzdelių užsinešimo aliuminio nuosėdomis), ar kuro pereikvojimo, ieško vietos nusileisti. Beieškant vietos, pamato lyg tai oro uostą, lyg šiaip plyną lauką ir dar kažkiek apšviestą. Taip, tinkama vieta. Ir jie ima po truputį leistis... Juos ima apšaudyti iš kulkosvaidžių... Sakykim, lėktuvas apšaudytas. (na gal aukštis buvo nedidelis, kaip jau ten bebuvo, tamsią naktį, debesuotą ir su lietum naktį, vis dėlto pataikoma į lėktuvą. Kokios to pasekmės apšaudymo turėtų būti?

1. Kiek pašautas lėktuvas gali nuskristi?
2. Kiek kulkų turi pataikyti, kad pamuštų lėktuvą?
3. Ir kas, ar Dievas, lėktuvą nuvairavo iki pat Soldino, jei lakūnai pašauti?

Mano nuomone, jei lėktuvas butų apšaudytas, tai greičiausiai būtų užsiliepsnojęs ore, nes:
Kulkos iššautos, jos smigdamos į metalą (turiu galvoje į Lituanicos didijį baką), sukeltų kibirkštį, o benzinas juk užsiliepsnoja nuo kibirkšties;
Variklis Lituanicos buvo 9 cilindrų, žvaigždinis. Tai jeigu, į jį pataikytų kulkos, argi jis nesustotų? Nejau sugadinus keletą cilindrų, kurių viduje būtų kulkos, neužkirstų likusių cilindrų, ir variklis sustotų? Sustotų.

Ir keisčiausia šios versijos tvirtintojų argumentacija, kurią radau Lietuvos žiniose, bei interneto portale aviacijos istorija, (o pašovimo versiją palaikė V. Milevičius ir karo medicinos profesorius, tyręs lakūnų palaikus Jurgis Žilinskas), yra tokia (ištrauka iš straipsnio L.Ž. „Soldino mįslės minimas“ 2008 07 17): <...> Lietuvos nacionalinis muziejus parengė ir išleido Jurgio Žilinsko „Atsiminimus“. Knygoje Ksavera Rūtelė Žičkytė straipsnio „Nugalėję lemtį“ skirsnyje „Dariaus ir Girėno byla“ rašo: „Žilinskas žuvusiųjų kūnus parsivežė į Anatomijos institutą. Mėnesį tyrinėjo žaizdas ir nustatė, „kad kūnai sužaloti, daug žaizdų, bet jos apvalios. Žaizdos susisiekia. Atrodytų, kad jos jau šovinių padarytos.“

Keista išvada, kad lakūnai pašauti, o lėktuvas net nepašautas. Keista, ar ne? Jei pataikė i lakūnus, tai kodėl, Lituanicos didysis kuro bakas liko sveikas, tik truputį aplamdytas nuo kritimo, ir pasitaikiusių medžių?

V. Milevičius, tvirtina irgi kažką panašaus (cituoju savais žodžiais, jie paimti iš tinklapio aviacijos istorija): <...> Kai mums Vokiečiai atidavė lėktuvo liekanas, ir jas tyrėme, radau kulką, kuri iškrito iš nuolaužų. Aš tą kulką parodžiau karininkui, ir jis ja pasiėmė ir nusinešė kažkur, prisakęs tylėti ir niekam nesipasakoti, kad radęs... <...>.

Keista. Kad rastos tik kelios kulkos. Pasverkime šitokį argumentą:

Vokiečiai pašauna lėktuvą. (Šiuo atveju Lituanica). Susirenka karo policija, SS, ir visa šutvė vokiečių valdžios. Išaiškėja, kad pašovė Lituanicą. Na, apsirikimas valstybiniu mąstu. Ką tada daroma, kad pasaulis neužmestų tos gėdos ant Vokiečių tautos, ant nacių? – mano galva, būtų tos nuolaužos išnarstytos po detalėlę ir surinktos VISOS kulkos. Visos, iki pat vienos, ir aplink katastrofos vietą būtų apieškota visas plotas, kad tik nebūtų jokių įrodymų, kad lėktuvas pašautas nukrito.

Bet, ne, lėktuvo nuolaužos parvežamos į Kauną, jos tyrinėjamos vėl (Vokiečiai juk padarė tyrimo aktą savo, tad dar padidėja tikimybė, kad ir jie kulkas būtų suradę), ir štai, atsiranda kulkos lėktuve! Ar nekeista? Man asmeniškai tai keista, kaip mostelėjus burtų lazdele...


Pašovimo tikimybės nebuvimas


.
Oro sąlygos. Pašauti lėktuvą skrendantį 170 – 180 km/h greičiu, ne taip ir lengva. Nes, juk oro sąlygos buvo labai prastos: Lietus, žemi debesys, ir aklina tamsa. Atsistokim į to menamo kareivio vietą prie kulkosvaidžio, sargybos bokštelyje, ir pasverkim, ką tokiu atveju darytumėm? Tamsu, nors į akį durk, lietus, stovi sargyboje, ir staiga išgirsti burzgiant lėktuvą. Žvalgaisi, kur jis čia burzgia. Aišku, kad matyti šansų jo nėra. Lituanica skrido be šviesų. Girdi kad burzgia, na kadangi kažkas negerai, tai praneši vadovybei. Vadas sakykim duoda įsakymą atidaryti ugnį... Į ką? Jei tik girdi garsą kažkur debesyse, o nieko nematai... Į ką šaudysi, ar į debesis? Vadas, juk ne toks kvailas, kad imtų ir duotų tokį kvailą įsakymą...

2. Koncentracijos stovykla. Medžiagą paimsiu apie kitą stovyklą, Stuthofą. Juk ten tas pats. (Balys Sruoga „Dievų miškas“). Ir neturėjo jie jokių priešlėktuvinių kulkosvaidžių. Tik paprastus kulkosvaidžius, naudojamus karo lauke... o kur jau čia į lėktuvą šaudyti kai jo net nematai? Neįmanoma.

3. Neįtikinamas ir tas dalykas, kad jei apšaudė tą lėktuvą, tai tikrai kad ne po vieną kulką leido iš kulkosvaidžių, o šaudė serijomis. Tai tas lėktuvas turėjo būti suvarpytas kaip rėtis. Pažiūrėkim, į Lituanicos sparnų liekanas, į didijį kuro baką, į variklį, ar jie apšaudyti, o kur skylės nuo kulkų? Nejau į tokio mosto sparnus nebūtų pataikiusi bent viena kulka? Būtų.

4. Įdomiausia man tai, kaip pašautas lėktuvas nenukrinta, o dar vis skrenda iki katastrofos vietos. Kas jį valdo, jei kaip tvirtino J. Žilinskas, kad lakūnai buvo sužeisti, ar net nušauti? Juk nevaldomas lėktuvas, o dar ir suvarpytas kulkų toli nebūtų benuskridęs, jei nebūtų ir užsidegęs.

5. Kuro rasta sparnų bakuose. Tai nejau į sparnus nepataikė? Juokinga, kad lėktuvo liemuo, lakūnai esą pašauti, o sparnai paliko net nekliudyti. Va, kur SS kareiviai taikliai šaudė, pagal tokius profesorius, kaip J. Žilinskas ir V. Milevičius...

6. Tokią naktį pataikyti į skrendantį lėktuvą, jo nematant, tai yra be jokių abejonių absurdiška, ir tik Holivudo filmuose įmanoma. O to meto technika ir karo ginkluotė, tikrai to negalėjo padaryti...


Pabaigai


Na čia tik mano mintys tokios, pastudijavus daug straipsnių internete, ir paskaičius knygų. Tad tikrai, niekas manęs neįtikins, kad S. Darius ir S. Girėnas žuvo būtent nuo vokiečių kulkos.
Neginu, vokiečių, ir nepeikiu nei vieno žmogaus, tačiau man įdomu, kodėl, toks karo medicinos profesorius, kaip J. Žilinskas, tvirtina, tokius absurdiškus faktus, kad esą lakūnai buvo pašauti... Tai tiesiog mano nuomone neįmanoma...
Lėktuvas „Lituanica“ nukrito dėl blogų oro sąlygų, galimas ir variklio defektas, ar dar kitos priežastys, bet tikrai, kad nebuvo jis pašautas... Tokiomis kalbomis, aš tikrai netikiu, ir nepatikėsiu.


P. S, Daug faktų į šį straipsnį aš nedėjau. Tokių, kaip, lėktuvo konstrukcija, skrydžių laikas, ir kitų tokių faktų, kuriuos galima pasitikslinti internetu, ar literatūroje.



Šaltiniai:
N. Dariūtės-Maštarienės knyga „Darius ir Girėnas“ (Vilnius „Mintis“ 1991);
„Lietuvos žinios“ 2008 liepos 17d., Nr.158, straipsnis „Soldino mįslės minimas“.



Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
P.Hiksa
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis
V.Rauba
J.Kumpis