Karo Aviacijos garbės ženklas "Plieno Sparnai"



1 pav. Lietuvos karo aviacijos garbės ženklas „Plieno sparnai“ 1932 m.


XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Lietuvos faleristikoje vyko tikras sąjūdis – buvo kuriami nauji ordinai, medaliai, įvairių organizacijų narystės ar pasižymėjimo ženklai ir ženkleliai. Šis sąjūdis neaplenkė ir Lietuvos karo aviacijos. 1932 m. balandžio 7 d. Įsakymui Kariuomenei Nr. 24 buvo patvirtintas „Plieno sparnų“ garbės ženklo statutas. Idėja įsteigti atskirą ženklą, skirtą įvertinti pasižymėjusius karo lakūnus kilo kpt. Jonui Pyragiui pamačius karo aviacijos dešimtmečio jubiliejui paminėti skirtos knygos „Mūsų sparnai“ viršelį, kurio autorius kpt. Jonas Špokevičius. Viršelyje buvo pavaizduoti iš metalinių plokštelių kniedėmis sujungti sparnai, kylantys į viršų, kurių šone - baltas Vyčio kryžius. Šiems stilizuotiems sparnams kpt. J. Pyragius davė pavadinimą – „Plieno sparnai“.


2 pav. J. Pyragiaus knygos „Mūsų sparnai“ Kaunas: 1929 m. viršelis

Atskiras ženklas karo aviacijai buvo iš ties reikalingas. Vykstant Nepriklausomybės kovoms, jose pasižymėję lakūnai buvo apdovanojami Vyčio kryžiaus ordinu su kalavijais (pvz.: V. Šenbergas, Č. Januške- vičius, J. Pranckevi- čius). Taikos metais Vyčio kryžiaus ordinu su kalavijais nebuvo apdovanojama, o 1930 m. panaikintas Vyčio kryžius ordinas be kalavijų, kuriuo: „už sąžiningą ir nepriekaištingą kelerių metų tarnybą“ buvo apdovanoti brig. gen. A. Gustaitis ir J. Kraucevičius. 1928 m. įsteigtu DLK Gedimino ordinu priklausomai nuo ištarnautų metų ir karininio laipsnio buvo apdovano- jami visų rūšių karininkai, o 1930 m. sukurtu Vytauto Didžiojo ordinu dažniausia buvo apdovanojami už ypatingus pasižymėjimus stiprinat krašto saugumą. Tad apdovanojimo išskirtinai Karo aviacijai iš ties reikėjo.

Siekiant paskatinti ir įvertinti, skraidančiam personalui 1920 m. rugpjūčio mėn. buvo nustatytos taisyklės karo lakūno ir oro žvalgo vardams gauti, o nuo 1931 m. įvestas dviejų rangų ( I ir II rango) karo lakūno vardas, kuris kaip ir anksčiau buvo įgyjamas įvykdžius nustatytą skaičių užduočių, išlaikius egzaminus, parašius darbą aviacijos tema. Vis dėlto karo lakūno vardas ilgainiui tapo ne pasižymėjimas ar išsiskyrimas savo gabumais iš visų lakūnų tarpo, o tik įgytos kvalifikacijos įrodymas.

Taip pat atskiras aviacijos ženklas buvo reikalingas bendravimui su užsienio valstybių lakūnais, diplomatiniams santykiams palaikyti, kurie suintensyvėjo augant karo aviacijai. Lietuvių karo lakūnai lankėsi daugelyje Europos valstybių ir ganėtinai dažnai buvo apdovanojami įvairiais lakūnų pasižymėjimo ženklais, o atsako iš savo pusės, deja, neturėjo. Nepaskutinėje vietoje buvo ir pačių lakūnų noras išsiskirti iš kitų kariuomenės dalių, neveltui tarnyba karo aviacijoje buvo prestižinė tarnyba Lietuvos kariuomenėje, o atskiras pasižymėjimo ženklas būtų tik sustiprinęs šios dalies išskirtinumą kariuomenėje.


3 pav. kpt. Jonas Špokevičius, ženklo prototipo autorius

Nuo 1928 m. pabaigoje kpt. J. Pyragiaus minties apie ženklą praėjo trys metai iki kol jis buvo patvirtintas oficialiai. Kaip jau buvo minėta anksčiau, ženklo eskizo autorius kpt. Jonas Špokevičius, kuris 1928 m. baigė Meno mokyklos bendrąjį skyrių. Nuo pirmosios idėjos ženklo išvaizda gerokai pasikeitė, tačiau išlaikė pagrindinius ir išskirtinius bruožus. Ženklas sukniedytas iš metalinių plokštelių su baltu Vyčio kryžiumi, tik jau dabar sparnai išskleisti į šonus, dešinysis sparnas ilgesnis. Tobulinat eskizą J. Špokevičius konsultavosi su kpt. Liudu Zubavičiumi ir Meno mokyklos studentu Broniumi Pundziumi, garsiu skulptoriumi, mokslus tęsusiu Paryžiuje, vėliau Puntuko akmenyje iškalusiu lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefus ir dalį jų testamento žodžių.

Verta paminėti, jog daugelyje šaltinių galimas ženklo autorius ar bent jau bendraautorius yra įvardijamas mjr. Jonas Mikėnas, kuris kartu su J. Špokevičiumi mokėsi Kauno Meno mokyklos bendrajame skyriuje. Knygos „Gyvenimo skrydis“ Žodyje skaitytojui Jono Mikėno sūnus Algimantas Mikėnas rašo: „ Iš tėvo pasakojimų žinojau, kad ir patys „Plieno sparnai“ buvo padaryti pagal jo eskizą“. Tačiau pats J. Mikėnas savo atsiminimuose apie galima autorystę, deja, neužsimena.

Ženklo gamyba buvo užsakyta garsėjusioje kokybe Prahos Karnet a Kissely firmoje. Pasak kpt. Jonas Pyragiaus Prahos firmos graveriams sunkiai pavyko pagaminti šio ženklo bandomuosius pavyzdžius: dėl sudėtingos ženklo struktūros jiems niekaip nepavyko išgauti ilgesniojo dešiniojo sparno perspektyvos. Atlikus keletą bandomųjų pavyzdžių iš jų išrinkus geriausią 1932 m. balandžio 7d. Įsakymu Kariuomenei Nr. 24 buvo patvirtintas oficialus „Plieno sparnų“ garbės ženklo statutas.


4 pav. plk. ltn. Vsevolodas Šenbergas 1932 m. vienas iš pirmųjų apdovanotas „Plieno sparnų“ garbės ženklu

Ženklas pagamintas štampavimo būdu iš 990 prabos sidabro. Ženklo centre esantis Vyčio kryžius padengtas balta emale, o jo karštai apvedžioti 0,5 mm pločio juodos emalės juostele, sidabro sparnai vietomis nujuodinti. Ženklas ties centru 20 mm pločio, 62 mm ilgio nuo vieno sparno krašto iki kito sparno krašto, 4 mm storio. Plunksnas vaizduojančios sidabro plokštelės sujungtos 16 trikampio formos kniedžių. Garsus faleristas Algimantas Astikas aprašydamas ženklą savo knygoje „Lietuvos ordinai, medaliai ir ženkleliai 1918-1940“ stebėjosi šio ženklo sudėtingumu: „ženklo detalės sukomponuotos net septyniuose horizontuose“. Ženklo reversas lygus, apatiniame ženklo kampe įspausta praba. Ženklas tvirtinamas prie munduro dvejomis 14 mm veržlelėmis, pagamintomis iš nusidarbuoto žalvario su dviem kauburėliais, skirtais palengvinti atsukimą ir užsukimą. Veržlelės ženklo šonuose, nutolusios viena nuo kitos per 34 mm. Ženklas segamas kairiojoje uniforminio švarko pusėje virš kitų pasižymėjimo ženklų ar jų pakaitalų - barečių. Ženklą leidžiama segėti prie išeiginių uniformų tipo arba rikiuotės uniformos skirtos paradui. Taip pat ženklą ar jo miniatiūrą buvo galima segėti prie civilių rūbų. „Plieno sparnų“ garbės ženklo kavalierius nebenešiodavo I rango karo lakūno ženklo.

Kartu su apdovanojimu būdavo taip pat įteikiamas trijų spalvų: žalia, balta, juoda derinio apdovanojimo liudijimas, pasirašytas aviacijos viršininko ir garbės ženklo tarybos pirmininko. Apdovanotųjų sąrašas skelbimas Įsakymu aviacijai, o pats apdovanojimo faktas įrašomas į kario tarnybos lapą.


5 pav. – mjr. Jonas Liorentas 1934 m. apdovanotas „Plieno sparnų“ garbės ženklu.

Statute lakoniškai suformuluojami kriterijai už ką apdovanojama šiuo ženklu: „teikiamas garbingiems lakūnams svečiams, o taip pat mūsų užsitarnavusiems lakūnams“. Taikos metais Lietuvos karo aviacijos lakūnas galėjo būti apdovanojamas tik ištarnavęs ne mažiau kaip 5 metus I rango karo lakūnu, neturėjęs jokių tarnybinių ar drausminių nusižengimų, įvykdęs numatytus skraidymo normatyvus. Ženklas neturėjo savo šventės, todėl apdovanojama pagal susidariusią tradiciją buvo du kartus per metus: liepos ir gruodžio mėnesiais. Išimtinais atvejai užsie- nio valstybių piliečiai buvo apdovanojami vizito metu ar praėjus šiek tiek laiko po jo. Paskutinis žinomas apdovanojimas „Plieno sparnų“ garbės ženklu yra užfiksuotas garbės ženklo tarybos protokole Nr. 29, kuriame galima rasti 32 lakūnų pavardes.

Lietuvos karo aviacijos lakūnus apdovanojimui „Plieno sparnų“ garbės ženklu teikdavo jų eskadrilių vadai „Plieno sparnų“ garbės ženklo tarybai, kuri apsvarsčiusi kandidatus galutinį pretendentų sąrašą pristatydavo aviacijos viršininkui apdovanoti. Aviacijos viršininkas apdovanodavo Krašto apsaugos ministro vardu. „Plieno sparnų“ garbės ženklo tarybą sudarydavo penki ilgiausiai aktyviojoje karo tarnyboje tarnaujantys lakūnai, apdovanoti šiuo ženklu. Tarybos sudėtį trims metams paskirdavo aviacijos viršininkas. Pirmasis garbės ženklo tarybos pirmininkas buvo plk. ltn. Antanas Gustaitis. Dėl užimtumo šis pareigas A. Gustaitis 1934 m. perleido mjr. Leonardui Peseckui, trečiuoju pirmininku išrinktas plk. ltn. Česlovas Januškevičius, kurį 1938 m. pakeitė plk. ltn. Viktoras Reimontas šias pareigas ėjęs iki aviacijos sunaikinimo.

„Plieno sparnų“ garbės ženklu 1932-1940 m. pagal paskutinius duomenis buvo apdovanoti nemažiau kaip 135 asmenys ir plius 7, kurių apdovanojimo faktas nėra 100 procentų patvirtintas. Vidutiniškai per metus buvo apdovanojama penki lakūnai, tik 1932 m. kai ženklas buvo įsteigtas apdovanota 27. Bet tai galima paaiškinti noru įvertinti per 13 metų susikaupusį didelį kiekį Lietuvos karo aviacijai nusipelniusių karo lakūnų. Antrąja išimtimi tapo lemtingi 1940 m., per kuriuos apdovanota 33 nusipelnę lakūnai, tačiau tokį masinį apdovanojimą galima nesunkiai suprasti žinant sudėtingą tiek vidaus, tiek išorės Lietuvos politinę padėtį. Saikingai apdovanojant „Plieno sparnų“ garbės ženklas užsitarnavo prestižinio apdovanojimo vardą, o lakūnas pažymėtas šiuo ženklu buvo gerbiamas ne vien Lietuvoje.

1993 m. tęsiant tradicijas buvo atkurtas „Plieno sparnų“ garbės ženklas pagal tarpukarinio aprašymus ir teikimas nusipelniusiems Karinių oro pajėgų lakūnams.


Literatūra:
1.Astikas Algimantas „Ordinai, medaliai ir ženkleliai 1918-1940“ Vilnius: Mintis, 1993, 80-81.psl.
2.Įsakymas Kariuomenei 1932 m. balandžio 7d. Nr. 24. [Žiūrėta 2010-03-08].
3.Jasiūnas Edmundas „Uniforminiai ženklai Lietuvos karo aviacijoje“ Karys, 4(1581), 1982, 145-150 psl.
4.Liekis Algimantas „Lietuvos karo aviacija 1919-1940“. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija, 1999, 253-260 psl.
5.Kavaliauskas Vilius „Lietuvos karžygiai“. Vilnius: Daigai, 2009, 295-301 psl.
6.Kavaliauskas Vilius „Už nuopelnus Lietuvai“ II tomas. Vilnius: Daigai, 2003, 209-211, 552-553 psl.
7.„Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ I-VIII tomai. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001-2009.
8.Mikėnas Jonas „Gyvenimo skrydis“. Kaunas: Plieno sparnai, 1994, 7psl.
9.Raubickas Eugenijus „Ženklas ant munduro“. Vilnius: Krašto apsaugos ministerija, 2005, 8-16 psl.
10.Vaičenonis Jonas „Lietuvos karių uniformos ir lengvieji ginklai XX amžiuje“. Vilnius: Baltos lankos, 2004, 106 psl.

Iliustracijų šaltiniai:

1 pav. Iš knygos Raubickas Eugenijus, Ženklas ant munduro. Vilnius: LR KAM, 2005, 257.
2 pav. Knygos Jonas Pyragius (red.) „Mūsų sparnai. Lietuvos aviacija 1919-1929“
Kaunas: Aviacijos leidinys, 1929 m. viršelis. Knyga iš Lietuvos Nacionalinis Martyno Mažvydo bibliotekos rinkinių.
3 pav. Iš knygos Raubickas Eugenijus, Ženklas ant munduro. Vilnius: LR KAM, 2005, 154.
4. pav.Iš knygos „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1940“ VII t. Vilnius: LNM, 2008, 271
5 pav. Iš knygos Kavaliauskas Vilnius, Už nuopelnus Lietuvai. II t. Vilnius: Daigai, 2003, 209.

Karo Aviacijos garbės ženklu "Plieno Sparnai" apdovanotų sąrašas

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis