Atsargos kapitonas Leonas Taunys


V. AŠMENSKAS



Apie aviacijos kapitoną, karo lakūną Leoną Taunį esu girdėjęs jau anksčiau. Tačiau artimai susibičiuliavome po 1936 m. lapkričio 28 d., kai jis buvo patvirtintas LAK sportinės eskadrilės vadu. Teko bendrauti iki LAK sportinės eskadrilės likvidavimo.

L. Taunys buvo gana santūrus, mažakalbis, į aerodromą visada atvažiuodavo savo seneliu „Indianu". Niekuomet nesiskirdavo su savo pypke. Be reikalo nebardavo. 1939 m., L. Tauniui rekomendavus, buvau įtrauktas į respublikos rinktinę dalyvauti Pabaltijo šalių aviacijos varžybose. Ne kartą teko dalyvauti aviacijos šventėse. Paskutini kartą - Virbalyje prieš pat rusų okupaciją.

Likimas mudu suvedė 1946 m. kovo 20 d. 6 val. ryto, kai mane stipriai apdaužytą įmetė į Vilniaus KGB rūsio 36 kamerą. Čia pirmas prie manęs priėjęs L. Taunys mane atpažino ir pristatė kameros gyventojams (P. Klimui - buv. pasiuntiniui Prancūzijoje, kun. P. Valadkai - Paparčių klebonui, jaunam poetui Mikšiui, partizanui Gudavičiui ir kt.).

Kameros vyrams uždėjus kompresus ant nugaros, Taunys, pamatęs mėlynes, sušvokštė: ką gi jie iš tavęs padarė, rupūžės.

Tris mėnesius gyvenome vienoje kameroje, buvome tardomi. Po to likimas mus išskyrė. Aš buvau nublokštas į Mordovijos lagerius, ir tik dabar, praslinkus 46 metams, teko gerai susipažinti su šio tauraus lietuvio veikla.

Iš tarnybinės atestacijos sužinojau, kad L. Taunys, s. Mykolo, g. 1900.11.12. Šiaulių aps. Pašvitinio vals. Bučiūnų km. Jau vyrioku būdamas, karo pabaigoje pamatė netoli nusileidusį lėktuvą, kuris jam padarė neišdildomą įspūdį ir jo vėlesnį gyvenimą susiejo su aviacija ilgam.

1920 m. baigęs 4 gimnazijos klases L. Taunys įstojo į Karo mokyklą, kurią baigusiems 1921 m. suteikiamas leitenanto laipsnis. Jis skiriamas į DLK Algirdo pulką. 1925 m. perkeltas į karo aviaciją, 1926 m. jam suteikiamas vyr. leitenanto laipsnis. 1926.07.16 atlieka pirmą savarankišką skrydį, 09.30 perkeltas į 2-rą oro eskadrilę, o 11.01 — į 1-mą naikintojų eskadrilę. 1927.07.25 baigia aukštojo pilotažo apmokymą, 1928. 10.01 jam suteikiamas karo lakūno vardas, 1930.12.30 pakeliamas į kapitonus, 1933.01.30 skiriamas į eskadrilės technikos karininku.

Už nuopelnus Lietuvai apdovanotas IV laipsnio DLK Gedimino ordinu, 1933.12.30 — Plieno Sparnų garbės ženklu.

Nuo 1934. 04.16 laikinai eina 1 naikintojų eskadrilės vado pavaduotojo pareigas, o po karininkų pučo 1934.09.29 Respublikos Prezidento aktu paleidžiamas į atsargą. Nuo 1936.11.28 L. Taunys paskirtas Lietuvos aeroklubo eskadrilės vadu.

1940 m. vasarą LAK aviacinė technika perskraidinama į Aukštagiryje buvusią lenkų sklandymo mokyklą, ten išmontuota, sukrauta į dėžes ir padėta angaruose. Vėliau, likvidavus šaulių sąjungą, perėmus Aukštagirio sklandymo mokyklos turtą ir LAK performavus į Osoaviachimą Taunys skiriamas šios sklandymo mokyklos, kuriai buvo suteiktas Dariaus ir Girėno vardas, viršininku.

Angarus saugojo du mongolai kareiviai. Prasidėjus 1941 m. Vokietijos-TSRS karui, L. Taunys įkalbėjo mokyklos politruką neišvežti aviacinės technikos, nes rusai greit grįš atgal. Patikėjo. . . technika liko, bet. .. atiteko vokiečiams. L. Taunys su žmona išvažiavo į savo uošvių ūkį Pasūduonių km. Kalvarijos vis. Marijampolės apskr., o turtą saugoti paliko aviamechanikui S. Čekanauskui (baigęs 1939 m. LAK lakūnų 10-ąją laidą, dabar gyvena JAV).

Leonas Taunys į nelegalią antitarybinę veiklą buvo įtrauktas 1945 m. vasarą kun. Yliaus, Skardupių bažnyčios klebono. Leonas Taunys 1945.07.19 dalyvavo pirmame pasitarime, kai buvo nutarta įsteigti partizanų rajoninę Tauro apygardą.

L. Taunys užverbavo agronomą Pupelį — Tautvydą, kpt. V. Navicką iš Alytaus, performavo „Patrimpo" rinktinę, užverbavo Marijampolės draudimo įstaigos darbininką V. Kulboką-Patrimpą.

Apygardos štabe pareigomis pasiskirstyta taip: štabo viršininkas — kapitonas Leonas Taunys, komplektavimo ir ginklavimosi — J.Peleckis-Brokas, propagandos — A. Ratkelis-Oželis, baudžiamojo būrio — V. Gavėnas-Vampyras, sanitarinės dalies — kun. A. Ylius.

Perspausdintas, padaugintas ir išplatintas savanorių kūrėjų leidinys „Laisvės žvalgas". Skardupiuose už kluono po malkine įrengtas bunkeris, kuriame buvo laikomas štabo turtas.
Šiame bunkeryje daugiausia ir gyveno J. Pilelis (buv. Marijampolės policijos vado pavaduotojas).

1945.08.15 pasitarime be štabo narių dalyvavo nauji svečiai: Itn. V. Bacevičius-Vygandas, atvykęs iš Kazlų Rūdos miškų, veterinarijos gydytojas Lapinskas-Berželis, atvykęs iš Palių miškų, kpt. V. Navickas-Perkūnas iš Alytaus ir V. Radzevičius-Vaidila, V. Kuibokas-Vytenis ir pulk. L. Butkevičius — visi marijampoliečiai. Nutarta visas partizanų grupuotes pajungti bendrai „Tauro" apygardos - vadovybei. Apygardos vadu išrinktas Leonas Taunys, politinio skyriaus viršininku — pulk. L. Butkevičius-Luobas, Itn. V. Bacevičius-Vygandas — apygardos štabo viršininku, J. Pileckas-Brokas __ vado adjutantu, A. Ratkelis — ginklavimosi skyriaus viršininku, agronomas V. Pupelis — žvalgybos skyriaus viršininku, S. Sačkus ėjo mobilizacijos viršininko pareigas.

Tauro apygarda suskirstyta į penkias rinktines:

1. „Perkūno" veikė nuo 1944 m.11, iki 1946.04.20 pavadinta DLK Gedimino vardu; veikė Alytaus—Lazdijų rajone. Vadas — kpt. V. Navickas-Perkūnas, Auksutis. Turėjo 400 kovotojų.

2. „Geležinio vilko" — veikė nuo 1944.08 Šilavoto, Prienų, Balbieriškio, Sasnavos apyl. Vadovavo ulonų Itn. Kuzmickas- Briedis, o jam žuvus — girininkas Senovaitis-Žaliavelnis. 400 kovotojų.

3. „Patrimpo" — veikė Marijampolės apyl., vadovas V. Kulbokas-Vytenis. Manoma, ten buvo per 100 kovotojų.

4. „Stirnos" — veikė Kazlų Rūdos—Jankų apylinkėje. Vadas
— Itn. V. Bacevičius, jj paskyrus Tauro štabo viršininku, ulonų j. Itn. Bronius Abromavičius (žuvo 1945.11.25). Manoma, kad turėjo apie 100 kovotojų.

5. „Vytauto" — veikė nuo 1944.08 Vilkaviškio, Marijampolės raj. Vadas — V. Gavėnas-Vampyras, turėjo 40 gerai ginkluotų vyrų.

Štabo nariai ir partizanai būdavo prisaikdinami. Pasitarime nutarta iš kelių atskirai leidžiamų partizanų laikraščių palikti vieną - „Laisvės žvalgą", o jo redaktoriumi paskyrė V. Radzevičių-Vaidilą.

1945.09,16 L. Taunys Skardupių klebonijoje pirmininkaujant pulk. L. Butkevičiui, dalyvauja iniciatyvinės grupės posėdyje, kur numatyta steigti Lietuvai išlaisvinti komitetą — LIK. Komiteto tikslas — sujungti visos Lietuvos partizaninį judėjimą į vieną. Prieš tai štabo nariai tuo reikalu važinėjo po Telšių, Kauno, Vilniaus ir kitus rajonus, tarėsi su vietos pogrindžio atstovais.

Šiame posėdyje nutarta: Lietuvos Išlaisvinimo Komitetą laikyti įsteigtu 1945.09.16. Komitetą sudarė pulk. L. Butkevičius, pavaduotojai — kpt. L. Taunys ir kun. A. Ylius, nariai — Itn. V. Bacevičius, J. Pileckis ir V. Radzevičius. Į komitetą numatyta ateityje įtraukti kitų apygardų partizanų ir visuomeninių pogrindžio organizacijų atstovus. Svarbiausias tikslas — išvaduoti Lietuvą, atkurti jos Nepriklausomybę.

L. Taunio siūlymu išleista direktyva Lietuvą padalinti į šešias apygardas:

1) Tauro — jungianti visą Suvalkiją: Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės, Lazdijų ir Alytaus (Iki Nemuno);

2) apimanti Telšių, Kretingos, Tauragės apskr., Klaipėdos kr.;

3) apimanti Šiaulių, Biržų, Joniškio apskr.;

4) Kauno, Raseinių, Kaišiadorių apsk. (be Vilniaus kr.);

5) Panevėžio, Ukmergės, Utenos, Zarasų, Rokiškio, Biržų aps.;

6) Vilniaus, Švenčionių, Trakų, Ašmenos, Eišiškių, Svyrių apskr.

Jau pirmame LIK'o pasitarime buvo numatyta paruošti atsišaukimus į Lietuvos partizanus ir Lietuvos visuomenę dėl apygardų organizavimo. LIK'o sekretoriumi išrinktas buvęs Marijampolės policijos vado pavaduotojas J. Pileckis-Brokas. Komiteto pavedimu L. Taunys važiuoja į Kauną ir užmezga ryšius su pogrindžio veikėjais Naujūnu-Monte, Zigmu Stanialka-Pilėnu, Juozu Danskevičiumi — Nr. 13, kurie pažadėjo jį suvesti su aviacijos pulk. Mačioku, gen. Zaskevičiumi, gen. Pečiulioniu. Kitiems štabo nariams pavesta susisiekti su Vilniaus, Telšių pogrindininkais.

L. Taunys, būdamas Tauro apygardos vadovu, išleido nemažai įsakymų, cirkuliarų, pavedimų, aktyviai dalyvavo priimant ir ruošiant Tauro apygardos statutą. Apygardoje numatė steigti dvi radijo sekimo agentūras, bent dviejose vietose įrengti spausdinimo priemones.

Susikūręs komitetas pradėjo labai aktyviai veikti: posėdžiai vyko gana dažnai. Įtraukiama vis daugiau aktyvo. Rugsėjo 21 d. posėdyje, be LIK'o komiteto narių dalyvavo „Laisvės žvalgo" redaktorius V. Radzevičius, Tauro apygardos štabo rikiuotės skyriaus viršininkas S. Šačkus,

Spalio 5 d. posėdyje dalyvavo Tauro štabo karininkas aviacijos majoras V. Drunga-Šernas, vėliau pasivadinęs Mykolu-Jonu, ir svečias iš Kauno — „Špokas". Nutarta pasiųsti Vaidilą į Panevėžį ir Tautvydą į Vilnių. Paruošti memorandumą, sudaryti vyr. Išlaisvinimo komitetą.

Delegatais į būsimąjį suvažiavimą siųsti Vilką, Luobą ir Kovą. Spalio 12 d. posėdyje Tautvydas pranešė apie „Laisvės žvalgo" redaktoriaus Vaidilos areštą, niekas net nepagalvojo, kad tai paskutinis posėdis.

Deja, 1945.10.22 vakare Brokas pranešė, kad Marijapolėje areštuoti S. Šačkus, V. Kulboka ir keli kiti štabo darbuotojai. Štabas delsė, o tos pat dienos naktį suimamas kun. V. Ylius, pulk. L. Butkevičius, o paryčiui savo uošvio Staškevičiaus ūkyje ir kpt. Taunys.

Kaip man vėliau pasakojo Taunys, jis jau buvo girdėjęs apie Tauro apygardos narių suėmimą, bet netikėjo, kad taip greitai viskas baigsis. Pastebėjęs iš ryto kieme kareivius Taunys dar mėgino per tvarto langą pasprukti, bet įstrigo lange ir buvo areštuotas. Iš viso buvo areštuota 17 žmonių.

Suėmimo išvengė J. Pileckis-Brokas, Z. Drunga-Šernas ir partizanas Peteris. Suimtieji greitai buvo išvežti į Vilniaus KGB. Tardymas užsitęsė iki balandžio 30 d., daugėjant suimtųjų. Vaidila žuvo tardymo metu, o Šernas (Drunga) pabėgo iš areštinės. Teisiamieji, atsižvelgiant į tarpusavio ryšius, suskirstyti į nusikalstamas grupes, kitiems buvo sudarytos atskiros bylos.

KGB ministro Jefimovo įtraukta 10 kaltinamųjų: aviacijos kapitonas Leonas Taunys, pulk. Liudas Butkevičius, Itn. Vytautas Bacevičius, sportininkas Stasys Šačkus, Vaclovas Pupelis, Klemensas Daukša, Vladas Mikuta, Juozas Dulinskas, Jonas Stulpinas, Bronius Lenkaitis.

Visi minėtieji kaltinami padarę nusikaltimus pagal RTFSR BK 581 ir 5811 str. ir patraukti atsakomybėn.

Kaltinimo akte pažymima, kad 1945.10—11 LTSR KGB išaiškino ir likvidavo karinę pogrindžio organizaciją — partizanų apygardą „Tauras" ir sudarytą nacionalinį pogrindį — kovai prieš Tarybų vadžią, „Lietuvai išlaisvinti komitetą" — LIK'ą. Tardant ir iš paimtų inkriminuojančių dokumentų nustatyta, kad 1945 m. pavasarį Skardupių bažnyčios klebonas kun. A. Ylius (teisiamas atskirai) susitiko su buv. Marijampolės policijos vado pavaduotoju Jonu Pilecku ir susitarė išblaškytas partizanų formuotes sujungti į Suvalkijoj grupę kovai prieš tarybų valdžią.

1945.07. 19 A. Yliaus bute įvyko nelegalus susirinkimas, kur be kitų dalyvavo ir L. Taunys. įkurtas Suvalkijos apygardos štabas, sujungtos atskiros partizanų grupės, paruoštos laikinos partizanų instrukcijos. L. Taunys susitiko su V. Navickiu, Albinu Kulboku ir įtraukė juos į pogrindį.

1945. 08.15 L. Taunys pritarė LIK'o įkūrimui ir jo nutarimams lapkričio 11 d. sušaukti steigiamąjį suvažiavimą, kurio tikslas suvienyti visą Lietuvos teritoriją, sudarant vyriausiąjį valdymo organą, pareikalauti per tarptautines organizacijas atplėšti Lietuvą nuo TSRS. Paruošti atsišaukimai, kviečiantys nuversti tarybų valdžią. L. Taunys davė nurodymus vesti KGB, NKVD ir partinio aktyvo veiklos ataskaitas, registruoti jų aršiausius veikėjus.

Spalio mėn. buvo numatyta išlaisvinti Marijampolės kalėjimo politinius kalinius. Paruoštas ir antspaudas su penkiakampe žvaigžde ir raide ,,K" aršiems lietuviams komunistams-aktyvistams atžymėti (ši bausmė numatyta vietoj mirties bausmės).

Daugumas kaltinamųjų prisipažino kalti ir pripažino tardymo metu duotus parodymus, tačiau dalis jų neigė parodymus. Nors kaltinamieji K. Daukša, Bronius Lenkaitis neprisipažino buvę LIK'o organizacijos nariais (Lenkaitis pažymėjo, kad prieš jį buvo panaudotas smurtas) ir jų advokatui paminėjus, kad jų buvimas organizacijoje neįrodytas, jų pareiškimus teismas atmetė.

1946 m. liepos 20—22 dienomis Vilniuje LTSR VRM kariuomenėj Karo tribunolas, pirmininkaujant justicijos kpt. Titujevui ir nariams pik. Makarovui ir kpt. Kaluiskovui, adv. Jakuboniui ir vertėjui Itn. Burokui, peržiūrėję kaltinamąją L. Taunio, V. Bacevičiaus ir kitų (iš viso 10 teisiamųjų) bylą, pripažino juos kaltais ir nutarė: Leoną Taunį s. Mykolo ir Vytautą Bacevičių s. Felikso, kaltinamus pagal 58-Ia ir 58 — II str. nuteisti kiekvieną aukščiausia bausme — sušaudyti, konfiskuojant jų turimą turtą; Vaclovą Pupelį s. Izidoriaus — 15 metų laisvės atėmimo ir 5 metus tremties; Liudą Butkevičių s. Augusto, Stasį Šačkų, Mykolo, Klemensą Daukšą, Prano, Vladą Mikutą, Prano, Juozą Dulinską, Vinco, Bronių Lenkaitį, Vinco, Joną Stulpiną, Jono — po 10 metų laisvės atėmimo ir 5 metams teisių atėmimo (tremties).
Nuosprendis gali būti apskųstas TSRS Aukščiausiosios tarybos karinei kolegijai per 72 val. 1946. 09.17 TSRS AT Karinė kolegija, peržiūrėjusi Broniaus Lenkaičio kasacinį skundą, nusprendė, kad B. Lenkaičio nusikaltimas nustatytas ir paskirta bausmė teisinga. Nėra pagrindo pakeisti nuosprendį. (Pasirašė just. gen. maj. Matulevičius, just. pulk. Lelistov ir Klopov). Ar kiti teisiamieji buvo padavę kasacinius skundus — nežinia.

KGB archyvuose yra įdomus 1946.09.18 TSRS Aukščiausiosios Tarybos karinės kolegijos pirmininko raštas Nr. 159078, pasirašytas just. gen. Ulrich, kuriuo pranešama apie tai, kad LTSR VRM kariuomenės Karo tribunolo nutarimas dėl Leono Taunio s. Mykolo ir Vytauto Bacevičiaus s. Felikso, nuteistų pagal RTFSR BK 58—I a ir 58—II str. sprendimas yra patvirtintas visose instancijose. Prašo nurodymo jų nepilnamečius šeimos narius represuoti.

Iki šio dokumento visiškai aišku, kad atsargos aviacijos kapitonas Leonas Taunys-Kovas buvo tikrai sušaudytas (taip pat ir Vytautas Bacevičius) 1946 m. lapkričio 28 d. Vilniuje. Kur yra jo kapas — nežinoma, kaip ir nežinomi kitų, didvyriškai paaukojusių savo gyvybę už Lietuvos laisvę, kapai.

Gal istorija kada nors ras tas vietas, apšlakstytas krauju.


Lietuvos Sparnai Nr.3 Nr.1

Grįžti į L.Taunio pagrindinį





Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis