Lituanikos liekanos


Algirdas Gamziukas


„LITUANIKA“ KARO MUZIEJUJE


Po tragiškos „Lituanikos“ skrydžio baigties nekilo abejonių, kad skrydžio relikvijas reikia išsaugoti ateities kartoms. Tuo metu Kaune Aviacijos muziejaus nebuvo, veikė tik Čiurlionio galerija, Kauno miesto, Pedagoginis, Karo muziejai.
Karo muziejuje (įsteigtame 1921 m. sausio 21 d. ir iškilmingai atidarytame tų pačių metų vasario 16 d.) greta kitų Nepriklausomybės kovų relikvijų buvo demonstruojami du lėktuvai – Halb CL II ir Halb CL IV, įvairių lėktuvų modeliai, nuotraukos. Tai sudarė būsimo aviacijos skyriaus užuomazgą.
1933 metais, nors Karo muziejus dar dirbo senose, paskubomis pritaikytose patalpose, greta pagal architekto V.Dubeneckio projektą kilo puošnūs būsimojo Vytauto Didžiojo muziejaus rūmai, skirti Kultūros ir Karo muziejams, bei Čiurlionio galerijai.
1933 m. liepos 17 d. visą Lietuvą sukrėtė žinia apie paslaptingą Atlanto nugalėtojų S.Dariaus ir S.Girėno žuvimą. Liepos 19 d. lakūnų kūnai TSRS-Vokietijos bendrovės „Deruluft“ lėktuvu „Roland Rohrbach“ buvo atgabenti į Kauną. Įvyko didžiausios to meto Lietuvoje laidotuvės. Manoma, kad jose dalyvavo apie 60 tūkst. žmonių.
1933 m. liepos 24 d. „Lituanikos“ likučiai geležinkeliu atgabenti į Kauną, o iš stoties – į Karo muziejų. Tai ratai su dviem padangomis, spyriai su dviem amortizatoriais, ramstis, du ratų gaubtai, dešiniojo sparno vidurinė dalis (apie 3 m), kairiojo lonžerono dalis su trosais (apie 1,5 m), Keturi mediniai spyriai, keturi eleronų gabalai, stabilizatoriaus kairioji ir dešinioji dalys, kilis, aukštumos vairo kairioji ir dešinioji dalys, du posūkio vairo gabalai, dvi pagalvės, dvi vairalazdės (viena be rankenos), du pedalai, diržo gabalas, du liemens bei 4 sparniniai benzino, du tepalo bakai ir dvi tepalo skardinės, tachometras, posūkio rodyklė, dirbtinis horizontas, paprastas kompasas, laikrodis, termometras, giroskopinis krypties rodiklis, indukcinis kompasas (komplektas), rankinis benzino siurblys, magnetų perjungiklis, du Venturi vamzdeliai, sausas elementas, tepalo filtras, benzino filtras „Pionier“, benzino čiaupai (du sparnų ir vienas liemens bakams), variklio lankas, metalinis propeleris su įvore, devyni cilindrai, karteris, du magnetai, karbiuratorius, benzino siurblys, Taunedo žiedas.
Šių lėktuvo dalių sąrašą sudarė inžinierius A.Gustaitis, J.Grigiškis, ir A.Gavelis.



Tą pačią dieną Užsienio reikalų ministerijos atstovas, “Eltos“ direktorius E.Turauskas komisijai (kurią sudarė pulkininkas leitenantas A.Gustaitis, kapitonas V.Morkus ir inžinierius K.Bulota) perdavė daiktus, kurių sąrašus sudarė vokiečiai (du atstumų, vandenyno žemėlapiai, borto knygelė, keturi antspaudai su pagalvėle, keturi užrašų bloknotai, dvi navigacijos lentelės, keturi užklijuoti ir vienas atplėštas laiškai, dvi mažos fotonuotraukos voke, viena licenzija-liudijimas).
Lietuvos pasiuntinybės Berlyne valdininkas L.Maziliauskas (sekstantas ir elektrinis žibintuvėlis), bei daiktus be sąrašo (knygelė užrašams, du tušti vokai, dėklas pieštukams, kartoninė dėžutė su skridimo rėmėjų knyga, benzino užrašai ant medinės lentelės su lempute; S.Dariaus daiktai: penkių ir vieno dolerio banknotai, vieno, penkių ir 25 centų monetos, neįvardinta moneta, du laiškai, žemėlapis, du spausdiniai, trys laikrodžiai, laikrodžio grandinėlė, parkeris, šukos, dvi baterijos, peiliukas, odiniai viršeliai su dviem liudijimais, pasas, knygelė; S.Girėno daiktai: pasas, užrašų knygutė, du parkeriai, dvidešimt trys fotografijos, atvirutė, odiniai viršeliai, penkios vizitinės kortelės, dvi dėžutės su medikamentais, knygelė su liudijimais, centimetrinis mastelis, trys vieno dolerio banknotai, vieno dolerio ir penkios 25 sentų monetos, stiklinis indelis su morfijumi, nosinė, dvi auksinės 5 dolerių, dvi 10 centų, trys vieno cento monetos, „Švento Kristoferio“ medalis, raktelis, knygutė).
Be to, komisijai atiduoti daktaro V.Kaupo atvežti daiktai: lėktuvo drobės gabalėlis, laikrodžio reklama, impregnuotas vokas, iškarpa iš laikraščio (patarimai skęstantiesiems), mažas vokas, navigacijos lentelė, naktinių linijų Londonas-Kelnas ir Berlynas –Hanoveris-Amsterdamas žemėlapiai, Europos, Rusijos, Škotijos, Didžiosios Britanijos ir Airijos, Niujorko-Niufaundlendo, Kale-Kelno, Dublino-Londono, JAV žemėlapiai, kompasinis žemėlapis, Europos žemėlapinės apžvalgos N13, L14, K13, MNO14.





1933 m. rugsėjo 25 d. S.Dariui priklausiusi piniginė su 11 dolerių ir 31 centu bei neįvardinta moneta, laikrodis, šukos, peiliukas ir parkeris, kaip šeimos relikvijos, atiduoti Dariaus giminaičiui, JAV piliečiui Jonui Nelsonui (J.Našlėnui).

Liepos 27 d. lėktuvo liekanos bei lakūnų daiktai buvo išstatyti lankytojams. 1933 m. spalio 19 d. Tarpžinybinė komisija S.Dariaus ir S.Girėno palaikams globoti kreipėsi į Vyriausiojo štabo viršininką, prašydama Karo aviacijos dirbtuvės lėktuvo liekanas paruošti nuolatiniam eksponavimui. Tam siūlyta panaudoti Vytauto Didžiojo komiteto lėšas.


Pirmoji ekspozicija Karo muziejuje. 1933 m.

Siekiant tinkamai sutvarkyti muziejaus Aviacijos skyrių bei įruošti „Lituanikos“ ekspoziciją, Karo aviacijos viršininko S.Pundzevičiaus įsakymu 1933 m. spalio 28 dieną paskirta nuolatinę muziejaus Aviacijos skyriaus tvarkymo komisija. Ją sudarė majoras A.Mačiuika (pirmininkas), majoras J.Špokevičius ir leitenantas J.Mikėnas. Vėliau komisijos sudėtis keitėsi: pirmininku tapo majoras V.Čemarka, majorą J.Špokevičių pakeitė majoras V.Jablonskis. Lapkričio 14 d. lėktuvo liekanos pergabentos į Karo aviacijos dirbtuves restauravimui.
Karo muziejaus viršininkas V.Nagevičius nusprendė, kad „Lituanikos“ likučiai bei lakūnų daiktai naujai statomame muziejaus pastate turėtų būti eksponuojami Aviacijos skyriuje. Greta jų tikslinga eksponuoti sumažintą „Lituanikos“ modelį. Šiuos siūlymus jis išdėstė 1933 m. gruodžio 4 d. rašte generalinio štabo viršininkui, kuris pritarė, tačiau skirti lėšas ekspozicijos įrengimui atsisakė. Ekspozicijos įrengimas buvo finansuojamas iš muziejaus biudžeto bei Dariaus ir Girėno paminklui pastatyti komiteto surinktų visuomenės aukų.
1935 m. lapkričio 27 d. Lietuvos aeroklubas muziejui perdavė lakūnų drabužius. Vitrinas naujam muziejaus pastatui pagamino Karo aviacijos dirbtuvės. Apmokėta tik už medžiagas, o darbai atlikti visuomeniniais pagrindais. Raštuose minimas muziejuje buvęs ir vėliau Karo aviacijos fototarnybai perduotas garsinis filmas (dabar dingęs), vaizduojantis pasirengimą skridimui bei katastrofos vietą.


Bebaigiant ruošti ekspoziciją, Ministrų kabinetas pakeitė savo ankstesnį sprendimą ir paskyrė „Lituanikos“ ekspozicijai mažesnę salę. Dėl vietos stokos nutarta lėktuvo modelį laikantį reljefinį gipsinį postamentą, vaizduojantį vandenyno paviršių (2,25 x 2,25 m), pagamintą R.Antinio ir kainavusį 1200 litų, sunaikinti, o patį modelį (M 1:10) perduoti aviacijos puskarininkių ramovei. Pušis, reikalinga ekspozicijai, 1935 m. atgabenta iš Turžėnų girininkijos. 1936 m. muziejus įsigijo „Lietuvos aido“ konkurse I ir II premiją laimėjusių skulptorių J.Mikėno ir P.Aleksandravičiaus sukurtus lakūnų bareljefus.
Vytauto Didžiojo muziejaus rūmai atidaryti 1936 m. vasario 16 d. Nuo tada lankytojai galėjo susipažinti su „Lituanikos“ ekspozicija. Jos įrengimas kainavo 7691,82 lito. Galutinai ekspozicija baigta ruošti tik 1937 m. Apie tai byloja 1937 m. rugsėjo 28 d. V.Nagevičiaus telefonograma, kuria reikalaujama paskubinti šios salės tvarkymą.


Lietuvių transatlantinių skridimų salė naujuosiuose
Karo muziejaus rūmuose. 1936 m.

Tokia ekspozicija, papildyta F.Vaitkaus skridimo relikvijomis, sulaukė sovietinės, o vėliau – hitlerinės okupacijos. Artėjant rusų kariuomenei prie Lietuvos tapo aišku, kad tautos relikvijoms iškilo reali sunaikinimo grėsmė. Be to, nebuvo aišku, kaip planuoja priešintis vokiečiai, t.y., ar nenukentė miestas mūšių metu.
1944 m. vasario 5 d. susirinko Karo muziejaus viršininko ats. gen. V.Nagiaus įsakymu sudaryta komisija: ats. plk.ltn. K.Ališauskas (pirmininkas), ats. mjr. Z.Valaitis, ats. mjr. V.Jablonskis, ats. mjr. J.Mikėnas. Dalyvavo Dariaus ir Girėno komiteto atstovas Tomas Zauka. Komisija nusprendė, kad „Lituanikos“ likučių, jų nepažeidus, išgabenti iš muziejaus nepavyks, todėl juos teks palikti vietoje. Tuo tarpu visas smulkesnes relikvijas sudėti į dėžes, laikinai paimti iš muziejaus ir padėti į slėptuvę. Ar buvo tai įvykdyta, kol kas išsiaiškinti nepavyko, tačiau išliko svarbus dokumentas – detalus eksponatų inventorizacijos aktas. Palyginus jį su 1933 metų aktu, galime nustatyti, kas išliko karo metais, ir ko netekome „taikiais“ okupacijos dešimtmečiais.







Tokia „Lituanikos“ ekspozicijos pirmojo etapo istorija. Pokario metais Darius ir Girėnas oficialiųjų asmenų buvo vadinami „fašistais“, jų relikvijos gulėjo muziejaus saugyklose. Senesnieji darbuotojai galėtų papasakoti, kaip iš Sovietų Sąjungos atvykę „muziejininkystės specialistai“ kirviu kapojo muziejaus vitrinas, bandė pritaikyti „Lituanikos“ kameras savo automobilio ratams (ačiū Dievui – netiko). Tik 1958 m. vėl atidaryta Transatlantiniam skrydžiui skirta paroda (tiesa, dar mažesnėje salėje). Ji atnaujinta 1983 metais, minint skridimo 50-metį. Bet tai jau kita istorija, kuri dar neparašyta. Belieka džiaugtis, kad muziejaus archyve išliko dokumentai, kuriais naudojantis parašytas šis straipsnis. Tik keista, kad jais, šiais objektyviais šaltiniais, iki 1988 metų niekas nesidomėjo, nors šia tema rašė ne vienas istorikas...

„Plieno sparnai“ Nr.3, 1995 m.

Dokumentų lentelės iš:
Darius ir Girėnas : dokumentai, laiškai, atsiminimai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška / Kaunas : Lietuvos technikos muziejus "Plieno sparnai", 1991, psl.: 131, 132, 133, 134, 135, 146, 147, 148, 149.


Elektroniniam publikavimui parengė G.Kačergius, 2010


>>> Aptarti forume


Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis