NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS GINKLAI


HENRIKAS L. GAIDIS




1935 m. modelio autom. pistoletas su belgų ginklų gamybos FN įrašu.
Iš str. autoriaus rinkinio

Paspauskite paveikslėlį jei norite jį padidinti



Rusijos ir Vokietijos karinėm galybėm žlugus, I Pasaulinio karo metu, lietuvių tautinis jausmas pasiekė viršūnę. Lietuvių tauta paskelbė savo nepriklausomybę 1918 m. vasario 16 d. Buvo įkurta demokratinė respublika. Vienas pirmų naujosios vyriausybės veiksmų buvo Lietuvos kariuomenės steigimas. Kariuomenę sudarė grįžtantieji, atitarnavę vokiečių bei rusų kariuomenėse, kariai ir savanoriai.





Tas pats pistoletas paženklintas Gedimino stulpais
Paspauskite paveikslėlį jei norite jį padidinti


Iš pradžių Lietuvos kariuomenė buvo apsiginklavusi paliktais ar pagrobtais vokiečių ir rusų ginklais. Jaunutės Lietuvos kariuomenės kareiviai buvo aprūpinti, kaip standartiniu ginklu, caristiniu Mosin-Nagant 1891 m. modelio šautuvu, arba vokiečių Mauser 1898 m. modelio šautuvu. Karininkai ir kavalerija gavo rusiškus Nagant 1895 m. modelio revolverius, arba vokiškus 1908 m. Luger automatinius pistoletus. Vartodami šiuos ginklus lietuviai iškovojo nepriklausomybę kruvinose kautynėse prieš rusus bolševikus, vokiečių-rusų bermontininkus ir prieš lenkus.Kovoms aprimus 1920 m. gale, beveik visi kaimynai pripažino Lietuvos nepriklausomą valstybę. Išimtis buvo Lenkija, kuri dar vis ketino atgaivinti senovės Žečpospolitą, pagrobdama Lietuvos tradicinę sostinę ir trečdalį Lietuvos teritorijos. Šis nesiliaująs priešiškumas tarp Lietuvos ir Lenkijos turėjo įtakos į Lietuvos karinių reikmenų pirkimo sutartis. Įvedus stabilią ūkinę santvarką, Lietuva susitarė su įvairiomis europinėmis ginklų-šaudyklų firmomis pakeisti savo karo metu įgytus vokiečių bei rusų ginklus naujesniais.





Kairėje: Rusiškas 7.6 mm MOSIN-NAGANT M1891 šautuvas.
Dešinėje: Vokiškas MAUSER Model 98, Amberg 1916 šautuvas.

Paspauskite paveikslėlį jei norite jį padidinti


Būdama žemės ūkio tauta iš 2.5 milijonų gyventojų, Lietuva pati neturėjo galimybių pasigaminti savus ginklus. Kadangi vokiečių 98 modelio mauzeris buvo vartotas su pasisekimu Nepriklausomybės kovose, Lietuvos kariuomenė šį šautuvą priėmė, kaip standartinį ginklą. Tarpukariniame laikotarpyje Lietuvos kariuomenė turėjo tarp 22 ir 28,000 karininkų ir kareivių. Kariuomenė buvo suskirstyta į pėstininkų pulkus su pagalbiniais kavalerijos ir artilerijos daliniais. Be to, Lietuvos ginkluotas pajėgas papildė Šaulių Sąjunga, kurios sudėtin įėjo 42,000 vyrų. Pavojaus metu Lietuvos karinė vadovybė galėjo mobilizuoti 200,000 kariškai paruoštų vyrų.
Deja, Lietuvos valdžios ginklų pirkimo sutartys buvo laikomos paslaptyje ir niekad nebuvo viešai paskelbtos. Šios sutartys, kaip ir ginklų gaminimo firmų dokumentai, buvo sunaikintos II Pasaulinio karo sūkuryje. Autoriui pavyko surinkti žinias apie Lietuvos ginklus, patikrinus prieinamus autentiškus šautuvus, peržvelgus išeivių periodiką, pasikalbėjus su buvusiais Lietuvos karininkais ir išmėginus išlikusius ginklus.
Du pagrindiniai šaunamieji ginklai, kuriuos įgijo Lietuvos valdžia, buvo belgiškas 1924 m. modelio mauzeris ir Browning High Power 1935 m. modelio automatinis pistoletas (brauningas). Lietuvos valdžia taip pat nupirko mažus kiekius daniško Madsen 1923 m. modelio ir čekų Brno 1926 m. modelio lengvųjų kulkosvaidžių, belgų Maksimo sunkiųjų kulkosvaidžių ir šveicariškų Oerlikono 22 mm prieštankinių bei priešlėktuvinių pabūklų.





Šautuvo šoviniai (7.92 mm kalibro) gaminti Lietuvoje 1937 m.
Paspauskite paveikslėlį jei norite jį padidinti


Lietuvos karinių ginklų tiekimo pagrindinis šaltinis buvo Belgijos Fabrique Nationale d'Armes de Guerre (FN), Herstalyje (Liege). Tuojau po I Pasaulinio karo Fabrique Nationale bendrovė buvo įsigijus pasaulinę reputaciją, kaip geriausia ginklų gamintoja. Buvo visai natūralu, kad Lietuvos valdžia kreiptųsi į šią bendrovę, kuri sugebėjo pagaminti tobulą vokiško 98 modelio šautuvo kopiją. Pagal visas esmines specifikas jų ginklas atitiko standartinį vokiečių kariuomenės šautuvą, kuris naudojo 7.92 mm šovinį. Autoriaus susirašinėjimas su šia firma (FN) atskleidžia faktą, jog dokumentai, liečia ginklų pardavimo Lietuvai kontraktus, žuvo II Pas. karo metu, bet taipogi patvirtina, kad, iš tikrųjų, Lietuva pirko ginklus iš Fabrique Nationale.





Ginklų Gamyklos įrašas ant belgiško FN Model 1924 šautuvas (7.92 mmx57 mm)
Paspauskite paveikslėlį jei norite jį padidinti


Yra apskaičiuota, kad 1924-1939 m. laikotarpyje Lietuvos valdžia nupirko maždaug 100,000 belgiškų mauzerių ir 10,000 brauningų. Kiekvienas šautuvas buvo pažymėtas standartiniu Fabrique Nationale gamybos ženklu. Prie jo dar buvo antspauduotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio herbas. Reiškia, buvo "Gedimino stulpų" žymuo. Po žymens buvo įrašas "24 L", kuris pažymėjo "lietuvišką 1924 m. modelio šautuvą". Gedimino stulpų žymens mažesnis variantas taipogi buvo naudotas pažymėti ginklų priėmimą ar inspektoriaus patvirtinimą. Tokiais ženklais buvo pažymėtos ginklų svarbiosios dalys.
Šalia valdžios šautuvų pirkimo sutarčių, patys Lietuvos piliečiai 1937 m., per vadinamą Ginklų Fondą, nupirko tūkstančius FN šautuvų, lėšomis, kurios buvo plačiai renkamos visuomenėje Lietuvos kariuomenei paremti. Šitie, visuomenės suaukotais pinigais įgyti, šautuvai buvo pažymėti Gedimino stulpų ženklu, virš jo įrašu "Ginklų Fondas".
Lietuviškasis FN mauzeris yra standartinis belgiškas 1924 m. modelis. Šautuvo kalibras yra 7.92 mm, jo vamzdis — 23.2 colių ilgio. Šautuvas sveria 8.5 svarus. Šovinių sandėlis gali laikyti penkis šūvius ir gali būti užtaisytas naudojant karinę šovinių apkabą. Lietuviškas FN mauzeris buvo konstruotas pagal vokiško kar. 98K šautuvo lizdo mechaninę charakteristiką ir pagrindinius apmatus. Kiekvienas šautuvas turi įmontuotus pakabinius diržus šone ir buožės apačioje, taip kad galėtų panaudoti ir pėstininkas ir raitininkas. Lietuviškasis mauzeris skiriasi nuo vokiškojo tuo, kad jis turi tiesią spyną. Kiekvienas šautuvas turi standartinį mauzerio durtuvą plieninėje makštyje su Gedimino stulpų ženklu. Lietuviškas Browning High Power automatinis pistoletas buvo reguliariai gaminamas 1935 m. modelis, 9 mm kalibro su pritaikomu taikikliu. Rankena yra su išpjovomis, kad būtų galima pritaisyti medinę buožę, kurią galima nešioti odiniame dėkle. Šita buožė leido brauningą vartoti, kaip trumpą šautuvą. Pistoleto ilgis yra 8 coliai su 4 5/8 col. vamzdžiu. Jis sveria 32 uncijas. Brauningas turi dvieilį 13 šovinių sandėlį. Jis buvo skiriamas karininkams ir kavalerijos daliniams. Ant lietuviško brauningo lizdų taip pat buvo Gedimino stulpų ženklas.





Belgiški FN Model 1924 šautuvai su Gedimino stulpų ženklais ir lietuvišku įrašu
Paspauskite paveikslėlį jei norite jį padidinti


Sakoma, kad Lietuvos valdžia nupirko mažą kiekį komerciškai platinamų Browning FN 1922 m. modelio automatinių pistoletų, kurie turėjo būti išdalinti vyresniesiems karininkams ir karo aviacijos personalui. Šitie ginklai neturėjo Gedimino stulpų ženklo ant šautuvo lizdo, bet gal būt jie kitur buvo įspausti, kai kariuomenė ginklus patikrino ir priėmė.
Nors nėra uždokumentuota, manoma, jog Lietuvos valdžia nupirko iš Fabrique Nationale ir šoviniams gaminti mašineriją, tikslu pradėti vietinę šaudmenų gamybą. Krašto Apsaugos Ministerijos Ginklavimo Valdyba turėjo dvejas dirbtuves — Kaune ir Linkaičiuose, kurios gamino visokius šaudmenis kariuomenei. Šių dirbtuvių pagaminti šoviniai (patronai) niekad nebuvo šautuvų kolekcionierių identifikuoti. Tad autorius mano, kad jie buvo paženklinti taip pat, kaip ir Fabrique Nationale gaminiai. Autoriaus kolekcijoje yra popierinė dėžė iš 300 7.92 mm šovinių. Šoviniai supakuoti į 20 popierinių dėžučių po 15. Ši dėžė turi Lietuvos kariuomenės 1937 m. etiketę. Kiekviena dėžutė antspauduota su tokiais pat ženklais. Kiekvieno šovinio tūtelės dugnas yra pažymėtas: "FN 36 10", kaip kad darė Fabrique Nationale. Iki 1937 m. Lietuvos ginklavimo dirbtuvės tapo savarankiškos. Autorius mano, kad aukščiau minėti šoviniai buvo vietinių Lietuvos dirbtuvių gaminiai.


Vertėjo A.B. pastaba:

Henrikas L. Gaidis yra trečios kartos Amerikos lietuvis, gimęs Marilando valstybėje, Baltimorėje. Jo senoliai, iš abiejų pusių, buvo gimę Lietuvoje ir atvyko prieš I Pasaulinį karą. Kaip ir jo tėvas, Henrikas Gaidis tarnavo JAV karo aviacijoje, tarp 1962 ir 1965 m., eidamas karo aviacijos policijos leitenanto pareigas Prancūzijoje. Po to, jis tarnavo JAV Teisingumo Departamento tardytoju Detroite, San Francisce ir Baltimorėje.
Henrikas Gaidis domisi Lietuvos karine istorija, karine apranga bei ginklais per amžius. Šis jo aprašymas yra ištrauka iš ilgesnio straipsnio, pavadinto "Independent Lithuania's Firearms", kuris 1980 pasirodė ginklų mėgėjų žurnale, Gun Report Magazine. H. Gaidžio asmeniškame rinkinyje yra lietuviškų ginklų, kurie net siekia 1812 prancūzmetį.




Šaltinis: KARYS 1980 Nr.10 JAV









Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis