Žemaičio garolėkis





1929 metų aviacijos leidinyje „Mūsų Sparnai" karo lakūnas kapitonas Mačiuika, bene pirmasis, yra suminėjęs žemaičio Aleksandro Griškevičiaus mėginimus išspręsti valdomojo aerostato problemą ir tuo klausimu jo išleistą Kaune 1851 metais veikalėlį „Parolot Žmudzina“. Kap.Mačiuika, įvertindamas toje knygutėje padarytos apžvalgos kritiką apie įvairius projektus bei bandymus ir daromas Al. Griškevičiaus išvadas apie galėjimą pastatyti valdomąjį garolėkį, jo samprotavimus pavadino sveikais ir originaliais. Ir iš tiesų, sekant jo veikalėlio mintis ir sugretinus jas su tų laikų aviacijos istorijos rodomais pasiekimais, neabejotinai tenka tai pripažinti. Tenka tai pripažinti todėl, kad Al. Griškevičiaus sumanymas (ką matome iš jo veikalėlio) - sujungti balioną, sparnus ir garo mašina sukamą dideliu greičiu propelerį - yra kilęs 1843 metais. Jis manė panaudoti balioną kaip kėlimo pajėgą ir pastovumo saugotoją; spar¬nai gi, jo manymu, reikalingi valdyti, o taip pat papildomai keliamajai jėgai gauti.
Deja, Al. Griškevičius savo sumanymo įvykdyti negalėjo, nes neturėjo lėšų ir nesurado kas jį paremtų. Jis sako: ,,Veltui jau septinti metai įkyriai ieškau žmogaus su išteklium, kuris tai galėtų suprasti ir įvertinti. Tačiau dar nenustojau vilties jį surasti, todėl dar kartą kreipiuosi į savo tautiečius kuklios paramos". Bet taip ir nesurado tokio žmogaus, nei reikalingų lėšų.
Kas žino? Kas gali nuneigti, kad, turėdamas reikiamų lėšų, mūsų žemaitis nebūtų įvykdęs savo ir visos žmonijos amžių siekimą? Kas žino, kad jis nebūtų pakilęs? Juk jis taip sako: ,,Ne vien tiktai žmogaus dvasia, net ir mirtingas jo kūnas, jei verčia jį proto ir valios jėga, tai sugebės ir pakils ... Atsipalaidavęs nuo žemės, užims beribę erdvę paukščių karaliją. Galės skrajoti po įvairias šalis, per aukštus kalnus, jūras, dykumas ir miškus, laisvai, nevaržomas, tūkstančius mylių paliekant...“
Valdomojo aerostato klausimo principas buvo išspręstas bent dešimtmečiu vėliau, tik 1852 - 1853 m., prancūzo Žiffaro.
Al. Griškevičių tenka laikyti vienu seniausių iš mums žinomų mūsų aviacijos pionierių. Tuo tarpu apie jo gyvenimą ir kitus darbus aeronautikos srityje mums labai mažai kas težinoma. Man pasisekė, padedant A. G. palikuoniui, p. Vl. Griškevičiui (gyv. Varputėnuose, Šiaulių apskr.), išaiškinti, kad Aleksandras-Emanuelis-Jonas Griškevičius buvo kilęs iš smulkių bajorų šeimos Betygalos apylinkėje, Žemaičiuose, gimęs 1808 m. VI. 8 d.
Taigi, mums lieka uždavinys daug ką dar sužinoti apie jo gyvenimą ir kitus darbus aeronautikos srityje, juos tinkamai įvertinti ir tuo pagerbti mūsų seniausią aviacijos pionierių.


Av. kpt. VI. Morkus.


Ištrauka iš knygos:
Jonas Pyragius (red.). „Paukščių Keliais“ Kaunas: LAK, 1933, 10-11 psl. Kalba netaisyta.

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
P.Hiksa
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis
V.Rauba
J.Kumpis