Karo aviacijos uniformos


Autorius Mindaugas Sereičikas
Dailininkas Nerijus Treinys


1919m. laikinoji Lietuvos kariuomenės uniforma.
Pirmoji Karo aviacijos uniforma.




Karį iš žmonių minios visų pirma išskiria jo dėvima uniforma. Pagal dėvimą uniformą pažinsime pareigūną ar tam tikros organizacijos narį. Išskirtiniais tautiniais motyvais siekiama pademonstruoti priklausomybę valstybei, skirtingomis spalvomis, uniformos sukirpimu atitinkamai ginklo rūšį, karišką specialybę. Nagrinėjat karių dėvimas uniformas galima sekti kariuomenės modernizacijos kelią. Stebėti madų įtaką uniformoms ar jų detalėms

XX amžiaus Lietuvos kariuomenės uniformos yra labiau tyrinėjamos, tačiau ši tema išlieka aktuali. Per dvidešimt atkurtos Nepriklausomybės metų, išskirtinai aviacijos uniformoms nebuvo publikuota nei viena knyga. Fragmentinės informacijos galima rasti Algirdo Gamziuko, Gyčio Ramoškos knygoje „Lietuvos karinė aviacija 1919-1940“ išleistoje 1999 m. Didžiausias darbas šioje temoje yra nuveiktas Jono Vaičenonio, kurio knygoje „Lietuvos karių uniformos ir lengvieji ginklai XX amžiuje“ greta kitų kariuomenės dalinių uniformų aprašomos ir aviatorių dėvėtos uniformas 1919 – 1940m.

Šios uniformų apžvalgos tikslas yra detaliau aprašyti pirmąją Lietuvos karo aviacijos karių dėvėtą uniformą. Pagrindiniai šaltiniai yra Įsakymai Lietuvos kariuomenei, kuriuose galima rasti duomenis apie uniformą ir jos pakeitimus. Įsakymų spragos, apžvalgoje papildytos remiantis to laikmečio fotografijomis.


2 iliustr. Ginklo rūšių spalvos uniformoje.


3 iliustr. Uniformos rekonstrukcija.

Pirmieji realūs bandymai suvienodinti Lietuvos karių aprangą buvo įgyvendinti 1919 m. vasario 21d. įsakymu Krašto apsaugos ministerijai Nr.35 (1 iliustr.). Šiuo įsakymu įvedama pirmoji, laikinoji Lietuvos kariuomenės uniforma.1 Uniforma nustatoma tiek karininkams, tiek kareiviams vienoda. Ginklo rūšims atskirti naudojama skirtinga įsiuvų (apvadų) ir kepurės lankelio spalva (2 iliustr.). Inžinerijai priskiriama rausva spalva. Tokios pat spalva tenka ir inžinerijos bataliono sudėtyje esančiai aviacijos kuopai, kuri nuo 1919 m. kovo 12d. tampa atskira Lietuvos kariuomenės dalimi, tiesiogiai pavaldi Generaliniam štabui.2 Milinė, munduras, kelnės, palaidinė ir kepurė japonų karo spalvos.3 Munduras (3 iliustr.) angliško uniforminio švarko (frenčiaus)4 modelio: įimtas per liemenį, juostele nugaroje suveržtas, o pati juostelė dvejomis sagomis prisegta. Rankovės plačios su eile sagų, prisiuvamų iš išorės pusės. Rankovių galuose atverčiami, 11 cm (matuojant nuo rankovės galo) rankogaliai, apsiūti rausvos spalvos įsiuvais. Apykaklė stačia, su atvartais, atvartų karštai su rausvais įsiuvais. Keturios ant viršaus munduro prisiuvamos kišenės su antkišeniais ir viena saga.


3a iliustr. Antpetis. 3b iliustr. Kokarda.

Antpečiai (3a iliustracija) prisiuvami, tokios pat medžiagos ir spalvos kaip munduras, kraštai su rausvais įsiuvais. Antpečiai siaurėjantys: plotis prie peties 5 cm, o prie apykaklės 3 cm. Ant antpečių žymimi pulkų, baterijų numeriai ir ginklų rūšies ženklai.5 Aviacijos dalies kariai į antpečius segėsi propelerį su sparnais.6 Kelnės (3 iliustr.) pusiau galifė, sukišamos į batus, su rausvais įsiuvais šoninėse siūlėse. Kepurės (3 iliustr.) lankelis 4 cm pločio, viršus (minkštieji kraštai) tokio paties pločio. Lankelį juosia 2 cm pločio rausva juostelė. Minkštojoje kepurės dalyje ties viduriu segamas ženklelis – kokarda (3b iliustr.). Įsakyme kokarda nėra aprašoma detaliai, tačiau sprendžiant iš išlikusių nuotraukų galima teigti, jog tai tas pats ženklas, kuris buvo patvirtintas įvedus 1920 m. modelio Lietuvos kariuomenės uniforma.7 Milinė su dviem eilėmis sagų, kurių spalva tokia pat kaip ir milinės medžiaga. Milinė suveržiama juostele, kuri dviem sagomis prisegama nugaroje. Apykaklė atverčiama, su rausvais įsiuvais. Viršuje atstumai tarp sagų 25 cm apačioje 15 cm. Dvi kišenės ties juosmeniu, įsiūtos į vidų. Rankovės plačios su atverčiamais 16 cm ilgio (matuojant nuo rankovės galo) rankogaliais.8 Batai juodi su aulais dviem coliais žemiau kelio. Diržas tamsiai gelsvos spalvos 4 cm pločio, su metaline sagtimis ir Vyčiu centre. Sagos kaulinės, munduro spalvos. Prie kardo rišama 16 cm ilgio tautinių spalvų juostele. Adjutanto skiriamasis ženklas rusų kariuomenės modelio akselbantai.


4 iliustr. Apykaklės trikampiai antsiuvai.

Apykaklės trikampiai antsiuvai (4 iliustr.) rausvos spalvos, siuvami ant munduro 0,5 cm nuo apykaklės susegimo, o ant milinės 1 cm nuo susegimo. Trikampių aukštis toks pats kaip ir apykalės, plotis vienu centimetru trumpesnis nei aukštis.9
Su pirmąją uniforma įvedama ir pareigų žymėjimas. Užimamos pareigos žymimos ant munduro ir milinės apykalių trikampių.10• Krašto apsaugos ministras – raudoni trikampiai, apsiūti 0,5 cm sidabro spalvos galionu, centre Vytis.
• Korpuso vadas – geltoni trikampiai, 0,5 cm sidabro spalvos galionu, su trimis žvaigždutėmis.
• Divizijos vadas - geltoni trikampiai, 0,5 cm sidabro spalvos galionu, su dvejomis žvaigždutėmis.
• Pulko vadas - trikampiai, 0,5 cm sidabro spalvos galionu, su viena žvaigždute.
• Pulko vado padėjėjas, bataliono, baterijos, raitųjų divizionų vadai, ūkio vedėjai pulkuose – trikampiai be galiono ir žvaigždučių.
• Kuopų, eskadronų vadai, vyresnieji karininkai baterijose, vyresnieji adjutantai – trikampiai be galiono su dvejomis žvaigždutėmis.
• Jaunesnieji kuopų, eskadrono, baterijų, komandų karininkai, o tai pat karininkai užimantys karo valdininkų vietas – trikampius be galiono su viena žvaigždute.
• Medicinos gydytojai dėvi trikampius tos ginklo rūšies, kurioje tarnauja. Trikampių centre segi raudonos spalvos kryžių. Veterinarijos gydytojai segi trikampių centruose mėlynus kryžius.
• Karo valdininkai – trikampiai apversti (smailu kampu į apačią), be žvaigždučių ir galiono. Karo valdininkai užimantys karininkų pareigas segi karo valdininko žymenis, karininkai užimantys karo valdininko pareigas segi karininko pareigų žymenis.
• Vachmistrai (viršilos) – prie apykaklės susegimo prisiūta 2 cm. rausvos spalvos juostelę.
• Būrininkas – dvi, rausvos spalvos juostelės 0,5 cm pločio.
• Skyrininkas – viena, rausvos spalvos juostelė 0,5 cm pločio.11
1919m. balandžio 14d. visoms kariuomenės rūšims buvo įvesta geltonos spalvos įsiuvai ant kepurės, munduro ir kelnių. Kepurės lankelis ir trikampiai ant munduro paliekami ginklo rūšiai priskirtos spalvos. Papildomai karininkams ant kepurės nustatomas sidabro spalvos 1 centimetro pločio dirželis.12


5 iliustr. Karo aviacijos mokyklos mokinio uniformos rekonstrukcija.

Karo aviacijos mokyklos mokiniai V.Rauba ir S.Stanaitis

1919 m. gegužės 20 d. Įsakymu kariuomenei Nr. 81 Karo aviacijos mokyklos įstatai, kuriose atskiru paragrafu įvedama Karo aviacijos mokyklos personalo uniforma (5 iliustr.).13 Karo aviacijos mokyklos mokiniai dėvi inžinerijos dalies uniformą, vienintelis skirtumas – vietoje kepurės įvedama pilotė(5 iliustr.). Pilotė tamsiai žalsvo aksomo, kraštai su avietinės spalvos įsiuvais. Pilotės viršuje, per vidurį eina sidabrinė juostelė, kuri pilotės centre susikerta sudarydama viršugalvyje kryžių. Pats pilotės vidurys armonikos tipo su dvejomis klostėmis. Mokinio skiriamasis ženklas (5 iliustr.) – sidabrinė juostelė ant munduro apykaklės einanti nuo apykaklės centro priekyje vertikaliai iki apykaklės pabaigos ir horizontaliai aplink apykaklę.14
Didėjant kariuomenės skaičiui 1919 m. rugsėjo 29 d. buvo atsisakyta besikuriančios kariuomenei būdingo pareigų žymėjimo ir įvesti kariniai laipsniai.15 Įsakymu kariuomenei Nr. 166 nustatomi 5 kareivių laipsnių žymėjimai ant munduro ir milinės apykaklės:
• Eilinis – jokių žymėjimų ant apykaklės nenešioja.
• Grandinis – viena 0,5 cm juostelė ant apykaklės.
• Jaunesnysis puskarininkis – dvi juostelės.
• Vyresnysis puskarininkis – trys juostelės.
• Viršila (Vachmistras) – viena 2 cm pločio juostelė.16


Karo aviacijos lakūno uniformos rekonstrukcija.


Lakūnai Vincas Mačiokas ir Vincas Švitris

Karininkams įvedami 8 laipsniai, kurie žymimi ant munduro ir milinės prisiūtų apykaklės trikampių:
• Leitenantas – viena žvaigždutė trikampio centre.
• Vyresnysis leitenantas – dvi žvaigždutės.
• Kapitonas – trys žvaigždutės.
• Majoras – viena žvaigždutė ant apykaklės trikampių apsiūtų 0,5 cm pločio galionu.
• Pulkininkas leitenantas – dvi žvaigždutės, ant tokių pat trikampių kaip majoras.
• Pulkininkas – trys žvaigždutės, ant tokių pat trikampių kaip majoras.
• Generolas leitenantas – ant raudonų trikampių, apsiūtų 0,5 cm galiono juostele, centre Vytis. Šalimais trikampio sidabrinė ąžuolo šakelė, o apačioje šakelės viena sidabrinė žvaigždutė. Visi įsiuvai ant kepurės, munduro, kelnių, kepurės lankelis – raudonos spalvos.
• Generolas – taip pat kaip ir generolas leitenantas, tik papildomai segama sidabrinė žvaigždutė viršui ąžuolo šakelės.17


6 iliustr. Karo aviacijos lakūnai su odiniais švarkais.


7 iliustr. Vokiškas odinis lakūnų šalmas ir tokį pat dėvintis Zigmas Knystautas.

Tačiau vien įsakymuose esančios informacijos neužtenka susidaryti išsamų vaizdą apie pirmąją Aviacijos dalies uniformą. Sunki materialinė valstybės padėtis diktavo sąlygas, kurioms esant aprūpinti visą kariuomenę vieninga uniformą buvo neįmanoma. Siekiant kiek įmanoma greičiau kariuomenę aprengti kariškiams buvo leista dėvėti vokiečių Pirmojo Pasaulinio karo uniformas .18 1919 m. spalio mėn. iš Vokietijos buvo įsigyta uniformų ir ekipuotės.19 Iš jų galima išskirti odinius kostiumus, kuriuos dėvėjo aviatoriai . Tai odinis švarkas (6 iliustr.) susegamas penkiomis sagomis, su dvejomis skersai, ties juosmeniu įleistomis kišenėmis. Švarkas su atverčiama apykakle ir ant viršaus, iš tos pačios odos prisiuvamais, link kaklo siaurėjančiais, antpečiais. Ties švarko liemeniu prisiūtos odinis kilpelės įsiverti diržui. Kelnės odinės, tiesaus kirpimo, skirtos dėvėti ant batų.20 Šiuos odinius kostiumus aviacijos dalies kariai dėvėjo prižiūrint lėktuvus, dirbant įvairius darbus dirbtuvėse, atliekant praktiką, o taip ir skraidydami.21


8 iliustr. JAV kariuomenės uniformos švarkas.

Svarbu atskirai paminėti 1919m. pabaigoje iš Prancūzijoje esančių sandėlių gautas Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės uniformas (8 iliustr.),, kurios taip pat mišriai dėvėtos ir aviatorių.22 Munduras susegamas penkiomis sagomis, su keturiomis ant viršaus prisiuvamomis kišenėmis, kišenės suapvalintais kampais ir ant viršaus esančiais antkišeniais, kurie prisegami viena saga. Apykaklė stačia, be atvartų. Antpečiai prisiuvami, link apykaklės siaurėjantys, tokios pat spalvos ir medžiagos kaip munduras. Kelnės tiesaus kirpimo, tinkančios dėvėti tiek ant batų, tiek jas sukišant į batus. Milinė su dvejomis eilėmis sagų, kiek vienoje eilėje po tris sagas. Apykaklė stačiai su plačiais atvartais. Kartu su uniformomis buvo atsiusta pilotės, kurias dėvėjo technikos dalys. Viso iš JAV atsiusto uniforminio derinio spalva žalsvai gelsva.23


Neidentifikuotas karo aviacijos valdininkas.

Ne esant materialinėms galimybėms visus karius aprengti vieninga uniforma, įsivyravo įvairūs uniforminiai deriniai, susidedantys iš įvairių valstybių atskirų uniforminių dalių. Gavus JAV uniformą visiems Karo aviacijos mokyklos mokiniams buvo išduotos milinės.24 Trūkstant batų aukštais aulais plačiai buvo dėvima pusbačiai su odiniais getrais arba storo audinio raiščiais,25 o taip pat aukšti odiniai suvarstomi batai. 1919 m. vasarą vietoje nustatyto uniforminio švarko pradėta nešioti palaidines. Palaidinė minima 1919 m. nr. 35 Įsakyme Krašto apsaugos ministerijai, tačiau jos aprašymas nepateikiamas. Remiantis išlikusiomis nuotraukomis – tai laisvo kirpimo stačia apykakle, iki juosmens susegama keturiomis sagomis palaidinė. Su dvejomis prisiuvamomis kišenėmis ant krūtinės. Kišenės su antkišeniais, kurie prisegami viena saga. Prie palaidinės prisiūti siaurėjantys, tos pačios audinio kaip ir palaidinė, antpečiai.26 Iškilusi problema dėl uniforminio diržo ir sagties buvo sprendžiama dėvint vokiškus, rusiškus ar civilius (siauresnius, nei numatyta) diržus su rėmelio formos sagtimis, kuri variavo dydžiu.27


9 iliustr. Kepė.

1919 m. pradėta dėvėti karininkų kepė, kuri neminima nei įvedant pirmąją uniformą, nei tolesniuose jos papildymuose. L. Natkevičius savo knygoje pateikia šios kepės stilizuotus brėžinius, įvardindamas ją kaip: „Lietuvos kariškių kepurė“ .28 1919 m. kepė – tai prancūziško stiliaus, stačių kraštų kepurė, su odiniu, šiek tiek sulenktu snapeliu (9 iliustr.). Virš snapelio odinis dirželis, kraštuose prisegtas dviejomis mažomis sagomis. Kepurės apačioje spalvotas lankelis, viršutinė kepurės siūlė su ginklo spalvos įsiuvu. Kepurės priekyje, centre įsegta kokarda. Šio modelio kepes Aviacijos dalyje nešiojo karininkas Petras Petronis, Karo aviacijos mokyklos viršininkas Jonas Martynas Laurinaitis ir kiti.29 Karo aviacijos mokyklos įstatuose aprašyta pilotė greitai paplito tarp aviatorių ir buvo dėvima ne viena aviacijos mokyklos mokinių ir instruktorių, bet visos Aviacijos dalies karių. Lakūnai skrydžių metu dėvėjo vokiškus odinius šalmus ir akinius ,30 (7 iliustr.).tačiau apie jų įsigijimą detalesnės informacijos rasti nepavyko, tikėtina jie buvo palikti pasitraukusių vokiečių.31


10 iliustr. Carl Olof Dahlbäck

Atskirai galima paminėti Aviacijos dalies inspektorių Carl Olof Dahlbäck32, (10 iliustr.) kuris dėvėjo šviesios spalvos uniformą su lietuvišką pilote. Eidamas Aviacijos dalies vado pareigas Anglijos majoras Charles Roderick Carr išsiskyrė savo angliška karininko uniforma be jokių lietuviškų skiriamųjų ženklų.-33
Apibendrinat apžvalgoje pateiktą informaciją galima teigti, jog pirmieji bandymai suvienodinti karių aprangą buvo įgyvendinti labai sunkiai, todėl įsakyme aprašyta uniforma didžiąja dalimi taip ir liko „popieriuje“. Įsakyme esantys lakoniški aprašymai suteikė galimybę įvairiausioms interpretacijoms, taip dar labiau padidinat uniforminę įvairovę. Sunki materialinė padėtis vertė imtis pigiausių ir greičiausių sprendimų – užpirkimų užsienyje, kur uniformos pasibaigus Pirmajam Pasauliniam kariu liko nereikalingos. Taip kariuomenėje pradėta dėvėti keistus derinius susidedančius iš skirtingų valstybių uniformų.

Aviatorių uniforma mažai tesiskyrė nuo visos kariuomenės. Išskirtiniai bruožai – ginklo rūšies spalva, naudota apvaduose, įsiuvuose ir pareigų, o vėliau ir laipsnių žymėjime. Išskirtiniu atributu tapo pilotė, dėvėta Karo aviacijos mokyklos personalo, bet paplitusi visoje dalyje. Aviatorių tarnybos specifika diktavo specialios aprangos poreikį – dėvėti odiniai kostiumai, vokiški šalmai ir akiniai. Žymiai vėliau, pasibaigus Nepriklausomybės kovoms ir gerėjant ekonominei krašto būklei, į uniformas pradėta žvelgti rimčiau. Jos buvo tobulinamos ir unifikuojamos, tačiau minėti skirtumai išliko.



Išnašos:
1.Įsakymas Krašto apsaugos ministerijai, Kaunas, 1919 m. vasario 21 d. Nr. 35 § 6.
2.Gytis Ramoška, Lietuvos aviacija. Kaunas: Šviesa, 2009, 16.
3.Vitalija Mosaitai, „2-asis ulonų Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės pulkas 1920-1940 metais.“ Kn. Audronė Jakunskienė (sud.), Alytaus miesto istorijos fragmentai. Alytus: Alytaus spaustuvė, 2001, 111-132.
4.Tarptautinių žodžių žodynas internete. Vilnius: 2010 < http://www.zodynas.lt/tarptautiniu-zodziu/F/frencius > [Žiūrėta 2010 08 14].
5.Įsakymas Krašto apsaugos ministerijai, Kaunas, 1919 m. vasario 21 d. Nr. 35 § 6.
6.Algimantas Astikas, Lietuvos ordinai, medaliai ir ženkleliai 1918-1940. Vilnius: Mintis, 1991, 349.
7.Įsakymas Lietuvos kariuomenei, Kaunas, 1920 m. rugpjūčio 15 d. Nr. 436 §1.
8.Įsakymas Krašto apsaugos ministerijai, Kaunas, 1919 m. vasario 21 d. Nr. 35 § 6.
9.Ten pat.
10.Ten pat
11.Ats. plk. Vytautas Lukavičius, „Karinių laipsnių ir pareigų ženklai Lietuvos kariuomenėje 1918 – 1940 m.“ Karys, 1 (436), 20 – 43.
12.Įsakymas Krašto apsaugos ministerijai, Kaunas, 1919 m. balandžio 14 d. Nr. 65 §4.
13.Įsakymas Krašto apsaugos ministerijai, Kaunas, 1919 m. gegužės 20 d. Nr. 81 §2.
14.Ten pat.
15.Įsakymas Lietuvos kariuomenei, Kaunas, 1919 m. rugsėjo 29 d. Nr. 154 §1
16.Įsakymas Lietuvos kariuomenei, Kaunas, 1919m. spalio 11 d. Nr. 166 §5.
17.Ten pat.
18Įsakymas Krašto apsaugos ministerijai, Kaunas, 1919 m. vasario 21 d. Nr. 35 § 6, pastaba.
19.Įsakymas Krašto apsaugos ministerijai, Kaunas, 1919 m. spalio 15 d. Nr. 168 § 5.
20.Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška, Lietuvos karinė aviacija 1919-1940. Kaunas: Plieno sparnai, 1999, 25, 33.
21.Leonardas Peseckas, Karo lakūno pasakojimai. 2 leid. Kaunas:Plieno sparnai, 2006, 18.
22.Jonas Vaičenonis, Lietuvos karių uniformos ir lengvieji ginklai XX amžiuje. Vilnius: Baltos lankos, 2004, 39.
23.Vaičenonis, 40.
24.Gytis Ramoška, Lietuvos aviacija. Kaunas: Šviesa, 2009, 18.
25.Ladislovas Natkevičius, Lietuvos kariuomenė. New York: Lithuanian Development Corporation, 1919, 191.
26.Ramoška, 35, 39.
27.Gamziukas, Ramoška, 38, 39.
28.Natkevičius, 65.
29.Ramoška, 1l, 18.
30.Birutė Kulnytė (red. kom. pirm.), Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. IV t. Vilnius: Spauda, 2004, 247.
31.Simas Stanaitis, Likimo vingiai. Kaunas:Lietuvos technikos muziejus, 1992, 24.
32.Vilius Kavaliauskas, Lietuvos karžygiai I t. Vilnius:Dagai, 2008, 605.
33.Birutė Kulnytė (red. kom. pirm.), Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. II t. Vilnius: Petro ofsetas, 2002, 256.



Literatūra ir šaltiniai:
1. Astikas Algimantas, Lietuvos ordinai, medaliai ir ženkleliai 1918-1940. Vilnius: Mintis, 1991.
2. Gamziukas Algirdas, Ramoška Gytis, Lietuvos karinė aviacija 1919-1940. Kaunas: Plieno sparnai, 1999.
3. Kavaliauskas Vilius, Lietuvos karžygiai I t. Vilnius:Dagai, 2008.
4. Kulnytė Birutė (red. kom. pirm.), Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. IV t. Vilnius: Spauda, 2004.
5. Kulnytė Birutė (red. kom. pirm.), Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. II t. Vilnius: Petro ofsetas, 2002.
6. Mosaitai Vitalija, „2-asis ulonų Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės pulkas 1920-1940 metais.“ Kn. Audronė Jakunskienė (sud.), Alytaus miesto istorijos fragmentai. Alytus: Alytaus spaustuvė, 2001.
7. Natkevičius Ladislovas, Lietuvos kariuomenė. New York: Lithuanian Development Corporation, 1919.
8. Lukavičius Vytautas ats. plk., „Karinių laipsnių ir pareigų ženklai Lietuvos kariuomenėje 1918 – 1940 m.“ Karys, 1 (436).
9. Peseckas Leonardas, Karo lakūno pasakojimai. 2 leid. Kaunas:Plieno sparnai, 2006.
10. Ramoška Gytis, Lietuvos aviacija. Kaunas: Šviesa, 2009.
11. Stanaitis Simas, Likimo vingiai. Kaunas:Lietuvos technikos muziejus, 1992.
12. Tarptautinių žodžių žodynas internete. Vilnius: 2010 < http://www.zodynas.lt/tarptautiniu-zodziu/F/frencius > [Žiūrėta 2010 08 14].
13. Vaičenonis Jonas, Lietuvos karių uniformos ir lengvieji ginklai XX amžiuje. Vilnius: Baltos lankos, 2004.
14. Įsakymas Krašto apsaugos ministerijai, Kaunas, 1919 m. vasario 21 d. Nr. 35 § 6.
15. Įsakymas Lietuvos kariuomenei, Kaunas, 1920 m. rugpjūčio 15 d. Nr. 436 §1.
16. Įsakymas Krašto apsaugos ministerijai, Kaunas, 1919 m. balandžio 14 d. Nr. 65 §4.
17. Įsakymas Krašto apsaugos ministerijai, Kaunas, 1919 m. gegužės 20 d. Nr. 81 §2.
18. Įsakymas Lietuvos kariuomenei, Kaunas, 1919 m. rugsėjo 29 d. Nr. 154 §1
19. Įsakymas Lietuvos kariuomenei, Kaunas, 1919m. spalio 11 d. Nr. 166 §5.
20. Įsakymas Krašto apsaugos ministerijai, Kaunas, 1919 m. spalio 15 d. Nr. 168 § 5.



Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis