Skraidymai - kasdieninė aviacijos duona. Kiekvienu metų laiku, kasdien nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro, o retkarčiais net ir naktį, jeigu tik oro sąlygos leidžia, ties aerodromu girdisi motoro burzgimas. Tai yra mėgiamiausia lakūnų muzika. Tai vienintelis niekad nenusibostas užsiėmimas. Negavęs kelias dienas skraidyti lakūnas tariasi esąs skaudžiai nubaustas. Skraidymai gal todėl ir yra taip malonūs lakūnams, kad į kiekvieną skridimą reikia įdėti dalį savos sielos, pergyventi jį ištisai nuo pradžios iki galo.

Išmokti skraidyti reikia daug laiko ir triūso. Visų pirma reikia nors patenkinamai baigti teorijos kursus, kad galima būtų pakliūti mokinių lakūnų grupę. Reikia turėti tokią sveikatą, kad gydytojas pripažintų tinkamu lakūno tarnybai. Kandidatų į lakūnus pasirinkimas, jų noras ir gabumai skraidymo moksle yra lygiai svarbu tiek pat, kaip svarbu yra parinkti ir gerą instruktorių mokytoją. Instruktoriaus darbas yra labai sun¬kus ir atsakingas, nes jis tegali išleisti mokinį skristi savystoviai patį vieną tik visiškai įsitikinęs, kad šis sugebės suvaldyti lėktuvą ir orientuosis visokiuose atsitikimuose. Jau ir savystoviai skraidąs mokinys lakūnas yra akyliai instruktoriaus sekamas, kol jis išskrenda kovos lėktuvu.
Instruktoriais paprastai skiriami labiau įgudę karo lakūnai; kadangi instruktavimas juos labai vargina, tai vieni ir tie patys asmens ilgai būti instruktoriais negali. Mūsų aviacijoj yra buvę šie instruktoriai: Rotteris, F. Šulcas, vyr. leit. Rahnas, vyr. leit. Hiksa, kar. Pavlovas, leit. Mikėnas, kap. Januškevičius, kap. Garolis, kap. Kraucevičius ir kap. Švitris.

Daugiausia mokinių (28 žm.) savystovai skraidyti yra išleidęs instruktorius Pavlovas. Jis buvo ir seniausias lakūnas mūsų kariuomenėje lakūnas, išskyrus gen. ltn. Kraucevičių. Iš tebeesančių aviacijoj lakūnų 1929. I 1 d. daugiausia skraidę yra šie:

1.Leit. Mikėnas...................2205 skr. 855 val. 20 m. ore.
2.Kap. Januškevičius ........1892 skr. 732 val. 03 m. ore.
3.Kap. Garolis ...................1353 skr. 735 val. 33 m. ore.

Kap. Januškevičius skridimų skaičium yra pastatęs mūsų aviacijoje rekordą: per 1928 m. jis skrido 881 ir išbuvo ore 305 val. 10 min. Iš žvalgų yra daugiausia skraidę šie:

1.Vyr. ltn. Martinkus.................475 skr. 333 val. 18 m. ore.
2.Kapitonas Morkus..................407 skr. 340 val. 42 m. ore.

Viso lig 1929 m. sausio mėn. 1 d. mūsų aviacijoje buvo 32.000 skridimų, ore išbūta 16.000 valandų ir nuskrista apie 2 200.000 klm. Nereikia manyti, kad dažnai skraidoma tik taip sau, be jokio aiškaus tikslo. Kiekvienas lakūnas ar žvalgas kas kartą gauna iš eskadrilės vado tikslią užduotį, kurią privalo atlikti. Būna atsitikimų, kad lėktuvai kyla į orą ir svetimais, ne aviacijos, reikalais. Kai kada tenka nugabenti kur nors tolimon provincijon kurį nors aukštesnį viršininką, skubantį tarnybos reikalais. Kas metais aviacija kokiuo nors būdu prisideda prie gelbėjimo Kauno miesto nuo potvynio. Kai kada pasitaiko reprezentacijos tikslu pakelti į orą kokį nors žymų čionykštį ar užsieninį svečią. Praėjusią žiemą kapitonas Garolis net du kartu gabeno maistą ledų suspausto mūsų vandenyse laivo įgulai, tuo būdu išgelbėdamas ją nuo bado mirties. Panašių patarnavimų visuomenei, organizacijoms ar įstaigoms mūsų lakūnams nekartą yra tekę atlikti. Per visą dešimtį metų pašalinių asmenų, skraidžiusių mūsų lėktuvais, susirinktų per keletą šimtų.


Ištrauka iš knygos: Jonas Pyragius (red.) „Mūsų sparnai. Lietuvos aviacija 1919-1929“ 65-69 psl. Kalba netaisyta.