Ūsas Juozas



1890-1950


Juozas ŪSAS gimė 1890 10 31 Vilniuje.

1909 baigė Vilniaus 2 g-ją, įstojo į Maskvos u-to Medicinos f-tą.

1916 05 01 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo 182 lauko ligoninėje, 130 pėst. divizijos 1 ligoninėje, 518 pėst. pulke jaun. gydytoju. Dalyvavo I pasaul. Kare.

1918 02 pateko į vokiečių nelaisvę, ėjo belaisvių ligoninių gydytojo pareigas Kaune ir Vilniuje.

1918 12
paleistas, tarnavo Rusijos Raudonojo kryžiaus ligoninėje Vilniuje, epidemiologu Ašmenos aps., Zarasų epideminės ligoninės jaun. gydytoju.

1919 09 27 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas atsargon prie Sanitarijos skyriaus ir pasiųstas į lenkų frontą Suvalkijoje jaun. gydytoju. Dalyvavo ir pasižymėjo nepriklausomybės kovose su lenkais.

1920 03 10 pasiųstas į Karo mokyklą.

1920 05 14 išlaikius egzaminus suteiktas karo mediko leitenanto laipsnis.

1920 07 10
paskirtas į Kauno evakuacinį punktą v-ko padėjėju.

1920 11 16 – Aviacijos parko sanitarijos komisijos p-ku.

1921 08 01 – Aviacijos vyr. gydytoju.

1922 10 20 baigus Aukštuosius karo sanitarijos kursus ir išlaikius privalomus valstybinius egzaminus gydytojams įgijo gydytojo kvalifikaciją.

1922 08 01 paskirtas eiti Karo sanatarijos skyriaus sudėties dalies v-ko pareigas.

1923 03 30 pakeltas į vyr. leitenantus.

1923 05 18 – į kapitonus.

1924 01 10 paskirtas KAM ambulatorijos vedėju.

1925 05 15 pakeltas į majorus.

1925 09 22 paskirtas Karo ligoninės jaun. ordinatoriumi.

1926 01 16
– rentgenologu.

1927 09 29 perkeltas į 5 pėst. pulką Aukštojoje Panemunėje vyr. sanitarijos karininku.

1928 06 02
baigė automobilininkų kursus prie autokuopos (II laida).

1929 07 12
perkeltas į Karo ligoninę jaun. ordinatoriumi.

1931 10 01 – į 1 husarų pulką vyr. sanitarijos karininku.

1932 02 13 pakeltas į plk. leitenantus.

1937 11 25 pačiam prašant perkeltas į Karo ligoninę, paskirtas jaun. ordinatoriumi. Laisvu nuo tarnybos laiku dirbo Kauno aps. ligonių kasoje gydytoju patarėju, daug prisidėjo prie ligonių kasų sanatorijos Birštone pastatymo.

1936 specializavosi ausų-nosies-gerklės ligų srityje, įgijo otolaringologo specialybę.

1939 10 16 - 1940 01 31 tarnavo Vilniaus sanitarijos tarnybos nuolatiniu atstovu prie Vilniaus rinktinės štabo.

1940 01 10 pakeltas į pulkininkus ir pačiam prašant paleistas į sanitarijos (A) karininkų atsargą. Dirbo Vilniaus m. sveikatos skyriaus vedėju, Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą – vedėjo padėjėju.

1941 - 44 Vokiečių okupacijos metais vertėsi privačia praktika Vilniuje, dirbo infekcinėje ligoninėje ir Vilniaus kalėjimo ambulatorijoje.

1944 vasarą pasitraukė į Vokietiją, gyveno Tiuringijos Eizenache, vėliau Zeligenštato, Sveinfurto lietuvių pabėgėlių stovyklose, dirbo gydytoju.

1949 emigravo į JAV, gyveno Čikagoje.

1950 09 23 mirė, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.

Žmona – Janina Guiskytė, duktė – Janina Gražina Pauliukonienė (1923), sūnus – Vytautas Juozas (1928).


Apdovanotas:
Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1923),
DLK Gedimino 4 laipsnio (1928) ordinais,
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).


Literatūra:
„Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ VIII tomas.

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis