Skurauskas Petras



Karo lakūnas. Aviacijos leitenantas.
1901-1941



1901 11 01 Girbutkių k., Linkuvos vls., Šiaulių aps. gimė Skurauskas Petras.

1923 baigė Linkuvos g-jos 4 klases.

1923 10 26 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, pasiųstas į Karo mokyklą.

1926 09 07 ją baigus (VIII laida) suteiktas pėst. leitenanto laipsnis, paskirtas 5 pėst. pulko 4 kuopos jaun. karininku.

1928 01 18 perkeltas į Karo aviaciją, mokėsi aviacijos kursuose.

1928 09 11
atlikęs 67 skridimus su instruktoriumi skrido savarankiškai.

Nuo 1930 04 24 Karo aviacijos štabo ūkio kuopos jaun. karininkas.

Nuo 1931 05 01 maisto tiekėjas.

1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą leitenanto laipsnis pakeistas į jaun. leitenanto.

1931 05 23 pakeltas į leitenantus.

1931 kartu su kpt. V. Milevičiumi pagal vokiečių brėžinius pagamino sklandytuvą.

1932 05 14 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Aviacijos skyrių (III laida), suteiktas II eilės karo lakūno vardas. Karo lakūnu tarnavo 3 ir 6 eskadrilėse.

1933 Kaune P. Skyraičio slapyvardžiu išleido romaną „Kovose liepsnojanti meilė“.

1934 06 06 - 07 Kaune voldemarininkų maište su dviem karininkais ir kuopa kareivių užėmė ir saugojo Kauno centrinį paštą. Maištui nepavykus suimtas, įkalintas Kauno kalėjime.

1934 07 11 pažemintas į eilinius ir paleistas į atsargą. Gyveno Linkuvoje.

1935 03 14 Kariuomenės teismo sprendimu už tai, kad 1934 peršovė žmogų nuteistas 1 metams ir 6 mėn. kalėjimo, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime.

1936 01 19 Karo lauko teismas uždarame posėdyje pagrindinius pučo organizatorius, tarp jų ir P. Skurauską, nuteisė mirties bausme, vėliau Resp. Prezidento aktu bausmė pakeista sunkiųjų darbų kalėjimu iki gyvos galvos, kalintas Šiaulių kalėjime.

1938 06 13 Resp. Prezidento malonės aktu iš kalėjimo paleistas, grąžintos karininko teisės, gyveno Kaune.

1940 05 26 už naujo maišto organizavimą ištremtas į Linkuvą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją. Berlyne dalyvavo steigiant LAF.

1941 06 24 kilus Vokietijos-SSRS karui grįžo į Lietuvą norėdamas padėti Birželio sukilimo organizatoriams. Pivašiūnų mstl., Alytaus aps., vietos sukilėlių suimtas, suimant peršovus kojas mirė pas gydytoją Butrimonyse. Palaidotas Butrimonių kapinėse.

1942 07 palaikai perlaidoti vokiečių-lietuvių kapinėse Alytuje, kurios antrosios sovietinės okupacijos metu sunaikintos.

Apdovanotas:
Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).

Literatūra:
„Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953” VII tomas.

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis