ANBO lėktuvų konstruktorius Antanas Gustaitis gimė Suvalkų gubernijos Marijampolės apskrities Javaravo valsčiaus Obelinės kaime. Jau nepriklausomoje Lietuvoje, 1931 m. vykdant savivaldos reformą, mažesnieji valsčiai, tarp jų ir Javaravo, panaikinti. Nuo tada Obelinės kaimas priskirtas Sasnavos valsčiui.

1907.04.28 pažymėjime Javaravo valsčiaus vaitas užrašė: "Šis pažymėjimas duotas nuolatiniam man patikėto valsčiaus Obelinės kaimo gyventojui Antanui Gustaičiui, Kazimiero ir Petronėlės, gimusios Grincevičiūte, sūnui, pažymint, kad jis gimė 1898 m. kovo 14/26 d., priklauso valstiečių luomui ir kad jis įrašytas į nuolatinių šio valsčiaus gyventojų knygą"

Gimė šeštą valandą ryto - patikslina kovo 27-ąją, dalyvaujant krikšto tėvams Antanui ir Onai Šiugždoms, Igliaukos bažnyčioje krikštijęs kunigas Juozas Skinkys. Vėlesniuose dokumentuose bei literatūroje gimtadieniu nurodoma kovo 27-oji. Po Lietuvos - Lenkijos Respublikos padalinimo Suvalkija buvo priskirta Lenkijos karalystei ir joje XIX a. jau galiojo Grigaliaus kalendorius, tuo tarpu likusioje Lietuvos dalyje, kaip ir visoje Rusijos imperijoje - Julijaus. Perskaičiuojant iš Julijaus į grigališkąjį kalendorių, datoms iki 1900 metų reikia pridėti 12 parų, nuo 1900 kovo 1 d. - 13. Taigi, tikrąja Antano Gustaičio gimimo diena, matyt, reikia laikyti 1898 kovo 26-ąją.

Be jauniausiojo Antano, pasiturinčių Suvalkijos ūkininkų Kazimiero ir Petronėlės Gustaičių šeimoje jau augo trys sūnūs - aštuonerių metų Pranas - Juozas, penkerių Kazimieras ir dvejų Sergiejus, bei dvi seserys - vienuolikametė Konstancija (būsimoji Montvilienė) ir šešiametė Antanina (vėliau tapusi Kediene).

Vyriausias brolis Pranas tapo pedagogu, kurį laiką vadovavo Marijampolės ir Alytaus gimnazijoms. Sesuo Konstancija ištekėjusi apsigyveno JAV. Kazimieras, Sergiejus ir Antanina liko ūkininkauti.

Antanas valstybės išlaikomą pradžios mokyklą lankė Marijampolėje, įdomių prisiminimų apie jo vaikystę bei paauglystę surinko aviacijos istorikas Edmundas Jasiūnas. Plk. K. Ališauskas prisiminė:

[...] Kai aš įstojau į pirmąjį skyrių, broliai Gustaičiai jau buvo trečiame. Antanas Gustaitis buvo labai gabus mokinys. Mokytoju buvo Motiejus Endziulaitis, kuriam tuo pačiu metu viename kambaryje tekdavo mokyti paruošiamąjį ir visus tris skyrius, iš viso arti šimto mokinių. Kad mokiniai geriau suprastų aiškinamą dalyką, mokytojas Endziulaitis kartais pamokų metu pakalbėdavo lietuviškai. Kartais Endziulaičiui padėdavo praktikos atlikimui prisiųsta mokytoja. Jaunesniesiems draugams padėdavo vyresniųjų skyrių mokiniai. Taip ir A. Gustaičiui yra tekę pabūti mano "mokytoju". Mokykloje buvo kalbama rusiškai, ir tik viena pamoka per savaitę buvo skirta lietuvių kalbai".

Įdomu, kad jau pradžios mokykloje išryškėjo būsimojo konstruktoriaus gabumai matematikai. Būdinga ir tai, kad jis, besimokydamas, kartu mokė kitus. Tai kartosis ir vėliau. Mokiniais bus ne tik jaunesnieji, bet ir bendraamžiai. Baigęs pradžios mokyklą, A.Gustaitis įstojo į Marijampolės gimnaziją, kurią jau lankė brolis Pranas.

Marijampolėje gimnazija atsirado 1867 m., pertvarkius keturklasę mokyklą. Gustaičiui teko mokytis 1877 m. perstatytuose rūmuose, iškilusiuose ant Šešupės kranto. Nuo gatvės gimnaziją skyrė erdvus, medžiais apsodintas kiemas, apjuostas aukšta geležine tvora su stulpais bei masyviais vartais. Išilgai rūmų ėjo koridorius, iš kurio durys vedė į klases. Antrame aukšte buvo nedidelė, puošni aktų salė, pirmame - gana erdvi biblioteka. Patalpos šildytos krosnimis, vandentiekio nebuvo.

Iki 80% mokinių buvo lietuviai, visi nešiodavo specialią uniformą, žiemą -melsvai pilką milinę. Gimnazija buvo klasikinio profilio, joje dėstyta rusų kalba ir literatūra, lietuvių, vokiečių, lotynų ir graikų kalbos, tikyba, aritmetika, algebra, geometrija, fizika, kosmografija, visuotinė, Rusijos imperijos ir Lenkijos karalystės istorija bei geografija, gamta. Be to buvo piešimo, gimnastikos, muzikos pamokos.

"Užbaigęs pradžios mokyklą, išlaikiau egzaminus į Marijampolės gimnazijos I klasę. Su manim į I klasę įstojo ir būsimasis lakūnas Vytautas Rauba. Antanas Gustaitis jau buvo III klasėje. Ir gimnazijoje lietuvių kalbai buvo skirta tik viena pamoka per savaitę, kurią dėstė mokytojas Petras Kriaučiūnas, karštas lietuvis patriotas. Nuo lietuvių kalbos temos jis tuoj nukrypdavo į Lietuvos istoriją, jos garbingą praeitį. Daugiausia kalbėdavo apie lietuvių kovas su kryžiuočiais, karų su rusais neminėdavo. Tikybos pamokoms taip pat buvo skirta viena valanda per savaitę. Tikybą dėstė poetas kun. Motiejus Gustaitis lietuviškai. Lenkai ir rusai savo tikybos pamokoms išeidavo į atskiras klases. Lietuviai pasilikdavo savo klasėje, nes jų buvo dauguma. Gimnazijoje lenkų buvo labai mažai. Lietuviai mokiniai jau tada buvo tautiniai susipratę, vienas kitą žinojo".

Šiuos plk. Ališausko atsiminimus papildė dipl. mišk. inž. Vincas Žemaitis: [...] Man teko su Antanu Gustaičiu būti bendraklasiu nuo pirmos klasės Marijampolės gimnazijoje, bet arčiau ir geriau jį pažinti buvo proga lankant penktąją klasę, apsigyvenus pas tuos pačius šeimininkus Pucėtus, Degučių kaime (prie Marijampolės). Taip 1913-1914 metais, be manęs, čia dar gyveno moksleiviai: Kazys Montvila, Vincas Čėpla, Antanas Vosylius ir Julius Plaušinaitis. Antanas Gustaitis gyveno kieme esančiame atskirame namelyje, kur anksčiau gyveno ir jo vyresnysis brolis Juozas.
Antanas Gustaitis nemėgo kitų lankyti, dėl to mes jį dažniau atlankydavome. Jis buvo gabiausias klasėje mokinys, ypatingai matematikoje. Mums į jį kreipiantis, jis visuomet mielai padėdavo, išaiškindavo. Jo gyvenamas kambarys buvo didelis, be to jis turėjo daugiau laisvo laiko. Išskyrus užduotus rašto darbus, neteko matyti, kad jis kada nors ruoštų namie pamokas. Buvo pirmaeilis šachmatininkas, mėgo skambinti mandolina ir skaityti knygas, parsineštas iš gimnazijos bibliotekos ar gautas iš šalies.

[...] Pagal savo gabumus, jis visose klasėse galėjo būti pirmaujantis mokinys, bet, matyt, jį tas nedomino: tik iš matematikos dalykų ir rusų kalbos pas jį buvo aukščiausi laipsniai. Iš kitų dalykų turėjo ir silpnesnių. Kartą matematikos mokytojas Dombrovskis, užpykęs, kad Antanas klasėn neatsineša vadovėlio, jo adresu klasėje viešai pastebėjo, girdi iš savo patyrimo jis galįs tvirtinti, kad iš tų gabiųjų mokinių vėliau gyvenime nieko gero neišeiną: jie per daug savimi pasitikėdami, atpranta atidžiai, kruopščiai dirbti ir palieka tinginiai - nevykėliais.

Kad Antanas Gustaitis jau pirmose gimnazijos klasėse mėgo sportą, apie tai man papasakojo mano kolega dipl. mišk. Julius Plaušinaitis. Esant antroje klasėje, jam teko drauge su Antanu gyventi, ir jis jam yra labai dėkingas, kad savo pavyzdžiu ir patarimais pataisęs ir sustiprinęs jo pašlijusią sveikatą. Antanas jau buvo gerai susipažinęs su Miulerio veikalu "Moja sistema, 15 minučių nurodytus kūno pratimus jis vykdydavo. Ryte, vos tik nubudęs, Antanas ūmai šokdavęs iš lovos, darydavęs gimnastiką ir į šaltą vandenį pavilgytu rankšluosčiu visą kūną apiplaudavęs, išmasažuodavęs. [...]
Būdamas šeštoje klasėje, Antanas buvo sudaręs mokinių futbolo komandą. Lošdavo, dažniausiai, "Liepyne", už miesto.
Antanas nei ateitininkų nei aušrininkų moksleivių organizacijoms nepriklausė, bet "Aušrinę" ir "Ateitį" skaitė ir buvo tautiškai susipratęs moksleivis ".

Atrodė, sėkmingai pradėjusiam mokslus gabiam pasiturinčių ūkininkų vaikui gyvenimo kelias bus tiesus ir lygus. Tačiau likimas ir pasaulio galingieji nusprendė kitaip. 1914 m. vasarą ramią jo tėkmę sudrumstė prasidėjęs Pasaulinis karas. Suvalkijos keliais link Vokietijos sienos traukė rusų kariuomenė. Skubotai vykdyta mobilizacija, buvo rekvizuojami arkliai, vežimai, maisto produktai. Pasienio gyventojams įsakyta palikus sodybas atsitraukti 16 km nuo fronto linijos. Uždaryta daugelis valstybinių įstaigų, tarp jų ir Marijampolės gimnazija. Tačiau netrukus frontas nutolo į Vakarus, kruvini mūšiai vyko Rytprūsiuose, tad 1915 metų pradžioje gimnazistai vėl pradėjo lankyti pamokas.

Įveikusi pirmųjų karo metų nesėkmes, 1915 m. kovo mėn. Vokietijos kariuomenė pradėjo veržlų puolimą ir netrukus sparčiai žygiavo Lietuvos žeme. Rusijos gilumon paskubomis evakuotos pramonės įmonės, valdiškos ištaigos. Gavę po 10 rb. kelionpinigių, dauguma Marijampolės gimnazistų taip pat pasitraukė į Rusiją. Pati gimnazija, trumpam apsistojusi Vilniuje, netrukus atsidūrė Jaroslavlyje. Kadangi Voroneže jau veikė dvi M. Yčo gimnazijos, dauguma lietuvių marijampoliečių mokėsi ten, ir į Jaroslavlį iš 260 gimnazistų atvyko tik apie 30 lietuvių, tarp jų ir Antanas Gustaitis. Moksleivių ir studentų pragyvenimui lėšas skyrė caraitės Tatjanos komitetas bei Vilniuje įkurta ir vėliau fronto j dvi dalis perskirta Martyno Yčo vadovaujama Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti. Jaroslavlyje lietuvių šalpai vadovavo kunigas Motiejus Gustaitis.

K. Ališausko liudijimu: "Kartu su A. Gustaičiu Jaroslavlyje mokėsi ir jo geras draugas Antanas Kuncaitis, atvykęs iš Vilkaviškio gimnazijos. [...] Antanas Kuncaitis 1920 m. iš bolševikinės Rusijos perbėgo Lietuvon ir 2-ame pėstininkų pulke buvo mokomosios kuopos vadu. Vėliau, A. Gustaičio kviečiamas, perėjo karo aviacijon, kur turėjo kapitono laipsnį. Žuvo 1929 m. lėktuvo avarijoje."

1916 m. gegužės 28 d. baigusiam Marijampolės vyrų gimnaziją Antanui Gustaičiui išduodamas brandos atestatas nr.853. Jame surašytų dalykų balų vidurkis - 4,76, matematikos mokslų - 59.
Tą pačią laidą baigė ir Bronius Sidaravičius, Nepriklausomoje Lietuvoje tapęs karo lakūnu, o vėliau -medicinos mokslų daktaru, VDU profesoriumi.

Baigus vidurinj mokslą, reikėjo tolimesnėms studijoms pasirinkti aukštąją mokyklą. Nors baigę klasikinę, t.y. humanitarinio profilio, gimnaziją abiturientai tradiciškai stodavo į universitetus, Gustaitis pasirinko technikos mokslų studijas. Jaroslavlyje, Nikitos gatvės 57 namo antrame bute 1916 m. liepos 15 dieną jis rašo prašymą Jo Prakilnybei ponui Imperatoriaus Aleksandro l-mojo Susisiekimo kelių inžinierių instituto direktoriui:

Turiu garbės prašyti Jūsų Prakilnybę leisti man laikyti konkursinius egzaminus stojant į Jūsų Prakilnybei patikėto instituto pirmąjį semestrą.
Kartu pridedu keturias fotografijas ir sekančių dokumentų notaro patvirtintas kopijas:

1) metrikų nr. 39;
2) brandos atestato nr. 853;
3) prirašymo prie mobilizacinio punkto liudijimo nr. 1056;
4) pažymėjimo apie priklausymą valstiečių luomui nr. 1322;
5) pažymėjimo, kad nesergu ligomis, trukdančiomis įstoti į Imp. Aleksandro l S. K. inž. institutą."

Dramaturgo Antano Vilkutaičio - Keturakio, dviem dešimtmečiais anksčiau taip pat studijavusio šiame institute, kūrybos ir gyvenimo tyrinėtojas Vincas Kuzmickas rašo, kad 1809 metais Paryžiaus kelių ir tiltų mokyklos "Ecole des Ponts et Chaussees" pavyzdžiu įkurtas Peterburgo imperatoriaus Aleksandro I susisiekimo kelių inžinierių institutas buvo labai plataus profilio inžinerinė mokykla, rengusi sauskelių, plentų, uostų, geležinkelių, vandentiekių ir kitų objektų statytojus. Šią mokyklą jau buvo baigę lietuviai inžinieriai Stanislovas Kerbedis, Petras Vileišis, Jonas Bielskis, Antanas Vilkutaitis, būsimieji Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai Povilas Čechavičius, Platonas Jankauskas, studijavo Juozas Gabrys.

Anksčiau minėtas A.Gustaičio prašymas, instituto kanceliarijoje užregistruotas 1916 m. liepos 18 dieną tapo pirmuoju jo studento bylos nr.553 dokumentu. Stojamieji egzaminai vyko 1916 m. rugpjūčio 16-22 dienomis. Šis barjeras, kaip ir pirmojo semestro egzaminai, gabiam studentui vargo nesudarė. 1916 m. rugsėjo 9 d. jis gavo studento liudijimą nr.1964, leidžiantį laisvai gyventi Petrograde ir jo apylinkėse.

įvykdęs pirmo kurso minimum sąlygas, Antanas Gustaitis turėjo pereiti į antrąjį kursą bet 1917 m. paskelbta 1898 m. gimusių studentų mobilizacija į Rusijos armiją. Kaip matyti iš studentiškoje byloje Sankt Peterburgo archyve saugomų dokumentų, kurių kopijas kadaise gavo aviacijos istorikas Vytautas Jurkštas, jau 1916 m. gruodžio mėnesį, suprasdamas, kad fronto išvengti nepavyks, Gustaitis bandė stoti į Sergiejaus artilerijos mokyklą. 1917 m. spalio 13 d. jis instituto kanceliarijon vėl įteikia prašymą išduoti dokumentų originalus ir laikinai atleisti nuo mokslų, nes ruošiasi stoti į Konstantino artilerijos mokyklą. 1941 m. suimtojo anketoje jis nurodė, kad tarnavo artilerijoje nuo 1917 m. gegužės iki spalio mėnesio. Įvykęs bolševikų perversmas galutinai sugriovė Rusijos kariuomenę, karininkai tapo nereikalingi. Naujoji valdžia paprasčiausiai juos naikino visomis priemonėmis. Tačiau atsirado viltis, kad suirus imperijai, atsiras galimybė grįžti į Tėvynę, kuriai mokantys ir pajėgiantys laikyti ginklą sūnūs bus labai reikalingi.

1. 1907.04.28 pažymėjimas nr.1322. Leningrado srities istorinis archyvas (LSIA). F.381, ap.1,b.261,l.3007.
2. B. Kviklys. Mūsų Lietuva. III t. Vilnius, 1991.P.147.
3. 1907.05.22 metrikų nr.39 nuorašas. Kauno apygardos archyvas. F.66, ap.1, b.335.
4. V. Cibulskis. Kalendoriai ir pasaulio šalių chronologija Maskva, 1982. P.54-55. Rusų k.
5. 1941.03.08 suimtojo anketa. Lietuvos ypatingasis archyvas, F.K-1, ap. BB, b.47818/3,1.12-13.
6. V. Peckus. Senoji Marijampolės gimnazija. Kaunas, 1992. P.93.
7. E. Jasiūnas. Brigados generolas inžinierius Antanas Gustaitis. / Karys, 1977 m. nr.7. P.249.
8. P. Čepėnas. Naujųjų laikų Lietuvos istorija. II t. Vilnius, 1972. P.15,22-24.
9. Pažyma apie pažangumą. LSIA. F.381, ap.1, b.621,1.3004 (antra pusė).
10. 1916.07.15 d. prašymas. LSIA. F.381, ap.1, b.621,1.3004.
11. V. Kuzmickas. Antanas Vilkutaitis - Keturakis. Vilnius, 1981. P.83-84.
12. 1916 m. stojamųjų egzaminų tvarkaraštis. LSIA. F.381, ap.1, b.621,1.3005.
13. 1916.09.09 liudijimas nr.1964. LSIA. F.381, ap.1, b.621,1.3017.
14. 1916.12.10 liudijimas nr.76252. LSIA. F.381, ap.1, b.621,1.3008.
15. Prašymas. LSIA. F.381, ap.1, b.621, I.3006.