80-osios br. gen. inž. A.Gustaičio nužudymo metinės Uždarame teismo posėdyje Maskvoje 1941 metų liepos 7 d. išnagrinėjus NKVD sukurptą Antano Gustaičio kaltinamąją bylą, nustatyta, kad: Gustaitis aktyviai veikė prieš sovietų valdžios įvedimą Lietuvoje. 1940 m. pabaigoje per buvusį Lietuvos aviacijos majorą Šenbergą, perdavė vokiečių žvalgybai duomenis apie sovietų karines oro pajėgas ir apie naujų aerodromų dislokaciją Lietuvos SSR. 1941 m. vasarį aktyviai dalyvavo steigiant antisovietinį centrą Lietuvoje, pavadinimu „Lietuvos laisvės komitetas“, turėjusiu programą ir tikslą Lietuvai išeiti iš Sovietų Sąjungos sudėties, padedant užsienio valstybei. 1941 m. vasarį Gustaitis nutarė bėgti per sieną į užsienį, kad įvykdytų pabėgimą, susisiekė su vokiečių nacionalistinės organizacijos „Kulturferband“ pirmininku Kosmanu, bet 1941-03-04 bandant pereiti valstybinę sieną iš SSSR į Vokietiją buvo sulaikytas. Išvardintos nusikalstamos Gustaičio veikos numatytos RSFSR BK 58 straipsnio punkte 1„a“. Išdėstytu pagrindu ir vadovaujantis RSFSR BTK3 319 ir 320 straipsniais SSSR Aukščiausiojo Teismo Karinė Kolegija nuteisė Gustaitį Antaną Kazimirovičių aukščiausia bausme – sušaudyti, konfiskuojant turtą. Nuosprendis galutinis ir neskundžiamas. Nuo nuosprendžio paskelbimo iki bausmės įvykdymo dar buvo likę 100 dienų. Galima tik spėlioti ką likusius gyvenimo mėnesius galvojo, apie ką mąstė, dėl ko gailėjosi ir ko ilgėjosi pasmerktasis Antanas Gustaitis. Tikriausiai, galybę kartų mintimis grįžo į vaikystę, mokslo metus, tarnybą Lietuvai, pirmuosius skrydžius, ANBO kūrybos džiaugsmus ir rūpesčius. Neabejotinai, beviltiškai ieškojo atsakymų ir krimtosi dėl jį ir Lietuvą ištikusios tragedijos, bet veikiausiai užvis labiausiai jis ilgėjosi savo šeimos - mylimosios Bronės, dukrų - dvylikametės Jūratės, septynerių Rasos ir mažosios, dar tik metukų Elenos... Šiandien jau praėjo 80 metų nuo tos 1941 m. spalio 16 nakties, kuomet Maskvos kalėjimo požemiuose, nuo budelio rankos nutrūko Antano Gustaičio gyvenimo styga. Jam buvo tik 43-eji. Neilgas, bet labai prasmingas, šio Lietuvos sūnaus gyvenimas. Paskyręs visą save Tėvynei, suteikęs Jai Sparnus, kaip ir daugelis anuometės Lietuvos kūrėjų - tapo sovietinio teroro auka. Neužmirškime! |
Aukštuminis interviu su Rolandu Kalinausku Spalio 7 d. 18 val. Lietuvos aviacijos muziejus kalbins aviakonstruktorių, lakūną-bandytoją Rolandą Kalinauską. Dalyvauti galima renginyje gyvai, bei stebėti transliaciją internetu. |
Sudužo ANBO-II Šią popietę Lietuvą pasiekė siaubinga žinia - Latvijoje kildamas nukrito ir sudužo ANBO Eskadrilės pastatyta Antano Gustaičio ANBO-II replika. Žuvo ją pilotavęs ANBO Eskadrilės įkūrėjas ir projekto siela - Arvydas Šabrinskas. Užuojauta artimiesiems ir visai aviacinei bendruomenei. |
Gintautui Kačergiui atminti Gintautas Kačergius 1951-2021 Šiandien, sklandytojui, aviacijos istorijos tyrinėtojui, ilgamečiui šios svetainės kūrėjui Gintautui Kačergiui būtų 70. Gintautas gimė Marijampolėje 1951 m. liepos 25 d. 1969 m. baigė tuom. Kapsuko antrąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno Politechnikos institutą, cheminės technologijos fakultetą. Baigęs mokslus nuo 1974 m. iki 1997 m. dirbo Jonavos gamybiniame susivienijme „Achema“. 1977 m. tapo sklandytoju. Skraidė Pociūnuose. Paliko keletą prisiminimų iš sklandytojiškų dienų epizodų. 2008 m. prisijungė prie Lietuvos sklandymo istorijos svetainės vgc.lt kūrimo, el. publikavimui parengė dešimtis straipsnių iš archyvinės spaudos, taip pat parašė keliolika autorinių darbų - technikos aprašymų, biografijų ir pnš. 2010 m. prisijungė prie plienosparnai.lt kūrėjų komandos. Su nepaprastu atsidavimu ir kruopštumu tyrinėjo „Lituanikos“ ir kitas temas, parengė eilę, itin aukštos kokybės straipsnių, kurie publikuojami šioje svetainėje, o dalis jų buvo spausdinti „Aviacijos Pasaulyje“, „Plieno Sparnuose“, „Karde“ ir t.t. 2013 m. kaip „Lituanikos“ temos ekspertas nusifilmavo R.Sabulio filme „Lituanikos paslaptis“. 2020 m. už indėlį į Lietuvos aviacijos istorijos tyrinėjimą apdovanotas Antano Gustaičio medaliu. Mirė 2021 m. balandžio 12 d. Visus Gintauto darbus, publikuotus šioje svetainėje, surinkome į vieną, kolegai atminti skirtą puslapį. Kviečiame paskaityti! Gintautui Kačergiui atminti |
Plieno Sparnai Nr.12 Foto: Pijus Poškus 2021 Sveikiname su liepos 6-ąja, Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena ir dalinamės džiugiomis naujienomis. Lietuvos aviacijos muziejus išleido jau 12-ąjį aviacijos istorijos metraščio „Plieno Sparnai“ numerį. Leidinyje rasite 11 įdomių straipsnių, parašytų 8 skirtingų autorių. Įsigyti galite muziejuje, Veiverių 132, Kaune. Leidinio kaina - 10 eurų. |
Jurgio Dobkevičiaus žūčiai 95 Rytoj, birželio 10 d. 18 val. Lietuvos aviacijos muziejuje vyks renginys: Jurgio Dobkevičiaus biografijos „dekonstrukcija“: dviejų aviacijos entuziastų pokalbis J. Dobkevičiaus biografijos faktus analizuos ir naujausiais atradimais dalinsis du pašnekovai: LAM muziejininkas, ats. mjr. EUGENIJUS RAUBICKAS ir plienosparnai.lt administratorius PIJUS POŠKUS. Atvykstančius gyvai - prašome registruotis el. paštu komunikacija@lam.ltNa, o negalintiems atvykti - renginio transliacija internetu: https://www.facebook.com/events/199722465343880 |
Pirmajai Karo Aviacijos šventei - 100 Lygiai prieš 100 metų - 1921 m. gegužės 29 d. sekmadienio rytas Kauno aerodrome buvo ankstyvas. Tuometinio Oro laivyno vado gen. ltn. J.Kraucevičiaus įsakymu visas personalas privalėjo susirinkti ne vėliau 6-os valandos ryto. Prieš akis - ypatinga diena - pirmoji Aviacijos šventė. Gėlėmis, lapų vainikais ir vėliavomis išpuošti įėjimai į aerodromą, angarai, pastatytos tribūnos ir išrikiuoti lėktuvai laukė kauniečių ir miesto svečių. Programa prasidėjo pamaldomis dirižablio angare. Renginį pagerbė Respublikos Prezidentas A.Stulginskis su ponia, KAM ministras J.Šimkus, Gen. štabo viršininkas M.Katchė, užsienio valstybių pasiuntiniai ir kiti aukšti svečiai. Po mišių visi buvo pakviesti į Aviacijos karininkų ramovę, kurioje vyko aviacijai skirta paroda. Vėliau prasidėjo lėktuvų apžiūra ir skraidymai. Viso šventėje dalyvavo 36 lėktuvai, iš kurių ore skraidymus atliko 22. Na, o įspūdingiausia programos dalis - milžiniško dvimotorio bombonešio Friedrichshafen G.IIIa pristatymas visuomenei ir parodomieji skrydžiai. Oras tą dieną buvo žvarbokas, lynojo, gan vėjuota. Tačiau, nepaisant to - į aerodromą sugūžėjo minios žiūrovų, troškusių pirmą sykį iš arti pažiūrėti - kaip gi atrodo ta mūsų aviacija, ir kas tie žmonės gebantys valdyti tuos padangių paukščius. Taip praėjo pirmoji Lietuvos Karo aviacijos šventė. Vėliau, tokios šventės buvo organizuojamos kasmet, iki pat 1940 m. Atkūrus nepriklausomą Lietuvą - tradicijos tęsiamos. Tiesa, ne kasmet kaip anuomet, bet bent kas keletą metų ir šiandieninį dangų sudrebina įspūdingos aviacijos šventės, paliekančios nepakartojamus įspūdžius ir, kaip ir prieš 100 metų - keliančios susižavėjimą technika ir pagarbą Karo lakūno profesijai. |
Projektas „Tada ir dabar“ Gerbiamiems plienosparnai.lt draugams norime pristatyti naują projektą „Tada ir dabar“, kuris leis nusikelti beveik šimtmečiu atgal, į tuometinės Lietuvos Karo Aviacijos laikus. Tikimės, kad tai bent trupučiu leis prisiliesti prie to laikotarpio dvasios. Tolimesnė praeitis žmogui dažnai atrodo mistiška, esame linkę ją romantizuoti, bet gana retai susimąstome apie vietas kuriose vyko mus dominančio laikotarpio įvykiai. Projekto „Tada ir dabar“ tikslas - atrasti vietas, kuriose buvo darytos istorinės Karo aviacijos fotografijos ir pavaikščioti ten, kur vaikščiojo - A. Gustaitis, S. Darius, J. Dobkevičius, J. Kraucevičius, V. Čemarka, E. Mačkus ir kiti karo lakūnai. Kaune dar galime atrasti ne vieną vietą, kuri mena tarpukario aviatorius. Tiesa, daugelis vietų bėgant metams smarkiai pasikeitė, todėl kartais, net ir tiksliai žinant vietą, kurioje daryta nuotrauka - yra sunku suvokti, kaip per beveik šimtmetį pasikeitė aplinka ar pastatai. Pirmoji Jums pristatoma „Tada ir dabar“ nuotrauka – iš aviacijos kapitono S. Dariaus išleistuvių, įvykusių šaltą 1927 m. gegužės 1 d. Šalia S. Dariaus atsistojęs J. Pyragius ir 4-os eskadrilės vadas L. Peseckas. Už jo nugaros kiti išleistuvių vakarienės dalyviai: B. Sidaravičius, K. Mikolajūnas, V. Gricevičius, A. Plaušinaitis, P. Heizeris. Kaip galite pastebėti - dešiniojoje nuotraukoje, Aviacijos karininkų ramovės pastatas yra smarkiai pakitęs: neliko nei durų, nei stogelio, nei laiptelių, todėl nežinant būtų tikrai sunku sutapdinti dabartinį vaizdą su praeities vaizdu iš S. Dariaus išleistuvių. Karo Aviacijos karininkų ramovės pastatas šiandien - Europos pr. 25, Kaune. Pirmąjam projekto etapui esame parengę 12 epizodų, kuriuos kas savaitę skelbsime mūsų Facebook paskyroje, o pasibaigus projektui patalpinsime svetainėje. Jei kas dar nesate pamėgę mūsų Facebook puslapio - labai kviečiame tai padaryti! Nuotraukos: iš LAM fondų (LIMIS), P. Poškaus archyvo. |
Karo lakūnui, sportininkui Vincui Bartuškai - 120 Gimė Suvalkijoje, užaugo Škotijoje, grįžęs į Lietuvą baigė Karo mokyklą, profesionaliai žaidė futbolą, buvo Lietuvos rinktinės narys, olimpietis. 1927 m. tapo karo lakūnu, išėjęs į atsargą dirbo konsulate Londone, baigė VDU Ekonomikos fakultetą, dirbo Finansų ministerijoje, prasidėjus okupacijoms pasitraukė į Vakarus, mokytojavo DP stovyklose, vėliau pasiekė JAV ir ten nugyveno likusį gyvenimą. Toks, labai apibendrinus, buvo Vinco Bartuškos gimusio 1901 m. balandžio 14 d. Turlojiškės k., Raudenio vls., Marijampolės aps. gyvenimas. Šiandien, minint V.Bartuškos 120-ąsias gimimo kviečiame paskaityti Pijaus Poškaus parengtą biografiją: KARO LAKŪNAS, SPORTININKAS, VYR.LTN. VINCAS BARTUŠKA |
Gintautas Kačergius 1951-2021 Eidamas 70-uosius, 2021 m. balandžio 12 d. amžinybės Skrydžiui pakilo buvęs sklandytojas, aviacijos istorijos tyrinėtojas, ilgametis mūsų svetainės administratorius Gintautas Kačergius. Liekame dėkingi už visus drauge atliktus darbus ir nepaprastai didelį indėlį į Lietuvos aviacijos istorijos tyrinėjimus. Skriek brangus Bičiuli! Nuoširdi užuojauta žmonai, dukroms, anūkams ir visai aviacinei bendruomenei. Svetainės komanda |
