Av. kpt. Albinui Tindžiuliui - 110

Nerijus Korbutas 2020 rugsėjo 11 d., 08:19  




Šiandien minime Karo lakūno, aviacijos kapitono, partizanų būrio vado Albino Tindžiulio - Dėdės 110-ąsias gimimo metines.
A.Tindžiulis gimė Gineišių k., Skapiškio vlsč., Panevėžio aps. Petro Tindžiulio ir Petronėlės Šmagorytės šeimoje. Mokėsi Skapiškio pradžios mokykloje. 1933 m. baigė Karo mokyklą. 1934 - 1940 m. tarnavo karo aviacijoje. 1941 m. kovo mėn. emigravo į Vokietiją, bet po metų grįžo į Lietuvą, mokėsi Kaune žurnalistikos. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai įsijungė į partizanų gretas, ėmėsi vadovauti partizanų būriui. 1949 m. vasario 2 d. žuvo Ožkinių kaime.
Kviečiame paskaityti Albino Tindžiulio biografiją, E.Raubicko straipsnį "Karo aviacijos viršininko adjutantas - Partizanų būrio vadas", peržiūrėti fotografijas.


ALBINAS TINDŽIULIS - DĖDĖ
     

LAM 30

Nerijus Korbutas 2020 rugsėjo 09 d., 21:17  





Lietuvos Aviacijos Muziejus kviečia į muziejaus veiklos 30-mečio šventę, kuri vyks rugsėjo 11 d. nuo 18 val.
Daugiau informacijos:
https://www.facebook.com/events/311164799947545/
     

Antanui Pakniui - 110

Nerijus Korbutas 2020 rugsėjo 09 d., 08:30  



Prieš 110 metų, 1910 m. rugsėjo 9 d. Rokiškio apskr. Jūžintų vlsč. Juodupės k. Pakniškių vienkiemyje gimė Antanas Paknys.
1929 m. įstojo į Kauno aukštesniąją technikos mokyklą (ATM), aktyviai dalyvavo jos Aviacijos būrelio, o vėliau - LAK sklandymo veikloje.
Sklandytojas, sklandymo instruktorius ir civilinis lakūnas 1936 m. pradėjo savarankiškai konstruoti ir iki 1940 m. pastatė 4 sklandytuvus: šlaito sklandytuvą „Uodas", pirmąjį lietuvišką dvivietį PAGY, lavinimosi sklandytuvą „Nerija" ir lavinimosi sklandytuvą PAGY-2 „Termikas", kurį vėliau motorizavo.
Po II pas. karo dirbo Petrašiūnų elektrinėje, o nuo 1970 metų - Eksperimentinėje sportinės aviacijos gamykloje Prienuose.
Mirė 1982 m. sausio 21 d., palaidotas Kaune.
Kviečiame paskaityti apie aviakonstruktoriaus ir sklandytojo A.Paknio gyvenimą plačiau:


     

Av. kapitonui Jurgiui Tumavičiui - 120

Nerijus Korbutas 2020 rugsėjo 07 d., 08:05  




Šiandien, minėdami 120-ąsias gimimo metines prisimename karo lakūną, aviacijos kapitoną Jurgį Tumavičių.
J.Tumavičius gimė ūkininkų Jono Tumavičiaus ir Daratos Varnaitės šeimoje, Kreivių kaime, tuom. Deltuvos valščiuje. Mokėsi Ukmergės gimnazijoje, prasidėjus Nepriklausomybės kovoms stojo į Lietuvos kariuomenę ir dalyvavo mūšiuose su lenkais. Baigė Karo mokyklos IV laidą. 1924-1934 m. tarnavo Lietuvos Karo aviacijoje. Prasidėjus okupacijoms pasitraukė į Vakarus. 1949 m. su žmona atplaukė į JAV. Gyveno Pasadenoje, Kalifornijos valst. Mirė 1993 m. gruodžio 26 d. Vykdant testamente išreikštą norą - jo ir jo žmonos Kazimieros pelenai išbarstyti Ramiajame vandenyne.

Kviečiame paskaityti apie J.Tumavičių plačiau, peržiūrėti pateiktus dokumentus, fotografijas ir iškarpas iš spaudos:


     

Av. kapitonui Antanui Audroniui - 110

Nerijus Korbutas 2020 rugpjūčio 20 d., 09:56  





Šiandien, minėdami 110-ąsias gimimo metines prisimename karo lakūną, av. kapitoną Antaną Audronį.
Antanas Krasnickas, nuo 1940 m. - Audronis gimė 1910 m. rugpjūčio 20 d. Atesninkuose, Krokialaukio vls., Alytaus aps. ūkininkų Jurgio Krasnicko ir Anelės Lelevičiūtės šeimoje.
Baigė Alytaus gimnaziją, mokėsi VDU Teisės fakultete. 1928 m. įstojo į Karo mokyklą, ją baigė 1930 m. Nuo 1931 iki 1940 m. tarnavo Karo aviacijoje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Amerikoje buvo aktyvus lietuvių išeivijos narys. Mirė 1991 m. sausio 30 d.

Kviečiame paskaityti apie A.Audronį plačiau, peržiūrėti pateiktus dokumentus ir iškarpas iš spaudos:

     

Pirmąjam Karo aviacijos vizitui į užsienį - 90

Nerijus Korbutas 2020 rugpjūčio 18 d., 08:33  




1930 m. rugpjūčio 18 d. iš Kauno aerodromo pakilo trijų žvalgybos lėktuvų Ansaldo A.120 grandis. Jos įgulos sudėtyje buvo pilotai mjr. inž. A. Gustaitis, mjr. L. Peseckas ir kpt. J. Garolis; žvalgai — kpt. V. Jablonskis, kpt. J. Špokevičius ir mechanikas I. Šukys. Sidabrinės spalvos lėktuvų trijulės tikslas buvo Maskva, lietuvių atsakomasis vizitas Sovietų Sąjungos karo laivyno apsilankymui Klaipėdoje 1929 metais.
Mūsų karo lakūnai Maskvoje svečiavosi penkias dienas. Ruožas Kaunas-Maskva buvo nuskristas per 5 val., vidutinis greitis — 194 km/val. Tai buvo pirmas mūsų karo lakūnų tolimas grupinis skridimas į užsienį. Kviečiame paskaityti vizito dalyvio mjr. Leonardo Pesecko atsiminimus bei peržiūrėti unikalią video medžiagą.

Skrydis į Maskvą su Ansaldo A.120


     

Pulk. ltn. Panteleomui Soltanui - 130

Nerijus Korbutas 2020 liepos 27 d., 16:56  




Šiandien, minėdami 130-ąsias gimimo metines prisimename Nepriklausomybės kovų dalyvį, oro žvalgą - fotografą, žmogų 1919-1920 m. kūrusį Lietuvos karinę aviaciją - Panteleomą Soltaną.
P.Soltanas gimė Vadžgiryje, dab. Jurbarko raj. (kitais duomenimis Šilkalnyje, dab. Raseinių raj.) Pradinį mokslą baigė Raseinių miesto mokykloje, vėliau Baku komercijos mokyklą. 1915-1918 mobilizuotas tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1919 m. grįžęs į Lietuvą 2 dešimtmečius skyrė tarnybai Lietuvos Kariuomenėje. 1938 m. išėjo į atsargą.
Mirė 1965 m., palaidotas Babtų kapinėse.

Kviečiame paskaityti apie P.Soltaną plačiau, peržiūrėti pateiktus dokumentus ir fotografijas:

     

Stepono Dariaus grįžimui į Lietuvą - 100

Pijus 2020 liepos 27 d., 09:12  




Lygiai prieš 100 metų, 1920 m. liepos 27 d., Pirmojo pasaulinio karo veteranas Steponas Darius iš JAV grįžo į Lietuvą. S. Darius kartu su kitais atvykusiais Amerikos lietuviais norėjo prisidėti kuriant Lietuvos kariuomenę, taip pat dalyvauti Nepriklausomybės kovose. Per beveik 7 metus, kuriuos Darius praleido Lietuvoje, jis tapo svarbiausia Lietuvos sporto asmenybe - propagavo krepšinį, futbolą, beisbolą, ledo ritulį, boksą, kitus sportus, projektavo pirmąjį Lietuvos stadioną. Tapęs karininku, Darius sugebėjo žaisti ir Lietuvos nacionalinėse rinktinėsė, dalyvauti pirmosiose įvairių sporto šakų varžybose. 1922 m. jis pirmą kartą išskrido savarankiškai, 1924 m. tapo karo lakūnu, o 1927 m. buvo pakeltas į Aviacijos kapitonus. Tarp ryškiausių šio lakūno ir sportininko darbų - Lietuvos aeroklubo sukūrimas 1927 m. Dariaus septynerių metų gyvenimo Lietuvoje tarpsnis negali nekelti susižavėjimo, nes parodo, kiek daug pasiekti ir sukurti gali vienas žmogus.


1920 m. liepos 27 d. savo užrašuose Darius apibūdino taip:
"Apleidau Eydkuhnus. Kaip 2 v.v. pamačiau Lietuva. Puiki laukai ir tyras oras. Paemu Metropolis Viešbuti. Vakare susidraugauju su Lietuvos apgineju kareiviu Antanas Vainauskas iš pirmo parubežio pulko."







     

Pirmajam lietuvių skrydžiui per Atlantą – 87

Pijus 2020 liepos 17 d., 09:10  





1933 m. Liepos 15-17 dienomis vykęs ir tragiškai pasibaigęs lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis įėjo į lietuvių tautos istoriją. Šis skrydis daugeliui tapo priežastimi, kodėl atsirado begalinis noras kilti į dangų ar domėtis Lietuvos bei pasaulio aviacijos istorija. Kol gyvos diskusijos apie lakūnus ir „Lituanicos“ skrydį – tol gyvas šių lakūnų atminimas. Neužmirškime! Kviečiame paskaityti mūsų puslapio „Lituanicos“ skrydžio skyrelį, kuriame rasite ir šios svetainės pasididžiavimą – G. Kačergiaus straipsnių ciklą „LITUANIKOS skrydis“.


     

Nuo J.Dobkevičiaus iki NASA

Nerijus Korbutas 2020 birželio 30 d., 20:52  




Lietuvos aviacijos muziejus šį ketvirtadienį, liepos 2 d. 17 val. kviečia į Jurgio Dobkevičiaus 120-osioms gimimo metinėms skirtą renginį, pokalbį:

"Lietuvos aviacija vakar ir šiandien.
Nuo J.Dobkevičiaus iki NASA".


Renginio svečiai:

MARTYNAS LENDRAITIS | KTU doktorantas, NASA stažuotojas, įvertintas „NASA Group Achievement Award“ apdovanojimu už nuopelnus vystant ateities orlaivius.

EUGENIJUS RAUBICKAS | LAM istorikas, karo lakūnas, majoras

Pokalbį veda LAM direktorius Mindaugas Kavaliauskas​.
Dalyvavimas nemokamas.


• • • •


     
Eiti į puslapį       >>  

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis