Karo lakūnui, av. majorui Jonui Mikėnui - 120

Nerijus Korbutas 2019 rugsėjo 17 d., 08:27  





Prieš 120 metų, 1899 m. rugsėjo 17 d. Skardupio vnk., Aknystos vls., Rokiškio aps. gimė būsimasis karo lakūnas, aviacijos majoras, skulptorius keramikas, profesorius Jonas Mikėnas.
Av. majoras Jonas Mikėnas - vienas garsiausių tarpukario Lietuvos karo lakūnų, turėjęs didžiulį autoritetą tarp aviatorių bei milžinišką vadovybės pasitikėjimą. Dalyvavo legendiniame 3-jų ANBO skrydyje aplink Europą, vykdavo į komandiruotes užsienyje pirkti ir bandyti naują aviacinę techniką, dalyvaudavo ANBO lėktuvų bandymų programose. 1934 m. išleido labai vertingą mokomąją knygą „Aviacijos varikliai“. Nuo 1936 m. - 1-os eskadrilės vadas. Antroje gyvenimo pusėje - Dailės instituto Vilniuje dėstytojas, profesorius, menininkas, knygų apie keramiką autorius. Gyvenimo saulėlydyje parašė atsiminimų knygą „Gyvenimo skrydis“, kuri išleista jau po mirties - 1994 m. Mirė 1988 m., amžino poilsio atgulė Petrašiūnų kapinėse.
Jonas Mikėnas - nepaprastai įdomios biografijos žmogus, nugyvenęs lyg ir du gyvenimus - karo lakūno ir menininko. Ir abu jie labai prasmingi. Prisiminkime.
Pasitikdami šią gimimo sukaktį atnaujinome av. mjr. Jono Mikėno puslapį, kuriame be biografijos ir kitos gausios informacijos rasite ir nemažai lig šiol niekur nepublikuotų fotografijų, kuriomis su mumis ir jumis pasidalino Jono Mikėno dukra Jovita ir anūkė Kristina. Ačiū Joms!
Kviečiame peržiūrėti:


KARO LAKŪNAS, AV. MJR. JONAS MIKĖNAS


     

Karo lakūnui, av. pulk. ltn. Leonardui Peseckui - 120

Nerijus Korbutas 2019 rugsėjo 15 d., 08:45  




Prieš 120 metų, 1899 m. rugsėjo 15 d. Remeikių kaime, Vabalninko valsčiuje, Biržų apskrityje gimė Leonardas Peseckas.
Į istoriją Leonardas įėjo kaip vienas pirmųjų ir vienas iš pagrindinių Lietuvos karinės aviacijos kūrėjų, sykiu su kitais legendiniais 1919 m. laidos lakūnais padėjusių tvirtus pamatus Lietuvos Aviacijai. Likimas dovanojo legendiniam lakūnui Sparnus, tačiau nepašykštėjo ir sunkių išbandymų- per tarnybos metus patyrė sunkių avarijų, tragiškai žuvo žmona, o 1944 m. teko trauktis į Vakarus. Nugyvenęs nelengvą, bet labai prasmingą gyvenimą mirė 1976 m. gegužės 29 d. Čikagoje.
Pasitinkant šią karo lakūno, av. pulk. ltn. Leonardo Pesecko gimimo sukaktį, svetainės administratorius Nerijus Korbutas parengė straipsnį "Leonardo Pesecko genealogija" kurį rasite atnaujintame L.Pesecko puslapyje, kuriame be minėto straipsnio rasite lakūno biografiją, prisiminimus ir kitą informaciją.
Leonardas Peseckas - tai žmogus legenda, be kurio vardo neįsivaizduojama Lietuvos aviacijos istorija. Prisiminkime.


KARO LAKŪNAS, AV. PULK. LTN. LEONARDAS PESECKAS


     

Karo lakūnui, av. pulk. Tadui Šakmanui - 120

Nerijus Korbutas 2019 rugsėjo 10 d., 06:40  




Prieš 120 metų. 1899 rugsėjo 10 d. Spirakių km. Joniškio vlsč., Šiaulių aps. gimė Tadas Šakmanas. Tai vienas pirmųjų Lietuvos aviatorių, baigęs legendinę 1919 m. Karo aviacijos mokyklos I laidą, tarnavo aviacijoje karo lakūnu, vėliau Aviacijos štabe. Žurnalo "KARYS" redaktorius. 1929-1935 m. - Respublikos Prezidento adjutantas. Išėjęs į atsargą dirbo privačiame versle, okupacijos metais kalintas Sibire. Į Lietuvą grįžo 1956 m. Mirė 1988 m. Šiauliuose.
Plačiau apie Tadą Šakmaną skaitykite nuorodoje:


KARO LAKŪNAS. AV. PULK. TADAS ŠAKMANAS
     

Karo lakūnui, av. ltn. Vytautui Raubai - 120

Nerijus Korbutas 2019 rugsėjo 09 d., 06:41  





Prieš 120 metų. 1899 rugsėjo 9 d. Pusdešrių kaime, Šakių raj. gimė Vytautas Rauba. I pasaulinio karo metu mokėsi M. Yčo gimnazijoje, evakuotoje į Voronežą. 1918 grįžo į Lietuvą. 1919 01 28 savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, netrukus atsidūrė aviacijoje. Baigė Karo aviacijos mokyklą, vienas pirmųjų išskrido savarankiškai. Turėjo ir meninių gabumų - sukūrė Karo aviacijos mokyklos baigimo I laidos ženklą.
Vytautas Rauba pasižymėjo kaip ypatingai gabus lakūnas, nepraleidęs nei vienos galimybės skristi. Tačiau, ilgai skristi nebuvo lemta - 1920 m. gegužės 12d. treniruočių skrydžio metu žuvo patekęs į suktuką. Palaidotas Kauno miesto kapinėse, 1958 m. naikinant senąsias Kauno m. kapines palaikai perkelti į Eigulių kapines. Jo vardu pavadinta gatvė Aleksote Kaune. 2000 m. lapkričio 17 d. Aleksoto aerodrome atidarytame Lietuvos karo aviacijos memoriale atidengta atminimo lenta. V.Rauba - vienas pirmųjų Lietuvos lakūnų ir pirmasis lietuvis žuvęs aviakatastrofoje. Neužmirkime. Plačiau apie Vytautą Raubą skaitykite nuorodoje:


KARO LAKŪNAS. AV. LTN. VYTAUTAS RAUBA
     

ANBO-VIII 80 metų!

Nerijus Korbutas 2019 rugsėjo 05 d., 08:52  





Prieš 80 metų, 1939 m. rugsėjo 5 d. pirmąjam skrydžiui pakilo br. generolo, inž. Antano Gustaičio konstrukcijos lengvasis bombonešis ANBO-VIII.
Bandomuosius skrydžius atliko pats konstruktorius ir neabejotinai puoselėjo dideles viltis apginkluoti bombonešių eskadriles savos konstrukcijos kovinėmis mašinomis.... Tačiau, politinė padangė jau buvo nerami ir neilgai trukus ANBO-VIII gulėjo numestas Fredos karo aviacijos dirbtuvių patvoryje, Lietuvos karo aviacija sunaikinta, o pats ANBO kūrėjas - brutaliai nužudytas Maskvos Butyrkų kalėjime... Tačiau, net ir labai ilgi tamsybių dešimtmečiai neištrynė iš atminties anuometės jaunos Lietuvos pasiekimų, nesunaikino atminimo, o ANBO vardas visiems laikams liko veržlumo, modernumo, pasididžiavimo Tėvyne simboliu!


PLAČIAU APIE ANBO-VIII


     

Oro žvalgui, av. vyr. ltn. Juozui Pranckevičiui - 120

Nerijus Korbutas 2019 rugpjūčio 04 d., 10:17  






2019 m. rugpjūčio 6 d. minime 120 metų kuomet Pavytės kaime, netoli Garliavos gimė Juozas Pranckevičius.
Būsimasis lakūnas 1918 baigė M. Yčo gimnazijos, evakuotos į Voronežą, 6 klases. Grįžęs tėvynėn 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Tais pačiais metais baigė Karo aviacijos mokyklą, kurią baigus J.Pranckevičiui suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis. Nuo 1920 m. vasaros vidurio aktyviai dalyvavo Nepriklausomybės kovose su lenkais. Atliko 13 skrydžių į frontą. 1920 m. spalio 4 d. bombarduojant Varėnos geležinkelio stotį ir lenkams sužeidus pilotą ltn. Juozą Kumpį lėktuvas nukrito prie Varėnos, J.Kumpis netrukus mirė, o J.Pranckevičius pateko į lenkų nelaisvę. Ten išbuvo per žiemą, 1921 m. pavasarį grįžo praradęs sveikatą, susirgęs džiova, tačiau ir toliau aktyviai dirbo ir kūrė Lietuvos karinę aviaciją iki pat mirties 1926 m.
Neilgas, bet tikrai prasmingas šio sparnuoto Lietuvos sūnaus gyvenimas. Neužmirškime.


ORO ŽVALGAS. AV. VYR. LTN. JUOZAS PRANCKEVIČIUS
     

SAKALO SPARNAI 2019

Nerijus Korbutas 2019 liepos 26 d., 12:22  


(Foto: airbus.com)


Š. m. liepos 27 d. Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje, Šiauliuose, vyks karo aviacijos šimtmečiui paminėti skirta Aviacijos šventė „Sakalo sparnai 2019“.


     

Karo lakūnui, av. plk. Antanui Motuzui 120

Nerijus Korbutas 2019 liepos 24 d., 09:11  





2019 m. liepos 24 d. minime 120 metų, kaip Kurauskių kaime, tarp Šiaulių ir Kuršėnų, Jokūbo Motuzo ir Adolfinos Pacevičiūtės šeimoje gimė aviacijos pulkininkas Antanas Motuzas. Nors gimė Šiaulių krašte, tačiau pulkininko Motuzo gyvenimas tampriai susijęs su Tauragės kraštu. Čia jis baigė gimnaziją, gyveno jo giminės, jis pats buvo įgijęs turto Dauglaukio kaime, o 1944 m. ėjo Vietinės rinktinės Tauragės apskrities komendanto pareigas. Puikią karjerą Karo aviacijoje turėjęs ir Nepriklausomybės kovose pasižymėjęs A. Motuzas yra menkai žinomas, nors 1936-1940 m. buvo vienas iš aukščiausias pareigas ėjusių Karo aviacijos karininkų ir vienas svarbesnių brg. gen. inž. A. Gustaičio pagalbininkų Karo aviacijos modernizavimo procese.

Tarnybą Karo aviacijoje A. Motuzas pradėjo, kaip pilotas (1925-08-10 išskrido savarankiškai lėktuvu Albatros B. II), tačiau po sunkios avarijos buvo perkeltas į oro žvalgo pareigas. Rikiuotės tarnyboje A. Motuzui neteko daug tarnauti, o pulkininko laipsnį jis užsitarnavo dirbdamas administracinį darbą. Tiesa, A. Motuzui teko laikinai vykdyti ne tik Karo aviacijos štabo viršininko pareigas, bet ir 6-os eskadrilės vado ir I-os grupės vado pareigas.

1936 m. Antanas Motuzas pradėjo eiti Karo aviacijos komendanto, Aukštosios Fredos įgulos komendanto ir aerodromo komendanto pareigas. Taip A. Motuzas tapo atsakingu už visą Karo aviacijos infrastruktūrą (patalpas, sargybas, statybų priežiūrą ir t. t) Kaune. A. Gustaitis atestuodamas sau tiesiogiai pavaldų Karo aviacijos komendantą rašė, kad "Aviacijos komendanto pareigos yra gan sudėtingos ir atsakomingos". Be tiesioginių pareigų, A. Motuzas turėjo gausybę kitų Karo aviacijos viršininko pavestų antraeilių pareigų: Aviacijos viršininko padėjėjo fizinio lavinimo srityje, ugniagesybos reikalų tvarkytojo, puskarininkių ramovės reikalų tvarkytojo, Karo aviacijos bibliotekos tvarkytojo.

Amžininkų pulkininkas Motuzas atsimenamas, kaip griežtas, išsilavinęs, drausmingas karininkas. Pulkininkas turėjo gabumų kalboms - mokėjo rusų, lenkų, anglų ir vokiečių kalbas, todėl būdavo komandiruojamas į užsienį.

1940 m., prieš pat okupaciją, dėl šeimyninių aplinkybių ir susilpnėjusios sveikatos A. Motuzas pasitraukė į atsargą. Antrasis pasaulinis karas nubloškė jį Čikagą, kur buvęs karo lakūnas gyveno lietuviškojo Marquette parko rajone ir buvo palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.

Pulkininko, karo lakūno A. Motuzo atsiminimai - aukščiausio laipsnio Karo aviacijos karininko atsiminimai, kada nors publikuoti spaudoje. Šie atsiminimai - autentiškas, šimtmetį mininčios Karo aviacijos, karininko liudijimas apie garsųjį mūsų šalies aviacijos etapą. Kviečiame susipažinti su biografija ir perskaityti prisiminimus:


KARO LAKŪNAS, PULKININKAS ANTANAS MOTUZAS
     

ANBO Sparnais aplink Europą - 85!

Nerijus Korbutas 2019 liepos 19 d., 09:03  




3-jų ANBO Skrydis aplink Europą, prieš 85-erius metus, atliktas Lietuvos lakūnų, minint pirmąsias Dariaus ir Girėno skrydžio metines 1934 metais - neabejotinai pats sėkmingiausias ir žymiausias Nepriklausomos Lietuvos karo aviacijos žygis.
Lietuviškais ANBO-IV nuskrista 10 tūkstančių kilometrų, aplankyta galybė šalių, ir visa tai - atvirais lėktuvais, be modernių, šiuolaikinių navigacijos prietaisų, be mažiausio gedimo, visur minučių tikslumu! Verta prisiminti ir didžiuotis!

Svetainės administracija
     

Lituanica 86

Nerijus Korbutas 2019 liepos 15 d., 13:16  


Dariaus ir Girėno skridimas per Atlanto vandenyną. E.Miškinis, 1983


Prieš 86-ius metus Skrydžiui į Tėvynę pakilo legendinė Lituanica.
Ši tragiška istorija, regis nepaveiki laikui - vis dar rašoma, kalbama ir diskutuojama.
Kviečiame paskaityti straipsnių apie "Lituanicos" skrydį ciklą, kurio autorius Gintautas Kačergius pirmasis, ir lig šiol vienintelis, pažiūrėjo į skrydį itin objektyviai ir preciziškai tiksliai, o vietoje gausios beletristikos perrašinėjimo atliko savarankiškus matematinius skaičiavimus ir dokumentų analizę. Įdomių atradimų!


     
Eiti į puslapį       >>  

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis