Sveiki mieli svetainės nariai ir svečiai! Prikaupė naujienų, tad apie viską iš eilės:
Svetainės kūrėjų komanda liūdi, kadangi, dėl asmeninių priežaščių, komandą paliko administratorius Paulius Vidugiris. Jam esame be galo dėkingi - kolegos indėlis kuriant svetainę, iš tiesų yra, labai labai didelis. Pauliui linkime kuo geriausios kloties!
Likę komandos nariai, kaip ir visuomet, nesėdi sudėję rankų. Kolega Mindaugas, vakar svetainėje paskelbė paskutinį S.Dariaus dienoraščio įrašą. Tai jis darė ištisus metus. Didelis įsipareigojimas visus metus, kasdien įdėti įrašą. Visą S.Dariaus dienoraštį rasite šiame puslapyje. Turime padėkoti kolegai už vargą. Norėtųsi padėkoti, idėjos skelbti dienoraštį autoriui, administratoriui Pijui Poškui, ir ištikimam dienoraščio skaitytojui Gintautui Kačergiui - Kirui, kuris ne tik, šiek tiek prisidėjo prie dienoraščio skelbimo, bet ir kasdien skaitė dienoraštį, diskusijose aptarinėjo įrašus.
S.Dariaus dienoraštį pakeis kitas projektas - aviacinės datos. Apie jas rugpjūtį.
Liepos vidurys mums dažniausiai primena legendinį LITUANICOS SKRYDĮ per Atlantą. Tai svarbi ir didžiulė tema, tad minėdami 77-ąsias S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio metines, nuošalyje šios temos nepalikome ir mes. Parengėme keletą naujienų: parengtas milžiniškas albumas "Nuo Bellancos įsigijimo, iki išskridimo per Atlantą". Albume per 70 fotografijų, tad tikimės, jis sulauks jūsų dėmesio. Parengtas gana išsamus Dariaus ir Girėno mauzoliejaus puslapis. Tai jau penktasis, gana išsamiai aprašytas paminklas, memorialas Dariui ir Girėnui, šioje svetainėje. Prieš tai turėjote progos iš arčiau pažinti Soldiną, Puntuką, antkapinį paminklą ir paminklą Ąžuolyne. Paminklai, memorialai, tėviškės ir toliau sulauks didelio svetainės kūrėjų dėmesio.
Kolegos Pijaus Poškaus iniciatyva svetainėje paskelbtas Pirmasis S. Dariaus ir S. Girėno atsišaukimas , Dariaus ir Girėno TESTAMENTAS, keletas gražių eilėraščių legendiniams lakūnams, puslapyje Skrydis poezijoje , bei, gal ne toks žinomas kaip S.Dariaus - S.Girėno dienoraštis.
O didžiausia šio mėnesio naujiena yra tai, kad minime, pirmosios brig.gen.inž. A.Gustaičio konstrukcijos, ANBO-I 85-metį. Lygiai prieš 85 metus - 1925 metų gražią liepos 14 dieną pirmasis A.Gustaičio Anbukas, iš Aleksoto aerodromo, pakilo pirmąjam savo skrydžiui. Turime dėkoti likimui ir relikviją išsaugojusiems žmonėms, kad ir šiandien, po šitiek metų, mes jį galime pamatyti Lietuvos Aviacijos Muziejuje. Jei kas to dar nepadarėte - būtinai aplankykite Aviacijos muziejų.
Svetainėje stengiamės pateikti maksimaliai išsamią informaciją, tad rekomenduoju išsamiau susipažinti su ANBO-I šiame puslapyje. Peržiūrėti šį puslapį verta jau vien dėl fotoalbumo, kuriame per 50 geros kokybės fotografijų iš Aviacijos muziejaus fondų.
Simboliška, tačiau kitas A.Gustaičio lėktuvas - ANBO-IV, pirmąjam skrydžiui pakilo irgi liepos 14 dieną, tiesa, praėjus septyniems metams po pirmojo ANBO skrydžio, t.y. 1932 m. Plačiau apie ANBO-IV šiame puslapyje.
Tai ir visos naujienos kurias norėjome paskelbti šį kaitrų vidurvasarį. O pabaigai priminsiu, kad neužmirštumėte dalyvauti Lietuvos Aviacijos Muziejaus skelbiamame konkurse, skirtame F.Vaitkaus skrydžio per Atlantą 75-čiui. Plačiau apie konkursą LAM puslapyje. Na, o svarbiausia - neužmirškit liepos 17 d. atsidurti S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome, Kaune!

Šiais metais sukanka 95 metai kai įkurtas aerodromas Kaune šiuo metu turintis garbingą, mūsų tautos didvyrių, transatlantinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardą. Šis aerodromas yra ne tik vienas iš seniausių veikiančių aerodromų Europoje, bet ir visos Lietuvos aviacijos lopšys.
<...>Tikiuosi, kad šiais metais liepos 17-ąją tik neįveikiama stichija pajėgtų sukliudyti visiems Baltijos šalių aviatoriams susirinkti S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome. Susitiksime, kad ne tik patys pajustume savo jėgą, bet ir visuomenei parodytume kokia gausi ir įvairi mūsų skraidanti bendruomenė. Svarbiausiu renginio akcentu turėtų tapti ne didžioji aviacinė technika ar ypatingi triukai ore, o orlaivių gausa ir įvairovė, galimybė į juos pažvelgti iš arti, pasikalbėti su pilotais.Šeštadienį nuo pat ryto aerodromas virs aviatorių miesteliu – bus jame gatvės, bulvarai, veiks užeigos, dirbtuvės, mokyklos. Po palapinių, pavėsinių stogais galės įsikurti visi, kam mielas skrydis. Nesvarbu, ar žavisi aitvarais, ar akrobatiniais lėktuvais. Aviatorių miestelyje savo atstovybes galės turėti visi šalies aeroklubai, aviacinio sporto federacijos, skraidymų mokyklos, su aviacija susijusios bendrovės. Bet mes, organizatoriai, norėtume iš anksto sužinoti kas planuotų kurtis aviatorių miestelyje, kad galėtume apie juos pranešti svečiams. Norėtusi, kad visi jaustusi jaukiai kaip namuose.

Minime, juodžiausios dienos Lietuvos istorijoje 70-metį. Šios svetainės kolega Andrius Vaitiekūnas rašė:

"Kai galvoju apie aną Lietuvą, visada prieš akis iškyla A. Gustaistis savo gražiame gražiame ANBO-VIII. Atiduoda karišką pagarbą prieš pakildamas... Va tuomet mūsų Tėvynę ir pašovė. Mes jau buvome bepakylą..."

Istorijos nebepakeisime, laiko rato nebeatsuksime. Galime tik prisiminti, pagerbti, pasimelsti už okupantų išnaikintą Lietuvos karininkiją, inteligentiją, mūsų tėvus ir senelius, ir visus kitus žuvusius ir nukentėjusius nuo okupantų, karo ir ilgais okupacijos metais...

Tradiciškai, minėdami tiek džiugias, tiek liūdnas sukaktis, stengiamės svetainėje pateikti naujienų. Šįkart, svetainės nariams norime pasiūlyti paskaityti trejetą, susijusių su okupacija prisiminimų, A.Gamziuko straipsnį apie paskutiniuosius Karo aviacijos metus, bei kolegos E.Papečkio pateiktą ištrauką, iš spaudai rengiamos jo knygos "Aušros kariai"

Minėdami 75-ąsias "Lituanica II" skrydžio metines, Lietuvos aviacijos muziejus skelbia šiam žygiui skirtų autorinių darbų varžytuves. Geriausi darbai oficialaus F. Vaitkaus skrydžio paminėjimo metu bus pažymėti LAM diplomais, o nugalėtojui įteikta muziejaus mecenato, Lietuvos aeroklubo garbės nario, Vytauto Pesecko skirta 1000 litų piniginė premija.
Jūsų straipsnių, eilėraščių, video filmų konkurso rengėjai laukia paštu (Lietuvos aviacijos muziejus, Veiverių 132, LT-46338 Kaunas) arba elektroniniu paštu (aviacijos.muziejus@gmail.com) iki š.m. rugsėjo 15d.

Sekite naujienas LAM svetainėje ir šioje diskusijų temoje.

Šiandien minime 90-ąsias , Lietuvos Karo Aviacijos lakūno ltn. Vytauto Raubos žūties metines.

Vytautas Rauba gimė 1899.09.09 Šakių apskr. Pusdešrių kaime. Baigė M.Yčo gimnaziją Voroneže, 1919.01.28 įstojo į Lietuvos kariuomenę, Aviacijos mokyklą. Vienas pirmųjų išskrido savarankiškai. Turėdamas meninių gabumų, sukūrė pirmąjį Lietuvos karo lėktuvų ženklą (trispalvį rombą su Vyčiu), teigiama, kad jis ir Karo aviacijos mokyklos ženklo autorius.
1920 m. gegužės 12 d. išskrido treniruotis su Halb CL.IV. Nedideliame aukštyje staigiame posūkyje lėktuvas pateko į suktuką ir nukrito. V.Rauba žuvo.

Svetainės kūrėjų komanda prisimindama ir pagerbdama pirmąjį žuvusį Lietuvos lakūną lietuvį, parengė keletą naujienų.

Plačiau diskusijose...

Mūsų kaimynas, lenkas Lech Kolodziejski suprojektavo ir savo internetinėje svetainėje http://www.modele-kartonowe.com patalpino nemokamą, laisvai platinamą ANBO-IV kartoninį modelį, masteliu 1/33 .
Tai nemažas įvykis Lietuvos modeliuotojams. Skubėkite pasinaudoti galimybe ! O, kad noras suklijuoti šį modelį greičiau ateitų - Mes organizuojame konkursėlį: "Suklijuok ANBO-IV"

Plačiau diskusijose....

"Muziejus - ne vien vieta įvairiems daiktams eksponuoti! Kaip gyvas, judrus yra mūsų gyvenimas, tokiu pat tampa ir darbas su eksponatais juos kaupiant, tiriant ir propaguojant. Jei tai daroma su meile ir išmanymu, tuomet pradedama suprasti muziejaus paskirtį ir esmę"

..Remdamasis 1990 m. sausio 5 d. Ministrų Tarybos potvarkiu Nr.1-p, Kultūros ministras savo 1990 m. vasario 19 d. įsakymu Nr.40 įsteigė Lietuvos technikos muziejų. Jo pagrindu tapo Kauno valstybinio istorijos muziejaus Technikos istorijos skyrius, veikęs nuo 1985 m. balandžio 12 d.

Lietuvos Technikos muziejus 1995 m. pervadintas į "Lietuvos aviacijos muziejus".

Likimas Lietuvai nebuvo gailestingas: sunki, dešimtmečius trukusi okupacija, be perstojo jėga buvo trinama žmonių atmintis, atminimas ir patys žmonės. Likimas nebuvo gailestingas ir muziejų eksponatams. Tik didelėmis pasišventusių žmonių pastangomis pavyko išsaugoti keletą stambesnių aviacinių eksponatų ir vienintelę, tačiau labai brangią aviacijos žmonėms relikviją - brig.gen.inž. A.Gustaičio ANBO-I. Šiandien, jį galime pamatyti Lietuvos aviacijos muziejuje. Ir ne tik jį, bet ir V.Kensgailos "Lituanicos" kopiją, ištisą seriją sklandytuvų, įvairių lėktuvų bei tūkstančius kitų eksponatų.

20 metų muziejui dar labai nedaug, tačiau nuveikta išties nemažai. Be ekspozicijų muziejus leidžia "Plieno Sparnų" leidinių seriją, įrengtas skraidymų simuliatorius. Pastaruoju metu muziejininkų dėmesys nukrypo ir į skraidančius eksponatus: restauruojami sklandytuvai, mažais žingsneliais judama link ANBO-V replikos statymo.

Muziejaus gyvenimas verda, todėl linkime, kad jis nestotų, idėjos vytų idėjas, neblėstų entuziazmas, muziejaus kolektyvą papildytų kuo daugiau energingo jaunimo, kad greičiau skristų ANBO, kad lankytojai netilptų !

2010 m. kovo 26 d. Lietuvos aviacijos muziejuje, minint brig.gen.inž. Antano Gustaičio 112-ąsias gimimo metines, įsteigtas Antano Gustaičio atminimo medalis.
A.Gustaičio medalis įsteigtas pagerbti Didžiojo Lietuvos Aviatoriaus atminimą ir pažymėti asmenis nusipelniusius ugdant Lietuvos aviaciją, ypač jos atmintį, juo apdovanojami ir kitų valstybių piliečiai nusipelnę Lietuvos aviacijai.
Medalio mecenatas LAK Garbės narys Vytautas Peseckas, autorius - istorikas Gytis Ramoška. Medalis įteikiamas brig.gen.inž. Antano Gustaičio gimimo dieną t.y. kovo 26 d. arba kitomis progomis. Medalį įteikia Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius.
Pirmieji apdovanotieji: Vytautas Peseckas, Jonas Balčiūnas, Algirdas Gamziukas, Vladas Kensgaila, Algis Lapinskas, Aleksandras Jonušas, Stasys Murza, Jonas Stankūnas, Zenonas Vegelevičius, Eugenijus Raubickas, Vilma Jankienė, Jonas Čepas.
Išsamesnė informacija čia
Renginio įspūdžiai ir diskusijos forume

Svetainės komanda sveikina brolius lietuvius, patriotus su gražia Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo sukaktimi - 20-mečiu.

„Praeities dvasia ir praeities aukos įgalino mus atkurti savo nepriklausomą valstybę, o tos praeities ir šių dienų junginys mus turi paskatinti Lietuvos ateitį kurti taip, kad ji būtų gaji, ištverminga ir atspari prieš visokius pavojus ir netikėtumus"

1920 metų sausio 29 d. Radviliškio rajone, Manaitų kaime gimė inžinierius, aviamodeliuotojas, aviakonstruktorius, išradėjas, pasaulio rekordininkas Petras Motiekaitis.
Šiemet minime 90-ąsias Petro Motiekaičio gimimo metines.
Svetainės komanda, šitai sukakčiai paminėti, yra parengusi keletą naujienų.