Karo lakūnui, av. pulkininkui leitenantui Juozui Narakui - 120

Nerijus Korbutas 2019 gruodžio 05 d., 06:43  






Prieš 120 metų, 1899 m. gruodžio 5 d. Bružių kaime., Smilgių vls., Panevėžio aps. Motiejaus Narako ir Onos Giedrikaitės šeimoje gimė Juozas Narakas.
Baigė Panevėžio realinės m-los 4 klases, 1919 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo nepriklausomybės kovose. 1923 m. pateko į aviaciją. 1926 m. suteiktas karo lakūno vardas. Iki voldemarininkų maišto 1934 m. Lietuvos Kariuomenėje padarė puikią karjerą, mokėsi tuometinės Čekoslovakijos gen. štabo akademijoje. 1934-1936 m. kalėjo. Atleidus nuo bausmės, nuo 1936 m. dirbo Prekybos ir pramonės rūmuose Kaune, nuo 1938 m. žurnalo „Lietuvos sparnai" ats. redaktorius. 1939 m. grąžintas turėtas karinis laipsnis, apdovanojimai ir įskaitytas į aviacijos karininkų atsargą. 1941 m. kalintas NKVD kalėjime, vėliau prisidėjo prie Vietinės rinktinės, 1942 m. paskirtas vidaus reikalų generaliniu tarėju, tačiau 1943 m. dėl nepritarimo nacių vykdomai politikai gestapo suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Ten kalėjo iki 1945 m., kuomet sąjungininkų išlaisvintas pasitraukė į Švediją. Ten ir gyveno iki mirties 1989 m. Palaidotas Geteborge.
Juozas Narakas - nepaprastai įdomios biografijos asmenybė, tačiau, jo gyvenimas lig šiol praktiškai netyrinėtas, tad neabejotinai dar sulauks rimtesnio PlienoSparnai.lt komandos dėmesio.
Kviečiame susipažinti su pagrindiniais biografijos duomenimis ir J.Narako paliktais atsiminimais apie Lietuvos karo aviaciją:

KARO LAKŪNAS, AV. PLK. LTN. JUOZAS NARAKAS
     

Stepono Dariaus giminės I d. Amerika

Nerijus Korbutas 2019 lapkričio 26 d., 12:24  



Dariaus brolis Boleslovas ir motina Augustina 1933 m. liepos 15 d.


Kviečiame paskaityti svetainės administratoriaus Nerijaus Korbuto parengtą straipsnį apie legendinio lakūno Stepono Dariaus šeimą ir jos gyvenimą Amerikoje.


     

Mums 11 !

Nerijus Korbutas 2019 lapkričio 23 d., 02:07  





Ypatingai smagu jus sveikinti su Lietuvos Kariuomenės diena tokių istorinių įvykių apsuptyje. Vos prieš porą dienų nubildėjo Radviliškio mūšio 100-metis, vakar įvyko iškilmingos 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės, o šiandien Lietuvos Kariuomenės 101 !
Na, o mes, be visų kitų garbingų reikalų, lapkričio 23 d. kaip ir kasmet, švenčiame ir PlienoSparnai.lt gimtadienį. Šįkart - jau 11-ą! Ačiū už bendrystę! Būkite pasveikinti, švęskite Laisvę!


SVETAINĖS ADMINISTRACIJA
     

Stanislovo Girskio (Stasio Girėno) giminės

Nerijus Korbutas 2019 lapkričio 12 d., 16:21  





Kviečiame paskaityti svetainės administratoriaus Nerijaus Korbuto parengtą straipsnį, kuriame pabandyti surinkti ir aprašyti artimiausi transatlantinio lakūno Stasio Girėno giminės, t.y. tėvai, seneliai, broliai, seserys, pusbroliai ir pnš. Įdomių atradimų!


     

ANBO-III 90 metų!

Nerijus Korbutas 2019 spalio 05 d., 09:53  





Prieš 90 metų, 1929 m. spalio 5 d. rytą Karo aviacijos parko viršininkas, inžinierius, mjr. Antanas Gustaitis išbandė trečiąją savos konstrukcijos paukštę - lavinimosi tipo lėktuvą ANBO-III. Neilgai trukus pradėta šio - pirmojo Lietuvos istorijoje serijinio orlaivio gamyba. O tada prasidėjo tikrasis Lietuvos Karo aviacijos progresas ir permainos - dešimtimis gaminti mokomieji, treniruočių, žvalgybiniai ir bombonešiai ANBO... Išties buvo ir yra kuo didžiuotis!
Tos mokyklos, ir tos dvasios nesugebėjo ištrinti net pusamžis okupacijos - šiandien krūvon buriasi šaunūs žmonės ir atkūrinėja mūsų aviacijos genijaus Antano Gustaičio lėktuvus. Skraido ANBO-II, artėja link pabaigos ANBO-I gamyba, gaminamos ANBO 41 detalės, kompiuterinio atkūrimo eigoje ir šiandienos žvaigždė - ANBO-III !
O kad neprailgtų laikas laukiant naujųjų anbukų propelerių skleidžiamų dainų - kviečiame plačiau susipažinti su ANBO-III :

ANBO-III
     

K.Liuberskio - Žvainio 50-osios žūties metinės

Nerijus Korbutas 2019 spalio 02 d., 06:36  





„Ateis diena, kada laisvosios šviesos žibintas, iškeltas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio žuvusiųjų didvyrių rankų, nugalėjęs vergijos tamsą, auksiniais laisvės spinduliais sužibės aukštai, mūsų prisikėlusios Tėvynės padangėje, apšvies raudonųjų žmogžudžių išžudytųjų lietuvių kaulus, sudegintas, nugriautas sodybas, paniekintą nuteriotą Tėvynę.
Tada vėl, mielas mėlynųjų erdvių bičiuli, aš, išklausęs daugel šūvių ir kulkų zvimbimą, išėjęs didžiosios už laisvę kovos sunkųjį kelią, sugrįšiu pas tave, sidabrini gražuoli, ir mudu vėl drauge susijungę, nersime aukštyn pro debesis, nugalėsime visus pavojus ir mirtį, šėlsime su žaibais ir vėtromis, staugsime smagiu propelerio juoku!..“
, – 1955 m. savo prisiminimuose rašė K. Liuberskis.
Minime 50-ąsias Konstantino Liuberskio-Žvainio - karo lakūno, partizanų spaudos leidėjo, vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų nužudymo metines.
Neužmirškime šio - nesulaužusio priesaikos ginti Tėvynę Lietuvos kario!


     

100-osios karo lakūno Frico Šulco žūties metinės

Nerijus Korbutas 2019 rugsėjo 28 d., 02:04  






Ant aviacijos progreso aukuro sudėta daug aukų. Šimtai ir tūkstančiai jaunų vyrų suglaudė sparnus kovų mūšiuose, besimokydami patys ar mokydami skrydžio meno kitus, dėl netobulų skraidymo mašinų, dėl blogų oro sąlygų, dėl padarytos klaidos ar nepatyrimo...
1919 metais įkurta Lietuvos karinė aviacija netruko pradėti rašyti ir savo skaudžią istoriją. Vienas po kito Lietuvos kapinėse kilo propelerių kryžiai, o skrydžio draugai atsisveikinę su žuvusiuoju - vėl grįždavo į aerodromus ir vėl kildavo. Iki sovietinės okupacijos tokių propelerių kryžių iškilo bemaž keturios dešimtys, o pirmasis jų buvo - karo lakūnui Fricui Šulcui (Friedrich Schulz).
Žuvo šis lakūnas 1919 m. rugsėjo 28 d. rytą patekęs į suktuką, bandydamas kulkosvaidžius Kauno aerodrome. Iškilmingai palaidotas Kauno karmelitų kapinių evangelikų sklype. Naikinant kapines (1959 m.) palaikai liko neperkelti, tad jei kada vaikščiosite Ramybės parke - prisiminkite šį, kažkur ten likusį amžiams, nors ir samdytą vokiečių karo lakūną, tačiau dirbusį Lietuvai, besikovusį už Lietuvos nepriklausomybę, mokiusį skrydžio paslapčių jaunus aviacijos mokyklos mokinius lietuvius.
Šiandien minime 100-ąsias karo lakūno vyr. ltn. F.Šulco žūties metines. Prisiminkime.
Plačiau apie karo lakūno F.Šulco tarnybą Lietuvos karo aviacijoje, jo žūtį rasite nuorodoje:

FRICAS ŠULCAS
     

Karo lakūnui, ats. leitenantui Leonui Sliužinskui - 120

Nerijus Korbutas 2019 rugsėjo 19 d., 08:25  






Prieš 120 metų, 1899 m. rugsėjo 19 d. Virbalyje, Eduardo ir Marijos Sliužinskų šeimoje gimė sūnus Leonas.
Leonas Sliužinskas - Lietuvos Kariuomenės savanoris, vienas pirmųjų Lietuvos karo lakūnų. Nepriklausomybės kovų metu 1920 m. 8 kartus skrido į frontą. 1924 m. dėl medicininių priežasčių nebegalėjo tęsti lakūno karjeros, todėl pasiprašė į atsargą. Vėliau gyveno Kaune, buvo lenkų A. Mickevičiaus gimnazijos kūno kultūros mokytojas.
Nežinome tolimesnio Leono Sliužinsko likimo, nežinome nei kur ir kada mirė, ar kur palaidotas. Viliamės, vis labiau prieinami įvairūs archyvai, duomenų bazės, bibliotekos ir skaitmenizuotos kapinės kada nors leis parašyti ir šio sparnuoto Lietuvos savanorio istoriją. Prisiminkime.



KARO LAKŪNAS, ATS. LEIT. LEONAS SLIUŽINSKAS


     

Karo lakūnui, av. majorui Jonui Mikėnui - 120

Nerijus Korbutas 2019 rugsėjo 17 d., 08:27  





Prieš 120 metų, 1899 m. rugsėjo 17 d. Skardupio vnk., Aknystos vls., Rokiškio aps. gimė būsimasis karo lakūnas, aviacijos majoras, skulptorius keramikas, profesorius Jonas Mikėnas.
Av. majoras Jonas Mikėnas - vienas garsiausių tarpukario Lietuvos karo lakūnų, turėjęs didžiulį autoritetą tarp aviatorių bei milžinišką vadovybės pasitikėjimą. Dalyvavo legendiniame 3-jų ANBO skrydyje aplink Europą, vykdavo į komandiruotes užsienyje pirkti ir bandyti naują aviacinę techniką, dalyvaudavo ANBO lėktuvų bandymų programose. 1934 m. išleido labai vertingą mokomąją knygą „Aviacijos varikliai“. Nuo 1936 m. - 1-os eskadrilės vadas. Antroje gyvenimo pusėje - Dailės instituto Vilniuje dėstytojas, profesorius, menininkas, knygų apie keramiką autorius. Gyvenimo saulėlydyje parašė atsiminimų knygą „Gyvenimo skrydis“, kuri išleista jau po mirties - 1994 m. Mirė 1988 m., amžino poilsio atgulė Petrašiūnų kapinėse.
Jonas Mikėnas - nepaprastai įdomios biografijos žmogus, nugyvenęs lyg ir du gyvenimus - karo lakūno ir menininko. Ir abu jie labai prasmingi. Prisiminkime.
Pasitikdami šią gimimo sukaktį atnaujinome av. mjr. Jono Mikėno puslapį, kuriame be biografijos ir kitos gausios informacijos rasite ir nemažai lig šiol niekur nepublikuotų fotografijų, kuriomis su mumis ir jumis pasidalino Jono Mikėno dukra Jovita ir anūkė Kristina. Ačiū Joms!
Kviečiame peržiūrėti:


KARO LAKŪNAS, AV. MJR. JONAS MIKĖNAS


     

Karo lakūnui, av. pulk. ltn. Leonardui Peseckui - 120

Nerijus Korbutas 2019 rugsėjo 15 d., 08:45  




Prieš 120 metų, 1899 m. rugsėjo 15 d. Remeikių kaime, Vabalninko valsčiuje, Biržų apskrityje gimė Leonardas Peseckas.
Į istoriją Leonardas įėjo kaip vienas pirmųjų ir vienas iš pagrindinių Lietuvos karinės aviacijos kūrėjų, sykiu su kitais legendiniais 1919 m. laidos lakūnais padėjusių tvirtus pamatus Lietuvos Aviacijai. Likimas dovanojo legendiniam lakūnui Sparnus, tačiau nepašykštėjo ir sunkių išbandymų- per tarnybos metus patyrė sunkių avarijų, tragiškai žuvo žmona, o 1944 m. teko trauktis į Vakarus. Nugyvenęs nelengvą, bet labai prasmingą gyvenimą mirė 1976 m. gegužės 29 d. Čikagoje.
Pasitinkant šią karo lakūno, av. pulk. ltn. Leonardo Pesecko gimimo sukaktį, svetainės administratorius Nerijus Korbutas parengė straipsnį "Leonardo Pesecko genealogija" kurį rasite atnaujintame L.Pesecko puslapyje, kuriame be minėto straipsnio rasite lakūno biografiją, prisiminimus ir kitą informaciją.
Leonardas Peseckas - tai žmogus legenda, be kurio vardo neįsivaizduojama Lietuvos aviacijos istorija. Prisiminkime.


KARO LAKŪNAS, AV. PULK. LTN. LEONARDAS PESECKAS


     
Eiti į puslapį       >>  

Asmenybės

Spauskite foto
A.Gustaitis
J.Dobkevičius
S.Darius
S.Girėnas
F.Vaitkus
Z.Žemaitis
R.Marcinkus
L.Peseckas
J.Pyragius
B.Oškinis
P.Motiekaitis